Pipedija

Pipedija:Naujienos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pipedija:Naujienos (žiūrėti kodą)

13:57, 3 gegužės 2013 versija

48 pridėti baitai ,  13:57, 3 gegužės 2013
nėra keitimo aprašymo
(Pradėtas rimtas permaketavimas.)
34 eilutė: 34 eilutė:
   
   
   
   
Žaliavų sektorius    Energetinis sektorius  Gamybos sektorius    Paskirstymo ir vartojimo
Žaliavų sektorius    Energetinis sektorius  Gamybos sektorius    Paskirstymo ir vartojimo sektorius
   
   
Dabar bankai kontroliuoja suteikdami kreditus į visas grandis, ir aišku, siekia maksimalaus pelno, tačiau realiai patys nieko negamina. Taigi iš to ir išplaukia jų politika. Krizių metu žmonių turtas niekur neprapuola jis tik pereina į kitų rankas ir į kieno mes žinom, - bankų. Antras dalykas, Lietuvoje užsienio komercinių bankų palūkanos gerokai viršija, jų pačių palūkanas savo šalyje. O tai reiškia, kad mes, kadangi turim į produkcijos kainas įskaičiuoti gerokai didesnes palūkanas, mūsų produkcija neturi galimybės konkuruoti su jų produkcija. Iš to išplaukia bankrotai ir tai, kad užsienio bankai perperka mūsų mūsų visas įmones. Tą gerai suprato Japonai ir Kiniečiai, todėl ir tapo Azijos tigrais ir bankai pas juos atlieka tik investavimo funkciją. Jie patys turi ieškoti kur investuoti ir gali pretenduoti tik į įmonės padidėjusio pelno dalies pasidalijimą, kuri ta įmonė gavo po banko investicijos. Įmonė negavo pelno, bankas irgi nieko negauna. Tokių bankų tikslas yra įmonės pelningumas, o ne lupikavimas. Taip pat tokie bankai negali atimti įmonės, nes įmonė neįsiskolina nesėkmės atveju. Nuo to momento, kai suprasim, kad gamintojas gamina produkcija ir jis čia pagrindinis, o visi likę sektoriai yra antriniai aptarnaujantys sektoriai, padėti kardinaliai pasikeis į gerąją pusę.
Dabar bankai kontroliuoja suteikdami kreditus į visas grandis, ir aišku, siekia maksimalaus pelno, tačiau realiai patys nieko negamina. Taigi iš to ir išplaukia jų politika. Krizių metu žmonių turtas niekur neprapuola jis tik pereina į kitų rankas ir į kieno mes žinom, - bankų. Antras dalykas, Lietuvoje užsienio komercinių bankų palūkanos gerokai viršija, jų pačių palūkanas savo šalyje. O tai reiškia, kad mes, kadangi turim į produkcijos kainas įskaičiuoti gerokai didesnes palūkanas, mūsų produkcija neturi galimybės konkuruoti su jų produkcija. Iš to išplaukia bankrotai ir tai, kad užsienio bankai perperka mūsų mūsų visas įmones. Tą gerai suprato Japonai ir Kiniečiai, todėl ir tapo Azijos tigrais ir bankai pas juos atlieka tik investavimo funkciją. Jie patys turi ieškoti kur investuoti ir gali pretenduoti tik į įmonės padidėjusio pelno dalies pasidalijimą, kuri ta įmonė gavo po banko investicijos. Įmonė negavo pelno, bankas irgi nieko negauna. Tokių bankų tikslas yra įmonės pelningumas, o ne lupikavimas. Taip pat tokie bankai negali atimti įmonės, nes įmonė neįsiskolina nesėkmės atveju. Nuo to momento, kai suprasim, kad gamintojas gamina produkcija ir jis čia pagrindinis, o visi likę sektoriai yra antriniai aptarnaujantys sektoriai, padėti kardinaliai pasikeis į gerąją pusę.
63 eilutė: 63 eilutė:
Bankai turi reikalavimą skolinti, ne daugiau kaip 90% visų banke esančių indėlių. Iš pirmo žvilgsnio atrodo viskas gerai jie laikosi šių reikalavimų. Tačiau jei pažiūrėsime atidžiai pamatysime, 90% tų pinigų yra padaryti, iš oro (tai yra naudojantis dalinio rezervo principu). Lietuvoje dalinis rezervas 4%, t. y. santykiu 1:25, o tai reiškia, kad turint savų 250 litų visiškai legaliai gali skolinti 10000 litų ir tie pinigai, kuriuos sukuria pirmasis bankas antrame banke jau virsta indėliu. Jau patvirtinta, kad grynųjų Lietuvoje buvo 10 milijardų, o dabar virtualiose sąskaitose atsirado 100 milijardų. Kas atliko šitą emisiją?
Bankai turi reikalavimą skolinti, ne daugiau kaip 90% visų banke esančių indėlių. Iš pirmo žvilgsnio atrodo viskas gerai jie laikosi šių reikalavimų. Tačiau jei pažiūrėsime atidžiai pamatysime, 90% tų pinigų yra padaryti, iš oro (tai yra naudojantis dalinio rezervo principu). Lietuvoje dalinis rezervas 4%, t. y. santykiu 1:25, o tai reiškia, kad turint savų 250 litų visiškai legaliai gali skolinti 10000 litų ir tie pinigai, kuriuos sukuria pirmasis bankas antrame banke jau virsta indėliu. Jau patvirtinta, kad grynųjų Lietuvoje buvo 10 milijardų, o dabar virtualiose sąskaitose atsirado 100 milijardų. Kas atliko šitą emisiją?


Įsivaizduokite 10 kartų daugiau pinigų, o jei prekių kiekis nepakito, tai pinigai nuvertėjo irgi 10 kartų, t. y. jus galite su savo pinigais nusipirkti 10 kartų mažiau prekių :) Todėl šiais laikais neapsimoka dirbti ir kaupti pinigus senatvei, nes kol pasensi tavo sukaupti pinigai bus nieko verti. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 14% metinė infliacija (pinigų nuvertėjimas). O tai reiškia, kad jei jūs per metus uždirbote 30.000lt, tai po metų jūs su 30.000lt galėsite nusipirkti prekių tik tiek, kiek būtumėte metų pradžioje galėjęs nusipirkti su 25800lt (tai yra 14% mažiau), t. y. jūsų 30.000lt nuvertėjo iki 25800lt. Pagaunat realybės "žavesį"? :) (Tomas Maliauka)
Įsivaizduokite 10 kartų daugiau pinigų, o jei prekių kiekis nepakito, tai pinigai nuvertėjo irgi 10 kartų, t. y. jus galite su savo pinigais nusipirkti 10 kartų mažiau prekių :) Todėl šiais laikais neapsimoka dirbti ir kaupti pinigus senatvei, nes kol pasensi tavo sukaupti pinigai bus nieko verti. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 14% metinė infliacija (pinigų nuvertėjimas). O tai reiškia, kad jei jūs per metus uždirbote 30000 Lt, tai po metų jūs su 30000 Lt galėsite nusipirkti prekių tik tiek, kiek būtumėte metų pradžioje galėjęs nusipirkti su 25800 Lt (tai yra 14% mažiau), t. y. jūsų 30000 Lt nuvertėjo iki 25800 Lt. Pagaunat realybės "žavesį"? :) [[Tomas Maliauka]]


Įsivaizduokit, kad jums reikia daugiau vandens virtuvėje, vonioje ir tualete. Pagrindinis vandens įvadas pas jus vienas. Jus priraizgote krūvą papildomų vamzdžių tarpusavyje ir visaip kitaip ir prie kiekvienos atšakos pastatote po skaitliuką. Atitekančio vandens kiekis nuo to nepasikeitė, bet mokėti jau reikia pagal visų skaitliukų parodymų sumą. Taip deja veikia ir mūsų bankai. Ir kas atsitiks, kai už tą patį vandens kiekį, po viso šito pasidauginimo, reikės mokėti 10 ar net 100 kartų daugiau??? Arba dar kitaip bankai išleidžia pinigus, mūsų skolų pagrindu. Taigi gaunasi taip, kad valstybė, išleidžia apie 10% procentų pinigų, o likusią dalį, - 90% atspausdina bankai tik ne kupiuromis, o elektroninių pinigų pavidalu. Šitie oriniai bankų išleisti pinigai ir sukelia infliaciją, nes bankų išleisti pinigai padidina pinigų masę dešimt ir daugiau kartų. Todėl būtina gražinti teisę spausdinti pinigus valstybei, kitaip sakant bankai turėtų galėti skolinti tik tiek, kiek pinigų turi. Iš dalinio 4% rezervo reikia pervesti į 100% rezervą. Skolinti iš tikrų indėlių, o ne iš padaugintų paskolų.  
Įsivaizduokit, kad jums reikia daugiau vandens virtuvėje, vonioje ir tualete. Pagrindinis vandens įvadas pas jus vienas. Jūs priraizgote krūvą papildomų vamzdžių tarpusavyje ir visaip kitaip ir prie kiekvienos atšakos pastatote po skaitliuką. Atitekančio vandens kiekis nuo to nepasikeitė, bet mokėti jau reikia pagal visų skaitliukų parodymų sumą. Taip deja veikia ir mūsų bankai. Ir kas atsitiks, kai už tą patį vandens kiekį, po viso šito pasidauginimo, reikės mokėti 10 ar net 100 kartų daugiau??? Arba dar kitaip bankai išleidžia pinigus, mūsų skolų pagrindu. Taigi gaunasi taip, kad valstybė, išleidžia apie 10% procentų pinigų, o likusią dalį, - 90% atspausdina bankai tik ne kupiūromis, o elektroninių pinigų pavidalu. Šitie oriniai bankų išleisti pinigai ir sukelia infliaciją, nes bankų išleisti pinigai padidina pinigų masę dešimt ir daugiau kartų. Todėl būtina gražinti teisę spausdinti pinigus valstybei, kitaip sakant bankai turėtų galėti skolinti tik tiek, kiek pinigų turi. Iš dalinio 4% rezervo reikia pervesti į 100% rezervą. Skolinti iš tikrų indėlių, o ne iš padaugintų paskolų.  


“Kiekvieną kartą kai bankas duoda paskolą, sukuriami nauji skolininko įsipareigojimai, nauja sąskaita ir nauji pinigai.” (Graham F. Towers, Kanados banko valdytojas)
“Kiekvieną kartą kai bankas duoda paskolą, sukuriami nauji skolininko įsipareigojimai, nauja sąskaita ir nauji pinigai.” (Graham F. Towers, Kanados banko valdytojas)
72 eilutė: 72 eilutė:
   
   
Kaip jie tai daro? Ogi labai paprastai. Kai jūs paimate 10000 Lt paskolą, bankas užrašo juos kompiuteryje ir perveda į jūsų sąskaitą. O jūs pasirašote pasižadėjimą juos gražinti su palūkanomis - tai yra 10000 Lt + palūkanos. Po to jūs perkate prekę, sumokate savo paskolos pinigais į kitą banką, kur yra pardavėjo sąskaita. Ten bankas padalija juos į privalomąjį rezervą santykiu 1:9 ir 9000 Lt skolina toliau. Kitam skolininkui užrašoma skola 9900 Lt, toliau 8100 Lt, skola 8910 Lt ir taip toliau, kol pasidaugina iki 100000 Lt. Atrodytų, kad bankai skolina tik žmonių indėlius. Pagal reikalavimus bankai negali skolinti daugiau kaip 90%, negu yra jo sąskaitose. Tačiau jo sąskaitose ir yra tie iš oro pinigai, kuriuos bankas sukuria kiekviena kartą, kai kas nors paima paskolą. Kitaip sakant bankai gali sukurti tiek pinigų, kiek mes sutinkam paimti paskolų. Dar vienas labai svarbus dalykas, bankai sukuria tik tuos elektroninius pinigus, kuriuos mums paskolina. Bet jie nesukuria popierinių kupiūrų toms paskoloms grąžinti, o kuo labiau ir palūkanoms grąžinti. Tai iš kur paimti tuos popierinius pinigus kai reikia atiduoti bankui, jei mes patys negalime pinigų atsispausdinti?
Kaip jie tai daro? Ogi labai paprastai. Kai jūs paimate 10000 Lt paskolą, bankas užrašo juos kompiuteryje ir perveda į jūsų sąskaitą. O jūs pasirašote pasižadėjimą juos gražinti su palūkanomis - tai yra 10000 Lt + palūkanos. Po to jūs perkate prekę, sumokate savo paskolos pinigais į kitą banką, kur yra pardavėjo sąskaita. Ten bankas padalija juos į privalomąjį rezervą santykiu 1:9 ir 9000 Lt skolina toliau. Kitam skolininkui užrašoma skola 9900 Lt, toliau 8100 Lt, skola 8910 Lt ir taip toliau, kol pasidaugina iki 100000 Lt. Atrodytų, kad bankai skolina tik žmonių indėlius. Pagal reikalavimus bankai negali skolinti daugiau kaip 90%, negu yra jo sąskaitose. Tačiau jo sąskaitose ir yra tie iš oro pinigai, kuriuos bankas sukuria kiekviena kartą, kai kas nors paima paskolą. Kitaip sakant bankai gali sukurti tiek pinigų, kiek mes sutinkam paimti paskolų. Dar vienas labai svarbus dalykas, bankai sukuria tik tuos elektroninius pinigus, kuriuos mums paskolina. Bet jie nesukuria popierinių kupiūrų toms paskoloms grąžinti, o kuo labiau ir palūkanoms grąžinti. Tai iš kur paimti tuos popierinius pinigus kai reikia atiduoti bankui, jei mes patys negalime pinigų atsispausdinti?
Įsivaizduokime, kad visas pinigų kiekis yra 100000 litų. Tai reiškia, kad jeigu išskolinta 100000 Lt už 10% palūkanų į rinką atgal, po 10 metų turi grįžti 200.000 litų. Tačiau papildomai niekas tų pinigų nesukūrė. Rinkoje ir toliau cirkuliuoja tik 100000 litų, tai kaip gražinti bankams tuos  200000 litų, jei realiai tėra tik pusė šių pinigų. Tai akivaizdu, kad kažkas pradės bankrutuoti. Arba kitas variantas - TVF (Tarptautinis Valiutos Fondas) mums duos savo popierinių pinigų ir, aišku, irgi už palūkanų procentus. Galime užrašyti paprastą formulę: P - paskolinti pinigai, I - palūkanos, kurias reikia gražinti (per dešimt metų turėtume gražinti dvigubai). Turėtume atlikti tokį veiksmą:  
Įsivaizduokime, kad visas pinigų kiekis yra 100000 litų. Tai reiškia, kad jeigu išskolinta 100000 Lt už 10% palūkanų į rinką atgal, po 10 metų turi grįžti 200000 litų. Tačiau papildomai niekas tų pinigų nesukūrė. Rinkoje ir toliau cirkuliuoja tik 100000 litų, tai kaip gražinti bankams tuos  200000 litų, jei realiai tėra tik pusė šių pinigų. Tai akivaizdu, kad kažkas pradės bankrutuoti. Arba kitas variantas - TVF (Tarptautinis Valiutos Fondas) mums duos savo popierinių pinigų ir, aišku, irgi už palūkanų procentus. Galime užrašyti paprastą formulę: P - paskolinti pinigai, I - palūkanos, kurias reikia gražinti (per dešimt metų turėtume gražinti dvigubai). Turėtume atlikti tokį veiksmą:  


P = P + I,  išeitų  100000 Lt = 100000 Lt + 100000 Lt;
P = P + I,  išeitų  100000 Lt = 100000 Lt + 100000 Lt;
82 eilutė: 82 eilutė:
Šis modelis buvo pritaikytas daug kartų. Amerikoje 1929 metais, kai prasidėjo Didžioji depresija, buvo išimta 70% visos pinigų masės. Tas pats buvo pakartota 1930 m., 1940 m. ir t. t.
Šis modelis buvo pritaikytas daug kartų. Amerikoje 1929 metais, kai prasidėjo Didžioji depresija, buvo išimta 70% visos pinigų masės. Tas pats buvo pakartota 1930 m., 1940 m. ir t. t.


Nežinau kaip jums, bet man atrodo, kad nenormalu, kad 90% visų cirkuliuojančių pinigų spausdina privačios bendrovės, taip vadinami komerciniai [[Bankai]]. “Bijau, kad paprasti žmonės neapsidžiaugs sužinoję tai, kad bankininkai faktiškai sukuria pinigus. Ir jie kontroliuoja vyriausybes, ir jie laiko savo rankose tautų likimus.” (Reginald McKenna, Chairm Midlando banko eksprezidentas)
Nežinau kaip jums, bet man atrodo, kad nenormalu, kad 90% visų cirkuliuojančių pinigų spausdina privačios bendrovės, taip vadinami komerciniai [[Bankai|bankai]]. “Bijau, kad paprasti žmonės neapsidžiaugs sužinoję tai, kad bankininkai faktiškai sukuria pinigus. Ir jie kontroliuoja vyriausybes, ir jie laiko savo rankose tautų likimus.” (Reginald McKenna, Chairm Midlando banko eksprezidentas)
   
   
Daug kas iš jūsų pateiks tokį argumentą, kad mes nieko dabar negalim pakeisti. Net ES liepė iš konstitucijos išbraukti pinigų emisiją. Lietuvos centrinį banką valdo Europos centrinis bankas ir mes iš tolo negalim liesti komercinių bankų ar kaip nors įtakoti jų veiklą. “Duokit man galimybę išleisti ir kontroliuoti pinigus valstybėje ir man visiškai nesvarbu, kas rašo įstatymus.” (Mayer Anzelm Rothschild, bankininkas)
Daug kas iš jūsų pateiks tokį argumentą, kad mes nieko dabar negalim pakeisti. Net ES liepė iš konstitucijos išbraukti pinigų emisiją. Lietuvos centrinį banką valdo Europos centrinis bankas ir mes iš tolo negalim liesti komercinių bankų ar kaip nors įtakoti jų veiklą. “Duokit man galimybę išleisti ir kontroliuoti pinigus valstybėje ir man visiškai nesvarbu, kas rašo įstatymus.” (Mayer Anzelm Rothschild, bankininkas)
100 eilutė: 100 eilutė:
O jei mūsų pinigų leidimą/emisija atliks Europos centrinis bankas tai kam atiteks šis turtas? Valstybė su pinigų leidimo funkcija, turi elgtis protingai, - jų tiek išleisti, kiek reikia rinkai. Nejaugi mes negalime atsispausdinti popierėlių patys, jei sukūrėm turto, kuris padengia juos. Ar mums reikia tų popierėlių iš Europos? Daugelis sakys taip negalima reikia, kad pinigai būtų padengti auksu. Įsivaizduokit, kad aukso mes iš viso neturim... ir ką, kas keičiasi?  Ar išnyko visos mūsų vertybės ir turtas: teritorija, pastatai ir pan.? Kaip vaikščiojom į darbą, taip ir vaikštom, kaip dirbom, taip dirbam, ir jei sukuriam materialinių gėrybių daugiau tai mes turtingi ir esam.  
O jei mūsų pinigų leidimą/emisija atliks Europos centrinis bankas tai kam atiteks šis turtas? Valstybė su pinigų leidimo funkcija, turi elgtis protingai, - jų tiek išleisti, kiek reikia rinkai. Nejaugi mes negalime atsispausdinti popierėlių patys, jei sukūrėm turto, kuris padengia juos. Ar mums reikia tų popierėlių iš Europos? Daugelis sakys taip negalima reikia, kad pinigai būtų padengti auksu. Įsivaizduokit, kad aukso mes iš viso neturim... ir ką, kas keičiasi?  Ar išnyko visos mūsų vertybės ir turtas: teritorija, pastatai ir pan.? Kaip vaikščiojom į darbą, taip ir vaikštom, kaip dirbom, taip dirbam, ir jei sukuriam materialinių gėrybių daugiau tai mes turtingi ir esam.  


Nereikia turto surišti nei su auksu, nei su popieriaus banknotu... Pinigų funkcija yra būti turto mainu ekvivalentu. Pvz. aš gaminu automobilius, bet man reikia baldų. Tu statai namus, bet tau reikia automobilio. O trečias žmogus gamina baldus, bet jam reikia namo. Tai jei nėra turto apsikeitimo ekvivalento, - pinigų, tai aš norėdamas įsigyti baldus turiu nueiti pas baldininką, pasiklausti, ko jis nori gauti už baldus, tada jis pasakys, kad jam reikia, namo. Aš turėsiu nueiti pas tave ir paklausti, ko tu norėtum už tai, kad tu baldininkui pastatytum namą. Tu pasakyti, kad tau reikia automobilio, tada aš galėsiu tau pagaminti automobilį, tu baldininkui pastatysi namą, o man baldininkas pagamins baldus. Taip mes apsikeisim turtu ir būsim visi laimingi. Jei yra turto apsikeitimo ekvivalentas, - pinigai, tai aš pagamindamas ir parduodamas tau automobilį, galiu iškarto eiti pas baldininką ir įsigyti jo pagamintus baldus. Tai čia turto mainai tarp trijų žmonių, o įsivaizduokite, kad reiktų apsimainyti tarp šimto ar tūkstančio žmonių. Tai būtų beveik neįmanoma, todėl pinigai patys savaime yra gerai, bet dabartinėje situacijoje pinigai neveikia taip kaip jie turėtų veikti. Dabar bankai pinigus sugebėjo paversti visą pasaulį pavergiančiu įrankiu. (Tomas Maliauka)
Nereikia turto surišti nei su auksu, nei su popieriaus banknotu... Pinigų funkcija yra būti turto mainu ekvivalentu. Pvz. aš gaminu automobilius, bet man reikia baldų. Tu statai namus, bet tau reikia automobilio. O trečias žmogus gamina baldus, bet jam reikia namo. Tai jei nėra turto apsikeitimo ekvivalento, - pinigų, tai aš norėdamas įsigyti baldus turiu nueiti pas baldininką, pasiklausti, ko jis nori gauti už baldus, tada jis pasakys, kad jam reikia, namo. Aš turėsiu nueiti pas tave ir paklausti, ko tu norėtum už tai, kad tu baldininkui pastatytum namą. Tu pasakyti, kad tau reikia automobilio, tada aš galėsiu tau pagaminti automobilį, tu baldininkui pastatysi namą, o man baldininkas pagamins baldus. Taip mes apsikeisim turtu ir būsim visi laimingi. Jei yra turto apsikeitimo ekvivalentas, - pinigai, tai aš pagamindamas ir parduodamas tau automobilį, galiu iškarto eiti pas baldininką ir įsigyti jo pagamintus baldus. Tai čia turto mainai tarp trijų žmonių, o įsivaizduokite, kad reiktų apsimainyti tarp šimto ar tūkstančio žmonių. Tai būtų beveik neįmanoma, todėl pinigai patys savaime yra gerai, bet dabartinėje situacijoje pinigai neveikia taip kaip jie turėtų veikti. Dabar bankai pinigus sugebėjo paversti visą pasaulį pavergiančiu įrankiu. [[Tomas Maliauka]]


Arba kitas pavyzdys  visa jūsų aukso rezervą kažkas pavogė, bet jus saugyklą užeinat kartą į tris metus. Jei jį pavogė prieš dvejus metus, o jus tą laikotarpį gyvenote ir nieko nežinojote ir kasdien toliau ėjot į darbą, kūrėte materialines vertybes, tai jūsų padarytos materialinės vertybės nuo to niekur nepradings. Bus tik dingęs auksas, ir nebus iš ko auskarų pasidaryti :) Mes galim savo pinigus kitaip padengti. Pvz., kol dar atominė elektrinė veikia ant šimto litų užrašyti padengta elektros energija 200 kilovatvalandžių. Ar  padengti, žemės ūkio produkcija. Jeigu mes dabar galim išleisti valstybės garantuotas obligacijas ir duodam jas bankams, gaudami paskolas,  tai kodėl negalim išleisti savo pinigų , ir nereiktų mokėti tų palūkanų komerciniams bankams? Išleisti savus pinigus, ne skolų pagrindu nėra kažkokia nauja ir labai radikali naujovė. Ta patvirtino keturi Amerikos prezidentai Tomas Džefersonas, Džeimsas Medisonas, Endriu Džeksonas, Vanbiurenas ir Abramas Linkolnas. Tai buvo ne tik Amerikoje, bet ir Europoje vienas iš geriausių pavyzdžių Gernsis mažytė sala, Prancūzijos pakrantėje. Ten buvo išleisti ne skolų  pinigai, kurie buvo skirti apmokėti dideliems statybų projektams. Ir tai jau puikiausiai dirba jau 200 metų. Gernsis tai gėlių ir daržovių šalis. Tai pats geriausias pavyzdys, kaip puikiai ir stabiliai veikia neskoliniai pinigai. Viskas prasidėjo 1815 kai reikėjo sugalvoti, kaip finansuoti naują šalies rinką, nes žmonės nebegalėjo pakelti naujų mokesčių. Vietinis pastorius pasiūlė revoliucinę idėją. Išleisti savo popierinius pinigus niekuo nepadengtus, o salos gyventojai sutiko juos naudoti prekyboje. Kad žmonės jais pasitikėtų ir plačiai paplistų, valstybė juos paskelbė, ” kaip gera priemonė mokėti mokesčiams” Ši rinka juos tebenaudoja, nes jie neapdeda skolomis šitos salos valstybės gyventojų.
Arba kitas pavyzdys  visa jūsų aukso rezervą kažkas pavogė, bet jus saugyklą užeinat kartą į tris metus. Jei jį pavogė prieš dvejus metus, o jus tą laikotarpį gyvenote ir nieko nežinojote ir kasdien toliau ėjot į darbą, kūrėte materialines vertybes, tai jūsų padarytos materialinės vertybės nuo to niekur nepradings. Bus tik dingęs auksas, ir nebus iš ko auskarų pasidaryti :) Mes galim savo pinigus kitaip padengti. Pvz., kol dar atominė elektrinė veikia ant šimto litų užrašyti padengta elektros energija 200 kilovatvalandžių. Ar  padengti, žemės ūkio produkcija. Jeigu mes dabar galim išleisti valstybės garantuotas obligacijas ir duodam jas bankams, gaudami paskolas,  tai kodėl negalim išleisti savo pinigų , ir nereiktų mokėti tų palūkanų komerciniams bankams? Išleisti savus pinigus, ne skolų pagrindu nėra kažkokia nauja ir labai radikali naujovė. Ta patvirtino keturi Amerikos prezidentai Tomas Džefersonas, Džeimsas Medisonas, Endriu Džeksonas, Vanbiurenas ir Abramas Linkolnas. Tai buvo ne tik Amerikoje, bet ir Europoje vienas iš geriausių pavyzdžių Gernsis mažytė sala, Prancūzijos pakrantėje. Ten buvo išleisti ne skolų  pinigai, kurie buvo skirti apmokėti dideliems statybų projektams. Ir tai jau puikiausiai dirba jau 200 metų. Gernsis tai gėlių ir daržovių šalis. Tai pats geriausias pavyzdys, kaip puikiai ir stabiliai veikia neskoliniai pinigai. Viskas prasidėjo 1815 kai reikėjo sugalvoti, kaip finansuoti naują šalies rinką, nes žmonės nebegalėjo pakelti naujų mokesčių. Vietinis pastorius pasiūlė revoliucinę idėją. Išleisti savo popierinius pinigus niekuo nepadengtus, o salos gyventojai sutiko juos naudoti prekyboje. Kad žmonės jais pasitikėtų ir plačiai paplistų, valstybė juos paskelbė, ” kaip gera priemonė mokėti mokesčiams” Ši rinka juos tebenaudoja, nes jie neapdeda skolomis šitos salos valstybės gyventojų.
121 eilutė: 121 eilutė:
Kontroliuoti energetinių monopolijų kainas kaip Amerikoje, nes šios prekės nėra rinkos prekės.
Kontroliuoti energetinių monopolijų kainas kaip Amerikoje, nes šios prekės nėra rinkos prekės.


Pasiaiškinkime kas yra rinkos prekė paimkim vadovėlį ir pažiūrėkim jos savybes.
Pasiaiškinkime kas yra rinkos prekė - paimkime vadovėlį ir pasižiūrėkime į jos savybes:
1) Vieną prekę galime pakeisti kitos rūšies preke (jei pabrango makaronai galim garnyrui pirkti bulves);
# Vieną prekę galime pakeisti kitos rūšies preke (jei pabrango makaronai galim garnyrui pirkti bulves);
2) Prekė gali turėti įvairias savybes (neiperkam mersedeso, tiek to važinėsim su škoda);
# Prekė gali turėti įvairias savybes (neįperkame Mercedes - tiek to, važinėsime su Škoda);
3) Rinkos prekę galim sukaupti, sandėliuoti (jei bulvės žiemą brangios tiek to prisipirksim jų vasarą);
# Rinkos prekę galima sukaupti, sandėliuoti (jei bulvės žiemą brangios - tiek to, prisipirksime jų vasarą);


Taigi akivaizdu elektra nėra rinkos prekė. Mes negalim jos niekuo pakeisti, pasirinkti prastesnės kokybės, sandėliuoti. Amerikoje norint pakeisti elektros kainą nors vienu procentu reikia senato sutikimo. O pas mus, kai mes turime savo atominę elektrinę, elektra dvigubai brangesnė negu Briuselyje. Aišku kai mokslininkai atras kaip pardavinėti elektrą lagaminuose, įgaus pirmuosius rinkos prekės požymius.
Taigi akivaizdu, kad elektra nėra rinkos prekė. Mes negalime jos niekuo pakeisti, pasirinkti prastesnės kokybės, sandėliuoti. Amerikoje norint pakeisti elektros kainą nors vienu procentu reikia senato sutikimo. O pas mus, kai mes turime savo atominę elektrinę, elektra dvigubai brangesnė negu Briuselyje. Aišku kai mokslininkai atras kaip pardavinėti elektrą lagaminuose, įgaus pirmuosius rinkos prekės požymius.


3. Valdymo sistemoje
3. Valdymo sistemoje
Du labai paprasti dalykai:
Du labai paprasti dalykai:
1) Jokia sistema gamtoje negali egzistuoti, jei nėra atgalinio ryšio tarp jos veiklos rezultatų ir jos pačios gyvenimo kokybės. Įsivaizduokit jus automobilio vairuotojas. Vairuojate automobilį, jus nuolat turite įvertinti greitį, kelio, dangą, einančius praeivius per gatvę. Priešingu atveju jus galite ir automobilį sudaužyti ir pats žūti ir praeivius sužaloti. Bet egzistuoja grįžtamasis ryšis, jus puikiai žinote sužalojęs žmones sėsite į kalėjimą, ar nukentėsite finansiškai. O kas atsitiktų, jei nebūtų jokios jūsų atsakomybės už jūsų sukeltas pasekmes. Aišku dalis žmonių vairuotų atsakingai, o kitą dalis? O jeigu tu stovi už valstybės vairo ir žinai, kad už nieką nesi atsakingas?  
1) Jokia sistema gamtoje negali egzistuoti, jei nėra atgalinio ryšio tarp jos veiklos rezultatų ir jos pačios gyvenimo kokybės. Įsivaizduokite, kad jūs esate automobilio vairuotojas. Vairuodami automobilį jūs nuolat turite įvertinti greitį, kelio dangą, einančius praeivius per gatvę. Priešingu atveju jūs galite ne tik automobilį sudaužyti, bet ir pats žūti, ir dar praeivius sužaloti. Bet egzistuoja grįžtamasis ryšis, ir jūs puikiai žinote, kad sužalojęs žmones sėsite į kalėjimą [[irba]] nukentėsite finansiškai. O kas atsitiktų, jeigu nebūtų jokios atsakomybės už jūsų sukeltas pasekmes? Aišku, kad dalis žmonių vairuotų atsakingai, bet kita dalis? O jeigu tu stovi už valstybės vairo ir žinai, kad už nieką nesi atsakingas?


Taip yra ir Lietuvoje. Valdžia niekada neprisiima atsakomybės už tai ką jie daro. Taip neturėtų būti. (Tomas Maliauka)
Taip yra ir Lietuvoje. Valdžia niekada neprisiima atsakomybės už tai, ką jie daro. Taip neturėtų būti. [[Tomas Maliauka]]


Taip ir mūsų valstybėje kiekvieno valdininko darbo kokybę reikia susieti su jo atlyginimu ir atsakomybe už gautą rezultatą. Kaip tą padaryti labai paprastai. (kas yra visose privačiose įmonėse, jų darbą reitinguoja rinka). Bet kuris darbuotojas parodęs blogus rezultatus rizikuoja būti atleistas, o valdininkas kuo rizikuoja? Net ir apsivogęs greičiausiai iš balos išlips sausas, jau nekalbant apie darbo kokybę.
Taip ir mūsų valstybėje kiekvieno valdininko darbo kokybę reikia susieti su jo atlyginimu ir atsakomybe už gautą rezultatą. Kaip tą padaryti labai paprastai. (kas yra visose privačiose įmonėse, jų darbą reitinguoja rinka). Bet kuris darbuotojas parodęs blogus rezultatus rizikuoja būti atleistas, o valdininkas kuo rizikuoja? Net ir apsivogęs greičiausiai iš balos išlips sausas, jau nekalbant apie darbo kokybę.
165 eilutė: 166 eilutė:
Monetarinės reformos principai:
Monetarinės reformos principai:
   
   
I – reikalauti, kad pinigus leistų tik valstybė (išimtinai)
I reikalauti, kad pinigus leistų tik valstybė (išimtinai)
  - tai kartu draustų privačių pinigų kūrimą.
- tai kartu draustų privačių pinigų kūrimą.
  - tai kartu draustų  dalinę rezervinę bankininkystę.
- tai kartu draustų  dalinę rezervinę bankininkystę.
  - tai reikalauja pilnos rezervų bankininkystės.
- tai reikalauja pilnos rezervų bankininkystės.
  - tai implikuoja išėjimą iš tarptautinių bankų su kreditų / rezervus kuriančia institucija (tokia kaip IMF SDRs).
- tai implikuoja išėjimą iš tarptautinių bankų su kreditų / rezervus kuriančia institucija (tokia kaip IMF SDRs).
II tokiais kiekiais, kad būtų stabilizuotas bendras kainos lygis.
II tokiais kiekiais, kad būtų stabilizuotas bendras kainos lygis –
  - tai leistų išvengti infliacijos ir defliacijos, kas taptų sąlyga stabiliam ir sveikam ekonominiam augimui kaip vyriausybės politikai.
   
- tai leistų atsisakyti vieningo commodity standarto (pv. Aukso) taip, kaip kad nėra vieno tokio vieningo standarto prieinamo tuo pačiu metu kaip ir visos gėrybės bendrai.
  - tai leistų išvengti infliacijos ir defliacijos, kas taptų sąlyga stabiliam ir sveikam ekonominiam augimui kaip vyriausybės politikai.
- tai implikuoja stabilų santykį arba taisyklę tarp pinigų kiekio ir gėrybių.
  - tai leistų atsisakyti vieningo commodity standarto (pv. Aukso) taip, kaip kad nėra vieno tokio vieningo standarto prieinamo tuo pačiu metu kaip ir visos gėrybės bendrai.
- tai gali implikuoti karo meto išimtį.
  - tai implikuoja stabilų santykį arba taisyklę tarp pinigų kiekio ir gėrybių.
- tai implikuoja vyriausybinę politiką.
  - tai gali implikuoti karo meto išimtį.
- tai implikuoja vyriausybės politiką dėl didelių perdėto judėjimo keitimo kursuose.
  - tai implikuoja vyriausybinę politiką.
  - tai implikuoja vyriausybės politiką dėl didelių perdėto judėjimo keitimo kursuose.
III be būtinos skolos privatiems asmenims
III be būtinos skolos privatiems asmenims
   
  - tai implikuoja nacionalinės skolos išmokėjimą (nebūtinai vyriausybės vidaus skola).
  - tai implikuoja nacionalinės skolos išmokėjimą (nebūtinai vyriausybės vidaus skola).
- tai implikuoja pilno rezervo bankininkystę.
  - tai implikuoja pilno rezervo bankininkystę.
- tai implikuoja tai, kad vyriausybė perima visų pinigų emisiją.
  - tai implikuoja tai, kad vyriausybė perima visų pinigų emisiją.
IV kad visas skolinimas būtų atliekamas tik privačių juridinių asmenų, išimtinai
IV kad visas skolinimas būtų atliekamas tik privačių juridinių asmenų, išimtinai
  - tai implikuoja visokio vyriausybės skolinimo draudimą.
  - tai implikuoja visokio vyriausybės skolinimo draudimą.
  - tai implikuoja draudimą lupikiškas palūkanų, kurios nurungia arba užkerta pelningas paskolas ir sukuria kliūtis saugiam nuosavybės turėjimui.
  - tai implikuoja draudimą lupikiškas palūkanų, kurios nurungia arba užkerta pelningas paskolas ir sukuria kliūtis saugiam nuosavybės turėjimui.
V apsaugojimas privačios nuosavybės plataus paplitimo
V apsaugojimas privačios nuosavybės plataus paplitimo
  - tai implikuoja saugų (nuolatinį) ir kuklų privačios nuosavybės turėjimą visų klasių žmonėms.
  - tai implikuoja saugų (nuolatinį) ir kuklų privačios nuosavybės turėjimą visų klasių žmonėms.
  - tai implikuoja nuosavybės mokesčio netaikymą ir bankroto išvengimą.
  - tai implikuoja nuosavybės mokesčio netaikymą ir bankroto išvengimą.
  - tai implikuoja, kad galios kurti pinigus valstybė neturi deleguoti privatiems asmenims dėl jų asmeninio pelno , nes tai sukurs dideles nuosavybės koncentracijas.
  - tai implikuoja, kad galios kurti pinigus valstybė neturi deleguoti privatiems asmenims dėl jų asmeninio pelno , nes tai sukurs dideles nuosavybės koncentracijas.
  - tai implikuoja, kad teisė į privačią nuosavybę yra subordinuota su bendro naudojimo teise, kur bendrijos ekonominės dominacijos pavojus yra per didelis, kad būtų paliktas privačiose rankose.
  - tai implikuoja, kad teisė į privačią nuosavybę yra subordinuota su bendro naudojimo teise, kur bendrijos ekonominės dominacijos pavojus yra per didelis, kad būtų paliktas privačiose rankose.
Autorius:
Autorius:
[[Darius Baublys]], E-mail: dariusbaublys@gmail.com Telefonas: +37068712345
[[Darius Baublys]], E-mail: dariusbaublys@gmail.com Telefonas: +37068712345
Almvilp
774

pakeitimai

Gauta iš „https://www.pipedija.com/index.php/Specialus:MobileDiff/38908“