Pipedija

Pipedija:Naujienos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pipedija:Naujienos (žiūrėti kodą)

15:38, 3 gegužės 2013 versija

44 baitai pašalinti ,  15:38, 3 gegužės 2013
nėra keitimo aprašymo
2 eilutė: 2 eilutė:
[[Darius Baublys]]
[[Darius Baublys]]


Jei krizės kyla visame pasaulyje ir nuolat, tai turėtų būti ir atsakymas kodėl. Šitiek valstybių vyriausybių deda pastangas jų išvengti, bet rezultatų nėra. Tai gal yra klaidos pačiame ekonomikos modelyje? Jeigu visame pasaulyje nuolat kyla krizės, tai turime suvokti, kad pačioje finansų ir kreditų sistemoje yra įvelta sisteminė klaida. Tos klaidos yra visiškai aiškios ir seniai įvardintos ekonomisto Nobelio premijos laureato Miltono Friedmano. Citata: ”Nežinau nė vienos pasaulyje depresijos, nė vienoj pasaulio šalyje, jokiais laikais, kuri nebūtų lydima staigaus pinigų kiekio kritimu. Taip pat nežinau nė vieno pinigų kiekio mažėjimo, kuris nebūtų lydimas depresijos ” (Milton Friedman).
Jei krizės kyla visame pasaulyje ir nuolat, tai turėtų būti ir atsakymas kodėl. Šitiek valstybių vyriausybių deda pastangas jų išvengti, bet rezultatų nėra. Tai gal yra klaidos pačiame ekonomikos modelyje? Jeigu visame pasaulyje nuolat kyla krizės, tai turime suvokti, kad pačioje finansų ir kreditų sistemoje yra įvelta sisteminė klaida. Tos klaidos yra visiškai aiškios ir seniai įvardintos ekonomisto Nobelio premijos laureato Miltono Friedmano.
Norint išvengti krizių, tiesiog pinigų masės sumažėjimą ar padidėjimą reikia gražinti valstybei į rankas. Šiuo metu Lietuvoje mes naudojamės skolos pinigais, kurių kiekį nustato komerciniai bankai.  
”Nežinau nė vienos pasaulyje depresijos, nė vienoje pasaulio šalyje, jokiais laikais, kuri nebūtų lydima staigaus pinigų kiekio sumažėjimo. Taip pat nežinau nė vieno pinigų kiekio sumažėjimo, kuris nebūtų lydimas depresijos.” (Milton Friedman)
Komercinių bankų tikslas kuo didesnis pelnas, todėl krizių nedarbo depresijos niekada nepavyks išvengti, jei mus valdys bankai.  
Norint išvengti krizių, tiesiog pinigų masės sumažėjimą ar padidėjimą reikia grąžinti valstybei į rankas. Šiuo metu Lietuvoje mes naudojamės skolos pinigais, kurių kiekį nustato komerciniai [[Bankai|bankai]]. Komercinių [[Bankai|bankų]] tikslas - gauti kuo didesnį pelną, todėl [[Krizė|krizių]] niekada nepavyks išvengti, jei mus valdys bankai.
“Duokit man galimybę išleisti ir kontroliuoti pinigus valstybėje ir man visiškai nesvarbu, kas rašo įstatymus"(Mayer Anzelm Rothschild, bankininkas).
"Duokit man galimybę išleisti ir kontroliuoti pinigus valstybėje ir man visiškai nesvarbu, kas rašo įstatymus." (Mayer Anzelm Rothschild, bankininkas)
 
("staigų pinigų kiekio kritimą" [[Andrius Kubilius|Andriaus Kubiliaus]] vyriausybė dar paaštrino naktiniais įstatymais. "Taupymo", smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymo bei akcizų kėlimo politika Lietuvoje sukėlė humanitarinę katastrofą. Pinigų kiekio mažėjimas buvo dar sumažintas - tik absoliutus beraštis galėjo taip pasielgti. Nepamirškime, kad [[Andrius Kubilius|Andriaus Kubiliaus]] vyriausybei patarinėjo tokie "iškilūs" [[ekonomistai]] kaip Čilinskas, Nausėda, Kuodis, Šemeta, Šimonytė ir pan. :))) Juokas pro ašaras. Štai ir ši rašliava rodo, kokio lygio "akanamystus" paruošia mūsų "aukštosios mokyklos"...)
("staigų pinigų kiekio kritimą" [[Andrius Kubilius|Andriaus Kubiliaus]] vyriausybė dar paaštrino naktiniais įstatymais. "Taupymo", smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymo bei akcizų kėlimo politika Lietuvoje sukėlė humanitarinę katastrofą. Pinigų kiekio mažėjimas buvo dar sumažintas - tik absoliutus beraštis galėjo taip pasielgti. Nepamirškime, kad [[Andrius Kubilius|Andriaus Kubiliaus]] vyriausybei patarinėjo tokie "iškilūs" [[ekonomistai]] kaip Čilinskas, Nausėda, Kuodis, Šemeta, Šimonytė ir pan. :))) Juokas pro ašaras. Štai ir ši rašliava rodo, kokio lygio "akanamystus" paruošia mūsų "aukštosios mokyklos"...)


29 eilutė: 28 eilutė:




Dabartinė situacija:
==Dabartinė situacija==
# Finansų ir kredito sektorius.
# Žaliavų sektorius.
# Energetinis sektorius.
# Gamybos sektorius.
# Paskirstymo ir vartojimo sektorius.


                                                Finansų ir kredito sektorius
Dabar bankai kontroliuoja suteikdami kreditus į visas grandis, ir aišku, siekia maksimalaus pelno, tačiau realiai patys nieko negamina. Taigi iš to ir išplaukia jų politika. Krizių metu žmonių turtas niekur neprapuola - jis tik pereina į kitų rankas. O į kieno tai mes žinom - [[Bankai|bankų]]. Antras dalykas, Lietuvoje užsienio komercinių bankų palūkanos gerokai viršija jų pačių palūkanas savo šalyje. O tai reiškia, kad mes, kadangi turim į produkcijos kainas įskaičiuoti gerokai didesnes palūkanas, mūsų produkcija neturi galimybės konkuruoti su jų produkcija. Iš to išplaukia bankrotai ir tai, kad užsienio bankai perperka mūsų mūsų visas įmones. Tą gerai suprato Japonai ir Kiniečiai, todėl ir tapo Azijos tigrais ir bankai pas juos atlieka tik investavimo funkciją. Jie patys turi ieškoti kur investuoti ir gali pretenduoti tik į įmonės padidėjusio pelno dalies pasidalijimą, kuri ta įmonė gavo po banko investicijos. Įmonė negavo pelno, bankas irgi nieko negauna. Tokių bankų tikslas yra įmonės pelningumas, o ne lupikavimas. Taip pat tokie bankai negali atimti įmonės, nes įmonė neįsiskolina nesėkmės atveju. Nuo to momento, kai suprasim, kad gamintojas gamina produkcija ir jis čia pagrindinis, o visi likę sektoriai yra antriniai aptarnaujantys sektoriai, padėti kardinaliai pasikeis į gerąją pusę.
Žaliavų sektorius    Energetinis sektorius  Gamybos sektorius    Paskirstymo ir vartojimo sektorius
Dabar bankai kontroliuoja suteikdami kreditus į visas grandis, ir aišku, siekia maksimalaus pelno, tačiau realiai patys nieko negamina. Taigi iš to ir išplaukia jų politika. Krizių metu žmonių turtas niekur neprapuola jis tik pereina į kitų rankas ir į kieno mes žinom, - bankų. Antras dalykas, Lietuvoje užsienio komercinių bankų palūkanos gerokai viršija, jų pačių palūkanas savo šalyje. O tai reiškia, kad mes, kadangi turim į produkcijos kainas įskaičiuoti gerokai didesnes palūkanas, mūsų produkcija neturi galimybės konkuruoti su jų produkcija. Iš to išplaukia bankrotai ir tai, kad užsienio bankai perperka mūsų mūsų visas įmones. Tą gerai suprato Japonai ir Kiniečiai, todėl ir tapo Azijos tigrais ir bankai pas juos atlieka tik investavimo funkciją. Jie patys turi ieškoti kur investuoti ir gali pretenduoti tik į įmonės padidėjusio pelno dalies pasidalijimą, kuri ta įmonė gavo po banko investicijos. Įmonė negavo pelno, bankas irgi nieko negauna. Tokių bankų tikslas yra įmonės pelningumas, o ne lupikavimas. Taip pat tokie bankai negali atimti įmonės, nes įmonė neįsiskolina nesėkmės atveju. Nuo to momento, kai suprasim, kad gamintojas gamina produkcija ir jis čia pagrindinis, o visi likę sektoriai yra antriniai aptarnaujantys sektoriai, padėti kardinaliai pasikeis į gerąją pusę.


Žinoma, bankams šie pokyčiai nebebus tokie geri, nei dabartinė situacija, todėl jie visomis išgalėmis mums tų pakeitimų neleis daryti. O jie turi visus mūsų pinigus, pamenat? :) Tais pinigais jie papirkinės valdžias, kurias mes išrinksime, kad Lietuvoje darytų teisingus pokyčius. O valdžią mes juk patys išrinkome, kad jie atstovautų mūsų daugumos nuomonę, todėl vėl būsime patys kalti, kad niekas neleidžią pasaulį atvesti į teisingą kelią :) Va taip viskas ir sukasi ratu ir toliau taip suksis tol, kol žmones patys imsis iniciatyvos viską keisti, o ne laukti kol kokia išrinkta valdžia viską pakeis už juos. Visų žmonių juk nepapirksi, o valdžią galima papirkti :) Čia kaip tame animaciniame filme, kai jaunas žmogus eina kovoti su drakonu, kuris atiminėja iš kitų žmonių visą turtą. (Mūsų atveju drakonai yra komercinių bankų savininkai) Drakoną tas žmogus nugali, bet pamato, kad dabar pats gali turėti visus turtus ir ima pats virsti į drakoną. "Šlovė drakonui, maištininkas žuvo" :) [[Tomas Maliauka]]
Žinoma, bankams šie pokyčiai nebebus tokie geri, nei dabartinė situacija, todėl jie visomis išgalėmis mums tų pakeitimų neleis daryti. O jie turi visus mūsų pinigus, pamenat? :) Tais pinigais jie papirkinės valdžias, kurias mes išrinksime, kad Lietuvoje darytų teisingus pokyčius. O valdžią mes juk patys išrinkome, kad jie atstovautų mūsų daugumos nuomonę, todėl vėl būsime patys kalti, kad niekas neleidžią pasaulį atvesti į teisingą kelią :) Va taip viskas ir sukasi ratu ir toliau taip suksis tol, kol žmones patys imsis iniciatyvos viską keisti, o ne laukti kol kokia išrinkta valdžia viską pakeis už juos. Visų žmonių juk nepapirksi, o valdžią galima papirkti :) Čia kaip tame animaciniame filme, kai jaunas žmogus eina kovoti su drakonu, kuris atiminėja iš kitų žmonių visą turtą. (Mūsų atveju drakonai yra komercinių bankų savininkai) Drakoną tas žmogus nugali, bet pamato, kad dabar pats gali turėti visus turtus ir ima pats virsti į drakoną. "Šlovė drakonui, maištininkas žuvo" :) [[Tomas Maliauka]]
110 eilutė: 109 eilutė:
Tai kaip spręsti šią problemą?
Tai kaip spręsti šią problemą?


Konkretus veiksmų planas:
==Konkretus veiksmų planas==
1. Bankinėje sistemoje
==1. Bankinėje sistemoje:==
        a) panaikinti dalinio 4% rezervo sistemą ir pereiti prie 100% rezervo.
* Panaikinti dalinio 4% rezervo sistemą ir pereiti prie 100% rezervo.
        b) bankų palūkanas sumažinti iki Azijos tigrų didžio 0,25% arba iš viso prilyginti 0%.
* Bankų palūkanas sumažinti iki Azijos tigrų didžio 0,25% arba iš viso prilyginti 0%.
        c) bankai turi gauti pajamas ne už lupikavimą, o už darbą. Kaip Japonijoje už pavedimus, už pinigų saugojimą, ir patys vaikščioti į įmones ir siūlydami įvairius investicinius projektus ir pretenduoti tik į įmonės pelno dalį, jokių palūkanų, jokio turto užstatymo.
* Bankai turi gauti pajamas ne už lupikavimą, o už darbą. Kaip Japonijoje už pavedimus, už pinigų saugojimą, ir patys vaikščioti į įmones ir siūlydami įvairius investicinius projektus ir pretenduoti tik į įmonės pelno dalį, jokių palūkanų, jokio turto užstatymo.


Tuomet jie tikrai bus suinteresuoti įmonės klestėjimu, o ne įmonės bankrotu. Bankas mąsto panašiai taip: "Kas tas paskolos grąžinimas, daug naudingiau perimti dešimt kartų didesnės vertės įmonę. Kuri jau yra tikras turtas, o ne popierinis pinigėlis. Ir ačiū Dievui, kad vargana įmonė negali grąžinti paskolos, ta proga paimsim turtą ir tik praturtėsim."
Tuomet jie tikrai bus suinteresuoti įmonės klestėjimu, o ne įmonės bankrotu. Bankas mąsto panašiai taip: "Kas tas paskolos grąžinimas, daug naudingiau perimti dešimt kartų didesnės vertės įmonę. Kuri jau yra tikras turtas, o ne popierinis pinigėlis. Ir ačiū Dievui, kad vargana įmonė negali grąžinti paskolos, ta proga paimsim turtą ir tik praturtėsim."


2. Energetinėje sistemoje.
==2. Energetinėje sistemoje:==
Kontroliuoti energetinių monopolijų kainas kaip Amerikoje, nes šios prekės nėra rinkos prekės.
* Kontroliuoti energetinių monopolijų kainas kaip Amerikoje, nes šios prekės nėra rinkos prekės.


Pasiaiškinkime kas yra rinkos prekė - paimkime vadovėlį ir pasižiūrėkime į jos savybes:
Pasiaiškinkime, kas yra rinkos prekė - paimkime vadovėlį ir pasižiūrėkime į jos savybes:
# Vieną prekę galime pakeisti kitos rūšies preke (jei pabrango makaronai galim garnyrui pirkti bulves);
# Vieną prekę galime pakeisti kitos rūšies preke (jei pabrango makaronai galim garnyrui pirkti bulves);
# Prekė gali turėti įvairias savybes (neįperkame Mercedes - tiek to, važinėsime su Škoda);
# Prekė gali turėti įvairias savybes (neįperkame Mercedes - tiek to, važinėsime su Škoda);
128 eilutė: 127 eilutė:
Taigi akivaizdu, kad elektra nėra rinkos prekė. Mes negalime jos niekuo pakeisti, pasirinkti prastesnės kokybės, sandėliuoti. Amerikoje norint pakeisti elektros kainą nors vienu procentu reikia senato sutikimo. O pas mus, kai mes turime savo atominę elektrinę, elektra dvigubai brangesnė negu Briuselyje. Aišku kai mokslininkai atras kaip pardavinėti elektrą lagaminuose, įgaus pirmuosius rinkos prekės požymius.
Taigi akivaizdu, kad elektra nėra rinkos prekė. Mes negalime jos niekuo pakeisti, pasirinkti prastesnės kokybės, sandėliuoti. Amerikoje norint pakeisti elektros kainą nors vienu procentu reikia senato sutikimo. O pas mus, kai mes turime savo atominę elektrinę, elektra dvigubai brangesnė negu Briuselyje. Aišku kai mokslininkai atras kaip pardavinėti elektrą lagaminuose, įgaus pirmuosius rinkos prekės požymius.


3. Valdymo sistemoje
==3. Valdymo sistemoje:==


Du labai paprasti dalykai:
Du labai paprasti dalykai:
163 eilutė: 162 eilutė:
“Jei valdžia finansiškai priklauso nuo bankininkų, tai valstybę valdo ne valdžia, o bankininkai. Ranka kuri duoda visada yra aukščiau tos rankos, kuri ima. Pinigai neturi tėvynės. Finansininkai neturi nei patriotizmo, nei  sąžinės, jų vienintelis tikslas – pasipelnymas.” (Napaleonas Bonopartas).
“Jei valdžia finansiškai priklauso nuo bankininkų, tai valstybę valdo ne valdžia, o bankininkai. Ranka kuri duoda visada yra aukščiau tos rankos, kuri ima. Pinigai neturi tėvynės. Finansininkai neturi nei patriotizmo, nei  sąžinės, jų vienintelis tikslas – pasipelnymas.” (Napaleonas Bonopartas).
   
   
Miltono Fridmano monetarinės reformos principai
==Miltono Friedmano monetarinės reformos principai==
Monetarinės reformos principai:
 
I Reikalauti, kad pinigus leistų tik valstybė (išimtinai):
I reikalauti, kad pinigus leistų tik valstybė (išimtinai)
  * Tai kartu draustų privačių pinigų kūrimą.
  - tai kartu draustų privačių pinigų kūrimą.
  * Tai kartu draustų  dalinę rezervinę bankininkystę.
  - tai kartu draustų  dalinę rezervinę bankininkystę.
  * Tai reikalauja pilnos rezervų bankininkystės.
  - tai reikalauja pilnos rezervų bankininkystės.
  * Tai implikuoja išėjimą iš tarptautinių bankų su kreditų / rezervus kuriančia institucija (tokia kaip IMF SDRs).
  - tai implikuoja išėjimą iš tarptautinių bankų su kreditų / rezervus kuriančia institucija (tokia kaip IMF SDRs).
II Tokiais kiekiais, kad būtų stabilizuotas bendras kainos lygis.
II tokiais kiekiais, kad būtų stabilizuotas bendras kainos lygis.
  * Tai leistų išvengti infliacijos ir defliacijos, kas taptų sąlyga stabiliam ir sveikam ekonominiam augimui kaip vyriausybės politikai.
  - tai leistų išvengti infliacijos ir defliacijos, kas taptų sąlyga stabiliam ir sveikam ekonominiam augimui kaip vyriausybės politikai.
  * Tai leistų atsisakyti vieningo commodity standarto (pv. Aukso) taip, kaip kad nėra vieno tokio vieningo standarto prieinamo tuo pačiu metu kaip ir visos gėrybės bendrai.
  - tai leistų atsisakyti vieningo commodity standarto (pv. Aukso) taip, kaip kad nėra vieno tokio vieningo standarto prieinamo tuo pačiu metu kaip ir visos gėrybės bendrai.
  * Tai implikuoja stabilų santykį arba taisyklę tarp pinigų kiekio ir gėrybių.
  - tai implikuoja stabilų santykį arba taisyklę tarp pinigų kiekio ir gėrybių.
  * Tai gali implikuoti karo meto išimtį.
  - tai gali implikuoti karo meto išimtį.
  * Tai implikuoja vyriausybinę politiką.
  - tai implikuoja vyriausybinę politiką.
  * Tai implikuoja vyriausybės politiką dėl didelių perdėto judėjimo keitimo kursuose.
  - tai implikuoja vyriausybės politiką dėl didelių perdėto judėjimo keitimo kursuose.
III be būtinos skolos privatiems asmenims
III be būtinos skolos privatiems asmenims
  - tai implikuoja nacionalinės skolos išmokėjimą (nebūtinai vyriausybės vidaus skola).
  * Tai implikuoja nacionalinės skolos išmokėjimą (nebūtinai vyriausybės vidaus skola).
  - tai implikuoja pilno rezervo bankininkystę.
  * Tai implikuoja pilno rezervo bankininkystę.
  - tai implikuoja tai, kad vyriausybė perima visų pinigų emisiją.
  * Tai implikuoja tai, kad vyriausybė perima visų pinigų emisiją.
IV kad visas skolinimas būtų atliekamas tik privačių juridinių asmenų, išimtinai
IV kad visas skolinimas būtų atliekamas tik privačių juridinių asmenų, išimtinai
  - tai implikuoja visokio vyriausybės skolinimo draudimą.
  * Tai implikuoja visokio vyriausybės skolinimo draudimą.
  - tai implikuoja draudimą lupikiškas palūkanų, kurios nurungia arba užkerta pelningas paskolas ir sukuria kliūtis saugiam nuosavybės turėjimui.
  * Tai implikuoja draudimą lupikiškas palūkanų, kurios nurungia arba užkerta pelningas paskolas ir sukuria kliūtis saugiam nuosavybės turėjimui.
V apsaugojimas privačios nuosavybės plataus paplitimo
V apsaugojimas privačios nuosavybės plataus paplitimo
  - tai implikuoja saugų (nuolatinį) ir kuklų privačios nuosavybės turėjimą visų klasių žmonėms.
  * Tai implikuoja saugų (nuolatinį) ir kuklų privačios nuosavybės turėjimą visų klasių žmonėms.
  - tai implikuoja nuosavybės mokesčio netaikymą ir bankroto išvengimą.
  * Tai implikuoja nuosavybės mokesčio netaikymą ir bankroto išvengimą.
  - tai implikuoja, kad galios kurti pinigus valstybė neturi deleguoti privatiems asmenims dėl jų asmeninio pelno , nes tai sukurs dideles nuosavybės koncentracijas.
  * Tai implikuoja, kad galios kurti pinigus valstybė neturi deleguoti privatiems asmenims dėl jų asmeninio pelno , nes tai sukurs dideles nuosavybės koncentracijas.
  - tai implikuoja, kad teisė į privačią nuosavybę yra subordinuota su bendro naudojimo teise, kur bendrijos ekonominės dominacijos pavojus yra per didelis, kad būtų paliktas privačiose rankose.
  * Tai implikuoja, kad teisė į privačią nuosavybę yra subordinuota su bendro naudojimo teise, kur bendrijos ekonominės dominacijos pavojus yra per didelis, kad būtų paliktas privačiose rankose.
Autorius:
Autorius:
[[Darius Baublys]], E-mail: dariusbaublys@gmail.com Telefonas: +37068712345
[[Darius Baublys]], E-mail: dariusbaublys@gmail.com Telefonas: +37068712345
Almvilp
774

pakeitimai

Gauta iš „https://www.pipedija.com/index.php/Specialus:MobileDiff/38909“