2 555
pakeitimai
Paskenduolė: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Kitos Paskenduolės Veronikos sąsajos
| 9 eilutė: | 9 eilutė: | ||
Dar be to, reikia pasakyti, kad paskenduoliai visokie ir paskenduolės labai smagina žvejus, o tiksliau - visokius brakonierius. Nes įsivelia į tinklus ir paskui būna ištraukiami tokie lavonai šleikščiai išpurtę. Matomai būtent tokie lavonai ir pagimdė mitus visokius apie undines. | Dar be to, reikia pasakyti, kad paskenduoliai visokie ir paskenduolės labai smagina žvejus, o tiksliau - visokius brakonierius. Nes įsivelia į tinklus ir paskui būna ištraukiami tokie lavonai šleikščiai išpurtę. Matomai būtent tokie lavonai ir pagimdė mitus visokius apie undines. | ||
== XIX amžiaus romantiniai iškrypėliai == | |||
Antano Vienuolio [[1909]] metų šedevras "Paskenduolė" turi gilesnę istoriją, nei daugelis galvoja: apie XIX amžiaus galą Europos rašytojų tarpe viską valdė masturbatyvinis noras verkšlenti dėl belenkokių nelaimių, o nesveikas potraukis į lavonus bei graudžius verksmus tapo tiesiog tuometinio gero skonio | |||
ekvivalentu. | |||
Štai taip ir Antanas Vienuolis, prisiskaitęs populiarių pasakojimų apie [[Nepažįstamoji iš Senos|Nepažįstamąją iš Senos]], nutarė sukurti vieną iš pasakos apie nelaimingą meilę adaptacijų: siužetas buvo labai populiarus, ale Lietuvoje dar daugeliui nežinomas. Taip kad ėmęs kažkurio iš madingų rašytojų eilinį kūrinėlį, Antanas Vienuolis aną išvertė, pritaikė kontekstus, pagražino ir gavosi graudenantis apsakymas apie vargšę Verutę. | |||
Vienok graudenantis apsakymas tiktai atspindi tą visą psichozę, kur nukvakę to meto moraliniai romantistai myžčiodavo, besivaizduodami nelaimingas meiles visokioms savižudėms. | |||