Raspberry Pi: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Ankstesnis keitimas

Raspberry Pi (žiūrėti kodą)

15:30, 23 sausio 2024 versija

10 911 pridėta baitų , 23 sausio

→‎Greitesnė ir didesnė SD kortelė: Teksto erorai sutaisyti

Citrininis3412

3 978

pakeitimai

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
-'''Raspberry Pi''' - tokie pigūs visokiems [[hakeriai|hakeriams]] skirti maži [[kompiuteriai]], turintys savyje faktiškai viską, ko tik reikia normaliam kompiuteriui ir kartu padaryti taip, kad nebūtų per daug gaila ir sugadinti kaip nors. Šie kompiuteriai būna naudojami su specialiai parinkta [[Linux]] sistema.
+[[Vaizdas:Raspberry_pi_400_kompiuteris_klaviatura_linux.jpg|400px|thumb|right|Čia visas Raspberry Pi 400 komplektas - pradedant SD kortele bei stebėtinai geru ir įdomiu žinynu ir baigiant HDMI kabeliu bei pačiu kompiuteriu. Mažose dėžutėse yra maistas ir pelė.]]
+[[Vaizdas:Raspberry_pi_400_kompiuteris_sandara_klaviatura_portai_jungtys_galimybes.jpg|400px|thumb|right|Čia visos jungtys, kurios yra tokiame Raspberry Pi 400 kompiuteryje. Kaip matote, jungčių pakankamai daug, kad vargu, ar prireiks dar daugiau, bet jei prireiks - tai jų galima dar pridėti per USB.]]
+'''Raspberry Pi''' - tokie pigūs visokiems [[hakeriai|hakeriams]] skirti maži [[kompiuteriai]], turintys savyje faktiškai viską, ko tik reikia normaliam kompiuteriui ir kartu padaryti taip, kad nebūtų per daug gaila ir sugadinti kaip nors. Šie kompiuteriai būna naudojami su specialiai parinkta ir pritaikyta [[Linux]] sistema.
+Raspberry Pi kompiuteriuose naudojama [[LXDE]] vartotojo aplinka, kuri kiek primena senesnes [[Windows]] versijas (tik su taskbaru viršuje, kaip pas [[MacOS]]. Bet paprastai naudotojams labiau patinka [[XFCE]], prie kurios paprastai visi greitai pereina.
+Yra daug įvairių Raspberry Pi kompiuterių variantų - pradedant mažomis pigiomis dėžutėmis ir baigiant kažkuo primenančiu senų laikų [[ZX Spectrum]], kur visas kompiuteris su viskuo sutelpa į [[klaviatūra|klaviatūros]] korpusą, kurį telieka prijungti prie elektros tinklo ir kokio nors [[televizorius|televizoriaus]] ar [[monitorius|monitoriaus]]. Pradedantiems būtent tokį "all in one" variantą ir rekomenduotume - tai būtų Raspberry Pi 400.
+== Trumpa Raspberry Pi istorija ==
+[[Vaizdas:raspberrry_pi_logo.png|200px|thumb|left|Raspberry Pi pavadinimas yra nuo aviečių ir [[skaičius|skaičiaus]], kuris vadinasi [[Pi]]. Ką bendro šie turi tarpusavy - niekas negali paaiškinti.]]
 Pirmi Raspberry Pi kompiuteriai buvo sukurti kaip mokykliniai, kad būtų koks labai pigus aparatas, kuris ir leistų vaikams mokytis, ir nebūtų gaila, jei sulaužys. Kadangi kompiuteriai buvo kuriami nuo [[nulis|nulio]], tai buvo pasirinkta [[ARM]] architektūra, išvengta daugybės visokių senų suderinamumo palaikymų, perteklinių nesąmonių ir taip toliau. Taigi, jau pirmi kompiuteriai tekainavo apie 35 [[doleriai|dolerius]], kas buvo neįtikėtinai pigu, ypač turint omeny, kad gamino tai juos visai nepigi [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] firma.
@@ 9 eilutė: / 18 eilutė: @@
 Keistas dalykas: įprasti kompai vis galingėja ir pinga, bet Raspberry Pi populiarumas taip auga, kad gamintojas nespėja visko gaminti, todėl šitie kompai, netgi negerėdami, brangsta ir brangsta. Štai buvo, kai prabangus Raspberry Pi kainavo gal 120 eurų, o dabar ir už 200 neberasi.
+== Geri patarimai apie Raspberry Pi ==
+Pirmas ir bendriausias patarimas - bent jau perskaitykite, kas išvis yra [[xterm]] ir [[shell]], nes kitaip nežinosite išvis nieko. Galit nesimokyti, bet bent jau sužinoti tai reikia, nes geriau jau sužinokite, nes tai jums pravers.
+Linkime, kad to neprireiktų, bet jei prireiks - tai geriau, jeigu žinosite. Nes jei nežinosite, tai būsite išvis bejėgiai. Ką padarysi, bet net per keliasdešimt metų [[Linux]] kūrėjai taip ir nesugebėjo sukurti [[OS]], kurią būtų galima visiškai pilnai ir visada be problemų valdyti per grafinį interfeisą. Deja.
+Dar vienas, mažesnis patarimas - susidėkite Synaptic programų instaliavimo menedžerį. Labai smarkiai sau pasilengvinsite gyvenimą.
+=== Aparatūra, vaizdas, garsas ===
+Jei pigiai nusipirkote Raspberry Pi, tai gana tikėtina, kad naudosite aparatą su senu [[VGA]] monitoriumi. O tai reiškia, kad neturėsite garso. Variantai yra du: vienas - pirktis adapterį su perėjimu į 3,5mm apvalų kištuką kolonėlėms, o kitas - naudotis Bluetooth. Abu variantai turi trūkumų ir privalumų.
+Kištukinis variantas reiškia, kad turite VGA-HDMI adapterį, kuriame yra kištukas ausinėms ar kolonėlių įvadui. Toks adapteris dažnai veikia baisiai blogai, nes būna padarytas [[kiniečiai|kiniečių]], naudojant jų analines rankas, todėl garsą gali skleisti tokį, kad išvis nesuprasite, ką girdite. O geras adapteris ir kainuos gerai.
+Bluetooth variantas geras yra tuo, kad gros su normalia garso kokybe (jei tik kolonėlės bus normalios), bet truputį labiau apkraus procesorių, o be to, kaskart reiks atskirai tą bluetooth kolonėlę įjunginėti ir paskui per meniu rinktis. Ir dar reiks kažką susiinstalinti papildomai, jei naudotis ruošiatės kokiu nors [[XFCE]].
+Nors to visiškai nereikia, Raspberry Pi kažkodėl neretai reikalauja, kad perkraudinėtumėt kompiuterį po visai nedidelių konfigūravimų. Pvz., pakeisit ekrano rezoliuciją ir kai kuriais atvejais jums siūlys perkrauti kompiuterį. Kodėl jie taip daro - mes nežinom, bet spėjam, kad developeriai buvo girti.
+==== Raspberry Pi ekrano rezoliucija ====
+Ekrano rezoliucija yra labai svarbus nustatymas, tačiau nukištas taip giliai, kad jo galit ir nesurasti. Reikia eiti į Start meniu (kur nupiešta uoga - avietė), tenai į Preferences, tada į Screen Configuration. Pasileis tokia programa - "Screen Layout Editor", kurioje rezoliucijos nei pėdsakų.
+Bet štai toje programoje reikia užeiti į meniu "Layout", tenai į "Screens", tada pamatysit submeniu su užrašais "[[HDMI]]", tenai išsirinkti reiks aktyvų, tenai jau tada pamatysit dar gilesnį submeniu su užrašu "Resolution", o jau tenai galima bus kažką pakeisti.
+Kodėl normalius nustatymus ta chebra nukišo taip giliai, kad jų neįmanoma atrasti - mes nežinom. Gal jie buvo biškelį girti, nors gal ir ne biškelį.
+Tiesa, jei jums atrodo, kad čia labai baisu ir absurdiška, tai žinokit, kad jūs dar kitų [[Linux]] sistemų nematėte.
-== Geri patarimai apie Raspberry Pi ==
+=== Lietuvybės įvedimas ===
-== Lietuvybės įvedimas ==
 Kaip ir visuose kompuose, čia reikia įsijungti lietuvišką klaviatūrą. O ji įprastai yra labai paslėpta ir neaišku per kur įjungiama. Raspberry Pi čia tikrai padarytas durnai ir darė jį aiškiai amerikiečiai, nes taip ir šviečia nesuvokimas, kad gali būti daugiau, nei viena kalba ir daugiau, nei viena klaviatūra.
@@ 56 eilutė: / 88 eilutė: @@
 Kad ir kaip kvailai tai atrodytų, nuo kortelės greičio sistemos greitis priklauso labai smarkiai. Kartu su Raspberry Pi pateikiama kortelė yra maža ir pigi, todėl ir lėta. Nepagailėkit 20 eurų bent 150-170 MB/s greičio naujai padoriai kortelei. Už tiek gausite kortelę su 64GB (vargu, ar kada nors prireiks daugiau), ir ta kortelė dirbs kelis kartus greičiau. Ir jūs nustebsite, kiek smarkiai pagreitės daugybė dalykų, ypač koks nors [[Facebook]] (nes pastarąjį kraunant, Chromium kortelę labai aktyviai naudoja kešui).
-Jei visai negaila pinigų, tai galima nusipirkti ir kokią nors prabangia Lexar kortelę iš kokio nors FotoFoto (kitur vargiai rasit). Tenai būna kortelių su kokiais 250 MB/s. Tiek, kad čia jau tos kortelės kaina pasidarys sulyginama su paties Raspberry Pi kaina, tai nežinia, ar atsipirks jums.
+Jei visai negaila pinigų, tai galima nusipirkti ir kokią nors prabangią Lexar kortelę iš kokio nors FotoFoto (kitur vargiai rasit). Tenai būna kortelių su kokiais 250 MB/s. Tiek, kad čia jau tos kortelės kaina pasidarys sulyginama su paties Raspberry Pi kaina, tai nežinia, ar atsipirks jums.
 Taip ar kitaip, kortelę apgreidinti yra labai patartina ir todėl tą jums labai patariame.
+=== Kaip išmesti šūdiną Mutter langų menedžerį ===
+Jei nusipirkote naujesnį aparatą ir atsisiuntėte naujesnę [[operacinė sistema|operacinę sistemą]], tai gal pastebėjote, kad kompiuteris veikia keistai lėtai, taip lėtai, kad netgi stebina.
+Taip yra todėl, kad kažkurie begalviai iš kompanijos tiesiog grubiu būdu paupdeitino Raspberry Pi OS, be pakeitimų permesdami į ją kažkokius durnus atnaujinimus iš kažkokios naujesnės [[Debian]] versijos, kuri turėjo nelaimę įsidėti kažkokį tai [[GNOME]] su kažkokiu absurdiškai blogu ir beprasmiu [[langų menedžeris|langų menedžeriu]] (t.y., ta programa, kuri valdo langus).
+Viskas yra labai lengvai pataisoma, bet tam reikia pasikeisti tą [[window manager]] programą. Tai daroma, užėjus į [[shell]] (t.y., X-Terminalą) ir tenai parašius "''sudo nano /etc/xdg/lxsession/LXDE-pi/desktop.conf''". Jums atsidarys primityvus teksto [[editorius]], kuriame reiks surasti eilutę "''window_manager=mutter''" ir ją paredaguoti, kad būtų "''window_manager=openbox''". Ir tada išsaugoti, paspaudžiant "Ctrl-O" ir išeiti, paspaudžiant Ctrl-X.
+Paskui teks perkrauti sistemą (kažkodėl čia stebėtinai daug reikia perkraudinėti). Ir paskui jūs realiai būsite nustebę, kiek smarkiai greičiau dirba tasai [[Openbox]]. Ir tada lygiai kaip ir mes sakysit, kad tie [[dibilai]], kurie įdėjo [[Mutter]], yra kažkokie [[dalbajobai]].
+=== Tinklo konfigūravimas ir kiti svarbūs nustatymai ===
+Raspberry Pi visai gerai palaiko visokius tinklus ir daugelį dalykų padaro automatiškai, nes gerai supranta [[DHCP]] (jums greičiausiai niekad neprireiks sužinoti, kas tas DHCP yra). Bėda yra viena - daugybė nustatymų čia yra išmėtyta kur papuola ir kaip papuola, nes sistemos konfigūravimo nustatymus darė įvairūs nuo žmonių atitrūkę ir rūsiuose sėdintys bei tarpusavy nebendraujantys [[programuotojai]].
+Todėl kai kada nustatymai būna netikėtose vietose ar smarkiai užslėpti. Pvz., [[Bluetooth]] ir [[WLan]] konfigūravimas grafiniu būdu yra pasiekiamas tik per firminį Raspberry Pi desktopą, kur taskbaras turi Bluetooth ir WLan ikonytes ir meniu, per kurį leidžia patogiai prisijungti. O tai reiškia, kad nepasiekiamas tiems, kas vietoje to desktopo susidės kokį nors geresnį, pvz., [[XFCE]].
+Kažkiek gali pagelbėti [[shell]] - jei tenai įvesite komandą ''sudo raspi-config'', tai išlįs toksai irgi nevisai pilnavertis ir gal ir su [[bugai|bugais]] veikiantis, bet visgi veikiantis konfigūratorius, kuris gali padėti su daugeliu problemų.
+Visgi jei norite pirminių patogumų, tai geriausiai viską persikonfigūruoti pagrindinėje aplinkoje, o tiktai paskui įdėti kokį nors XFCE ar ką jūs ten norite naudoti.
+=== XFCE aplinka ===
+Nors dėl nesuprantamų priežasčių Raspberry Pi kūrėjai vengia šią aplinką padaryti pagrindine, šita aplinka yra matyt geriausiai tinkama Raspberry Pi kompiuteriams, nes yra ir pakankamai moderni, ir pakankamai aiški, ir kartu labai greita, ir be tokių nesąmonių, kurių pridaro visokie tenai [[GNOME]] veikėjai. Taigi, jūs jau pasirinkote [[XFCE]].
+XFCE galima suinstaliuoti per paprastą instaliatorių - "''Add/Remove Software''". Bet suinstaliavus, nieko nebus. Kad būtų, reikia užeiti į [[xterm]], tenai parašyti - "''sudo update-alternatives --config x-session-manager''" ir paspausti [[Enter]]. Atsiras nerišlus meniu, kuriame skaičiumi reiks nurodyti, kad norite to varianto, kur "''/usr/bin/startXfce4''". Po kompo perkrovimo jau krausis XFCE. Kodėl tiek daug kartų reikia perkraudinėti - nežinom.
+Persijungiant prie XFCE, turėkit omeny, kad bus keistumų - pvz., iš naujo reiks atskirai konfigūruotis lietuvybę.
+Jei norite naudoti Bluetooth, tai jums reiks nueiti į [[xterm]] ir tenai parašyti komandą - "''sudo apt install bluetooth pi-bluetooth bluez blueman''". Nesvarbu, ką ji reiškia, bet atsiras toksai Bluetooth ženklas, kurį kažkur surasite. Įvedus tą komandą, terminale galite sulaukti neaiškaus [[klausimas|klausimo]] su atsakymų variantais "Yes/No", tai pasirinkite "Yes".
+Paskui per meniu "Applications-Settings" rasite tokį "Bluetooth Manager", jį pasileisite ir jis paklaus, ar automatiškai įjungti Bluetooth, tai pasirikinte "Yes". Tada galėsit rasti kažkokių ten įrenginių ir juos pajungti.
+Nuliūdinsim tik vienu dalyku: Raspberry Pi [[Wi-Fi]] tinklų pajungimo pluginas, kuris skirtas [[LXDE]] aplinkai, neturi normalaus analogo XFCE sistemoje. Tai jei norėsite tokių pat patogumų, tai tikrai negausite. Tačiau ir pusėtinų, ir prastų sprendimų čia gali būti daug, iš kurių paprasčiausias - susikonfigūruoti visą tinklą dar originalioje [[LXDE]] aplinkoje, o tada persijungti į XFCE. Kadangi kažkokie tenai [[demonai]] viską paskui valdo, tai viskas paskui veiks savaime, jei tik neprireiks jungtis prie kokio nors naujo tinklo.
+Visgi jei jums teks dažniau kaitalioti [[Wi-Fi]] pasijungimus, tai matyt teks ir užmiršti apie XFCE. Bent jau kuriam laikui, kol kažko tam skirto kas nors nesukūrė. Bet nepanašu, kad greitai sukurs.
 == Raspberry Pi trūkumai ==
@@ 68 eilutė: / 134 eilutė: @@
 * Nepaisant daugybės metų darbo, Raspberry Pi turi keistai blogai įjungiamą ir neakivaizdų lietuvių kalbos palaikymą - nors jis ir yra visiškai pakankamas, įjungti jį gali nebent koks prietranka, kuris susipras, kad reikia sąraše jungti ne atskirą keybordo lajautą, o visą lajautų grupę nurodyti.
 * Nudurnėję Raspberry Pi gamintojai dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių naujesniuose softo imidžuose pakiša vietoje [[window manager|langų menedžerio]] absurdišką [[Mutter]] iš absurdiško [[GNOME]], todėl viskas stabdo. O pakeisti tą nesąmonę į [[Openbox]] nepatyrusiam vartotojui yra reikalų. Durniai.
-* Visas desktopas, nors ir primena [[Windows]] ar [[MacOS]], nėra per daug geras. Taigi, norint patogumo, reiks susidėti [[XFCE]], o į jį persijungti normaliam vartotojui irgi yra reikalų.
+* Visas desktopas, nors ir primena [[Windows]] ar [[MacOS]], nėra per daug geras. Taigi, norint patogumo, reiks susidėti [[XFCE]], o į jį persijungti normaliam vartotojui irgi yra reikalų. Ir paskui turi visokių problemų, pvz., negalėjimą patogiai jungtis prie [[Wi-Fi]].
+* Dėl niekam nesuprantamų priežasčių, konfigūruojant sistemą, Raspberry Pi reikia perkraudinėti netgi dažniau, nei tekdavo perkraudinėti [[Windows 3]]. Kodėl taip yra - niekas negali paaiškinti, nes šiiap jau [[Linux]] sistemų nereikia perkraudinėti visiškai. Bet Raspberry kažkodėl reikia. Galimai kažkurie developeriai buvo girti.
+* Kai kurie nustatymai yra smarkiai neakivaizdūs ir sunkiai atrandami. Pvz., ekrano rezoliuciją atrasite tik po to, kai ieškosite jos per kokį [[Google]] (ar čia pat Pipedijoje), bet pats nerasite niekaip, nors tie nustatymai pasiekiami per grafinius meniu. Painiavos privelta, deja, absurdiškai daug.
+* Nors tuo sunku patikėti, bet čia nėra normalaus [[MySQL]], o yra tiktai [[MariaDB]], kuris kažkodėl pervadintas į MySQL. Tikro MySQL nėra ir viskas. Dėl nesuprantamų priežasčių [[Oracle]] kompanija už šitą fake MySQL dar nepritrėškė Raspberry Pi kūrėjų, bet mes nežinome, kodėl. Tikra priežastis labai paprasta - Raspberry OS yra sukurta iš kažkokio [[Ubuntu]], o tas - iš kažkokio [[Debian]], o šios Linux kūrėjai šitą nesąmnonę padarė dar prieš dešimt metų.
 * Tarpais išlenda keisti nesuprantami bugai su programų instaliavimu, tai galų gale visvien teks mokytis naudotis [[apt]] programa ir [[shell]].