12 858
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Psichopatija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Asmenybės sutrikimai pagal visokius vakarietiškus pseudomokslo kliedesius
(Naujas puslapis: '''Psichopatija''' arba '''asmenybės sutrikimas''' - taigi tokia patologija, kurią dažnas nevykėlis painioja su kokia nors psichoze, bet išties tai ne psichozė, ...) |
|||
| (nerodoma 11 tarpinių versijų, sukurtų 3 naudotojų) | |||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
Taip gi ir pagal tarptautinę klasifikaciją visi šitie tipai pakliūna į specifikaciją F60. Būdinga, kad psichopatijos požymiai matomi dar nuo ankstyviausio amžiaus, visiškai nuo vaikystės, o su amžiumi jie stiprėja ir paskui būna vadinami charakterio bruožais, nors išties tai reikėtų hospitalizuoti visus tokius asmenis, nes kaip žinia, visi yra psichikos ligoniai, tik ne visi dar išsityrę. | Taip gi ir pagal tarptautinę klasifikaciją visi šitie tipai pakliūna į specifikaciją F60. Būdinga, kad psichopatijos požymiai matomi dar nuo ankstyviausio amžiaus, visiškai nuo vaikystės, o su amžiumi jie stiprėja ir paskui būna vadinami charakterio bruožais, nors išties tai reikėtų hospitalizuoti visus tokius asmenis, nes kaip žinia, visi yra psichikos ligoniai, tik ne visi dar išsityrę. | ||
Kai kurie humanistiniai psichologai aiškina, esą liga turi pradžią ir pabaigą, o vat psichikos patologija neturi nei pradžios, nei pabaigos, todėl tai ne liga, o šiaip kažkoks sutrikimas. Tai yra netiesa, nes nei viena iš tokių psichopatologinių būklių neatitinka normos, todėl nelaikytina sveika būsena, o laikytina psichikos susirgimu. | |||
Dar kiti, visokie provakarietiški atmatos aiškina, kad yra dar visokių ten asmenybės sutrikimų, kurie yra tikresni, o tarybinės klasifikacijos esą visai normalius žmones priskiriančios prie psichopatijų. Tai mes atsakingai pareiškiame, kad siūlome tokiems aiškintojams pas mus atvykti į [[diferencialinė diagnostika|diferencialinę diagnostiką]], kad patirintume juos nuo [[šizofrenija|šizofrenijos]]. | |||
== Asmenybės sutrikimai pagal visokius vakarietiškus pseudomokslo kliedesius == | |||
Provakarietiški pseudomoksliniai kliedesiai prikūrę yra va tiek nesąmoningų klasifikacijų: | |||
* [[asmenybės sutrikimai pagal ICD-10]] | |||
* [[asmenybės sutrikimai pagal ICD-11]] | |||
* [[asmenybės sutrikimai pagal DSM-III]] | |||
* [[asmenybės sutrikimai pagal DSM-IV]] | |||
* [[asmenybės sutrikimai pagal DSM-5]] | |||
Iš anksto perspėjam, kad šios klasifikacijos yra pseudomokslinės ir neatsižvelgia į visų sutrokimų prigredientinį defektyvumą, kur laikui einant išryškėja šizofrenijos požymiai, o galų gale ištinka [[psichinis marazmas]]. | |||
== Psichopatiniai asmenybės tipai == | == Psichopatiniai asmenybės tipai == | ||
| 24 eilutė: | 38 eilutė: | ||
Psichastenikai negeba priimti savarankiškų sprandimų ar rodyti kokią nors iniciatyvą, tačiau nesunkiai paklūsta nurodymams ir įsakymams, ypač jei jie atitinka aiškias kasdienes tvarkas. | Psichastenikai negeba priimti savarankiškų sprandimų ar rodyti kokią nors iniciatyvą, tačiau nesunkiai paklūsta nurodymams ir įsakymams, ypač jei jie atitinka aiškias kasdienes tvarkas. | ||
=== Anankastinė arba obsesinė-kompulsinė psichopatija === | |||
Anankastinės psichopatijos atveju pacientai primena psichastenikus, tačiau su ryškiai hipertrofuotu polinkiu į tvarką ir perfekcionizmą. Būdinga, kad pomėgis tvarkai tarpais įgauna [[obsesija|obsesijos]] ir [[kompulsija|kompulsijos]] požymius, kai nuolat valomos neegzistuojančios dulkės ar vis tikrinama, ar tik kažkur kažkas nevėluoja. | |||
Pacientai linkę viskuo abejoti, būna atsargūs, rūpinasi daugybe visokių smulkmenų, daro sąrašus, grafikus, nustatinėja laikus, labai nervinasi dėl tikslumo. Negeba įvykdyti darbų laiku, o neretai ir išvis neįstengia įvykdyti, nes vis stengiasi padaryti viską pernelyg gerai - ne taip, kaip reikia, o nesveikai teisingai, taip pamiršdami savo darbo tikslus. | |||
Anankastikai pasižymi rigidiškumu, užsispyrimu, kraštutinai laikosi visų, net kvailų socialinių normų visose situacijose. Tuo pat metu skundžiasi, kad juos nuolat traukia kažkoks nenumaldomas ir kompulsyvus noras daryti kokius nors dalykus, kurie neretai prieštarauja jų pačių įsitikinimams - pvz., viešai išsišnypšti nosį, suplėšyti darbo grafiką ar pan.. | |||
| 39 eilutė: | 62 eilutė: | ||
=== Paranoidinė psichopatija === | === Paranoidinė psichopatija === | ||
Paranoidinėms psichopatijoms būdinga [[paranoidas|paranoido]] simptomatika: pacientas kuria visokias super idėjas. Būdinga, kad nors požymiai pastebimi dar ankstyvoje vaikystėje, bet pilnais mastais patologija išsivysto tik maždaug 20-25 metų amžiuje. | Paranoidinėms psichopatijoms būdinga [[paranoidas|paranoido]] simptomatika: pacientas kuria visokias super idėjas ar šiaip kažkas jam vis sąmokslais aplink sukasi. Būdinga, kad nors požymiai pastebimi dar ankstyvoje vaikystėje, bet pilnais mastais patologija išsivysto tik maždaug 20-25 metų amžiuje. | ||
Nuo mažų dienų paranoidikams būdingas užsispyrimas, tiesmukumas, vienpusiški interesai ir pomėgiai. Būdinga, kad prisimena senas nuoskaudas, tipiškas kerštingumas, pasitikėjimas savimi ir labai jautrios reakcijos, jei aplinkiniai į juos nekreipia dėmesio. | Nuo mažų dienų paranoidikams būdingas užsispyrimas, tiesmukumas, vienpusiški interesai ir pomėgiai. Būdinga, kad prisimena senas nuoskaudas, tipiškas kerštingumas, pasitikėjimas savimi ir labai jautrios reakcijos, jei aplinkiniai į juos nekreipia dėmesio. | ||
| 47 eilutė: | 70 eilutė: | ||
Linkę kovoti už [[teisibė|teisibę]], rašinėti skundus, vis ką nors reformuoti, aplinką vertina neadekvačiai, tačiau prikaupia krūvas visokių [[faktai|faktų]], pagal kuriuos įrodinėja savo nesąmones. | Linkę kovoti už [[teisibė|teisibę]], rašinėti skundus, vis ką nors reformuoti, aplinką vertina neadekvačiai, tačiau prikaupia krūvas visokių [[faktai|faktų]], pagal kuriuos įrodinėja savo nesąmones. | ||
Pacientai linkę į [[hipochondrija|hipochondriją]], bylinėjimusis, daug metų trunkančius konfliktus su kuo nors užkliuvusiais žmonėmis. | Pacientai linkę į [[hipochondrija|hipochondriją]], [[patologinis bylinėjimasis|patologinius bylinėjimusis]], daug metų trunkančius konfliktus su kuo nors užkliuvusiais žmonėmis. | ||
=== Impulsyvinė psichopatija === | === Impulsyvinė psichopatija === | ||
| 68 eilutė: | 90 eilutė: | ||
Būdingas kerštingumas, polinkis į [[narkomanija|narkomaniją]], [[alkoholizmas|alkoholizmą]], valkatavimą, seksualinius nusikaltimus, smurto aktus. | Būdingas kerštingumas, polinkis į [[narkomanija|narkomaniją]], [[alkoholizmas|alkoholizmą]], valkatavimą, seksualinius nusikaltimus, smurto aktus. | ||
=== Heboidinė arba dissocialinė psichopatija === | |||
Nepaisant kapitalistinių bandymų paneigti klasikinę psichiatriją, yra neabejotina, kad atskiru psichopatologiniu tipu reikia pripažinti ir heboidinę psichopatijos formą, kitaip tariant patologinę [[sociopatija|sociopatiją]], nes be jos negalime paaiškinti, kodėl socialiai išsivysčiusiose visuomenėse dalis personų lieka [[liumpenproletariatas|liumpenproletarais]]. | |||
Savo požymiais heboidinė psichopatija gana artima epileptoidinei ir impulsinei, tačiau su būdingai išryškinta [[heboidas|heboido]] specifika: visiška elgesio neatitiktis socialinėms normoms, taisyklių ignoravimas, negebėjimas niekaip suvokti kitų asmenų elgesio ir emocijų, negebėjimas palaikyti santykių su kitais asmenimis. | |||
Būdinga, kad pacientai labai prastai atlaiko [[frustracija|frustraciją]], dėl patiriamo [[kognityvinis disonansas|kognityvinio disonanso]] ar šiaip nemalonumų lengvai pereina į grubią ir neadekvačią agresiją. | |||
Būdingas pacientų negebėjimas mokytis iš klaidų ir daryti išvadas. Į bausmes nereaguoja visiškai, jų niekaip nesieja su savo elgesiu. Pacientai savo blogo elgesio negeba susieti netgi su paskiriama [[sulfazinas|sulfazino]] terapija, nepaisant medicininio personalo pastangų išaiškinti, kad tam tikras elgesys, pvz., kitų pacientų mušimas yra neleistinas. | |||
Būdinga, kad pacientas sugeba mąstyti logiškai, tačiau niekaip negeba susieti savo elgesio su aplinkinių žmonių reakcijomis, dėl bet kokio neteisingo savo elgesio kaltina kitus, yra visiškai nepajėgus persiauklėti. Tarp tipinės simptomatikos: nuolatinis melavimas, elgesio racionalizavimas, jokio kaltės jausmo nebuvimas, visiškas negebėjimas planuoti ateities veiksmų. | |||
| 120 eilutė: | 154 eilutė: | ||
Darbe linkę vykdyti visus nurodymus, tačiau yra nedisciplinuoti, neįvykdo pažadų, dirba tol, kol yra priežiūra. Esant griežtai kontrolei, tokie asmenys gali gyventi visai padorų gyvenimą, lengvai tampa [[valdininkai|valdininkais]], atitinka visokius valdžios reguliavimus. | Darbe linkę vykdyti visus nurodymus, tačiau yra nedisciplinuoti, neįvykdo pažadų, dirba tol, kol yra priežiūra. Esant griežtai kontrolei, tokie asmenys gali gyventi visai padorų gyvenimą, lengvai tampa [[valdininkai|valdininkais]], atitinka visokius valdžios reguliavimus. | ||
=== Kitos psichopatijos === | |||
Be visų aukščiau išvardintų, dar išskiriamos ir kitos, retesnės ir specifinės psichopatijos. Ten jau kitokie bruožai dominuoja asmenybėje, kur irgi kas nors tokio įdomaus pasireiškia. Tik šie psichopatologijų atvejai yra pakankamai ryškūs, kad išskiriami į paskirus variantus. | |||
==== Ekscentrinė psichopatija ==== | |||
Pacientai fiksuojasi ant savo įpročių ir minčių kaip ant [[idee fixe]], fanatiškai gina savo įsitikimus, nors jie būtų klaidingi. Pasižymi kraštutiniu užsispyrimu, polinkis į ginčus yra nevaldomas, paciento savivertė padidinta. | |||
==== Nevaldoma psichopatija ==== | |||
Pacientas savęs tiesiog paprasčiausiai nekontroliuoja, nevaldo savo poreikių ir norų, negeba atitikti savo galimybių. Itin būdinga, kad etiniai ir moraliniai kriterijai paciento neveikia, jis daro įvairaus sunkumo nusikaltimus, jei kyla noras kažką gauti. | |||
==== Infantilinė psichopatija ==== | |||
Būdingas [[infantilumas]], emocinis nestabilumas, reakcijos į aplinką, kurios būdingos mažiems vaikams, o ne suaugusiems žmonėms. Pacientas itin emocingai reaguoja net į menkiausią stresą. Tipiškos itin aukšto intensyvumo priešiškumo, prisirišimo, baimės, nerimo ir pan. reakcijos, nepasiduodančios racionaliai kontrolei. | |||
==== Narcisistinė psichopatija ==== | |||
Būdingas [[narcisizmas]], pacientas jaučiasi itin išskirtiniu, ypatingu, pranašesniu už kitus. Būdingas neadekvatus savęs vertinimas, fantazavimas apie išskirtinius pasiekimus ir t.t.. Pacientai reikalauja iš aplinkinių pripažinimo, dėmesio, įsivaizduoja, kad jiems neturi galioti elgesio normos. Negeba pajusti užuojautos kitiems. | |||
==== Pasyviai-agresyvi psichopatija ==== | |||
Būdinga [[hipotimija]] kartu su polinkiu įsivelti į nuolatinius ginčus, pavydas aplinkiniams, skundai dėl to, kad niekas neįvertina ir panašiai. Pacientas nuolat perdeda savo bėdas, skundžiasi visokiomis nelaimėmis ir nesėkmėmis, tačiau tuo pat metu nieko nedaro, kad kažkas pavyktų. Pasiūlius sėkmingą elgesio būdą, pacientas atsisako, teigdamas, kad visvien nepavyks, nes yra kokių nors priežasčių ir t.t.. Darbe linkęs nuolat nedirbti, pasyviai priešintis bet kokiems nurodymams, o paskui skųstis blogais vadovais. Namuose nuolat graužia savo sutuoktinį, o paskui skundžiasi, kad anas aprėkė ar kad nekreipia dėmesio. | |||
==== Psichoneurotinė psichopatija arba neuropatija ==== | |||
Neuropatijos atveju pacientas linkęs itin smarkiai reaguoti į įvykius, lengvai susižadina, tačiau greitai pavargsta ir išsenka. Būdingas mažas darbingumas, prastas gebėjimas koncentruoti dėmesį, [[išsiblaškymas]], pacientas nenusėdi vietoje, negeba ilgesnį laiką vykdyti nesudėtingų užduočių. Paprastai kartu pastebimi ir bendri somatiniai sutrikimai - silpnumas, nutukimas ar anoreksija ir pan.. | |||
== Psichikos patologijų patogenezė, gydymas, prognozė == | |||
Skirtingai nuo kitų sutrikimų, kaip kad [[psichozės]] ar [[neurozės]], asmenybės patologija sietina su įgimtais ar ankstyvame amžiuje įgytais faktoriais, sutrikimų kilmė sunkiai identifikuojama. Gydymas [[neuroleptikai|neuroleptikais]], [[trankvilizatoriai|trankvilizatoriais]] ir [[antidepresantai|antidepresantais]] mažai efektyvus, nors ir padeda kiek apslopinti simptomatiką, ypač pozityvią ar afektinę. | |||
Perspektyviau atrodo gydymas [[elektroimpulsinė terapija|elektroimpulsine terapija]]. Žinoma, kad daugeliu atvejų padėdavo [[sulfozinas]] ir [[lobotomija]], tačiau šiuos gydymo būdus neteisingai apšmeižus, jie dabar praktiškai nenaudojami pasaulyje. O gaila, nes visuomenė nesveika, dauguma asmenų pasižymi ryškiomis psichikos patologijomis. | |||
Prognozė konservatyvi - psichikos patologijų eiga paprastai tęstinė, paciento būklė labai iš lėto prastėja, per daugelį metų linkusi progresuoti į [[vangioji šizofrenija|vangiąją šizofreniją]], o paskui ir į atviras [[šizofrenija|šizofrenijos]] formas. Remisijos atvejų nepastebima. | |||
Teorijų apie tai, kad [[psichoterapija]] esą galinti padėti prie daugelio asmenybės patologijos formų, domėn imti nereikėtų, nes jos neturi jokio mokslinio pagrindo. | |||
[[Category:Psichiatrija]] | [[Category:Psichiatrija]] | ||