Pagalvė - tai toks ir anoks šūdas, kuris nuolatos yra už tavo galvos.

Paskirtis

Mūsų mokslinčiai kalba, jog pagalvė skirta kad tu miegotum, bet jie visi dibilai, tad nepatariame jų klausyti. Iš tikrųjų pagalvė skirti pistis pydarastams ir nusikopipyzdinimo operacijoms daryti. Anksčiau, kai dar poduškomis liaudis pagalves vadino tai jos buvo dviejų rūšių: viena pisimosi procedūroms, kita gal myžti mažvaikiams į ją? Kiek žinoma, ant pagalvės kartais labai gražu būdavo šikną padėti, nors ir galvą irgi nehuj. Tačiau kurvos pyzdos pagalves perdarė kad dėti ant jų galvas, ir žmonės dabar nuolat galvoja apie pagalves. Sovietmečiu poduškos irgi jau buvo skirtos galvoms padėti. Nors kitoniškai, bliat, prisipysimosi poduškėle mažos pagalvėlės buvo vadinamos, taip vadindavo jas tik nesusiprotėję durniai. Smeigti į šikną pagalvę galima buvo, bet ji nesilaikydavo ir apsisiota krisdavo ant grindų, ir uborščikai eidavo eisena jų valyti.

Pavadinimo kilmė

Pagalvė kilo nuo žodžio "pakalvė". Anas neturi nieko bendro su žodžiu "pakalnė" ir reiškia "pasisioti (pašikti, pamyžti, papisti, pakakoti) kalviui", mat kai kalviai negaudavo savo mėnesinio atlyginimo, tai tą podušką išpusdavo, visus savo pinigus į ją ir daro sisiu. Čia panašiai, kaip Zarasai nuo žodžio "zaraza", nors ir į pagalvę irgi myždavo zarazos pydarastai.

Pagalvės mokestis

Vieną kartą vienas žmogus (tiksliau ne žmogus, o žmogėdra, vatafak) įkišo į pagalvę dolerį ir tą pagalvę metė į upę. Šitaip išėjo terminai "pistis kaip prikimštiems pagalvėj doleriams" ir "pagalvės mokestis". Dabar daugeliui verslininkų irgi ta nahuj jį vadinamą mokestį duoda pagalvėse, tik va čia problema kad dar prisideda pagalvės kaina, bliat.