PTSD: Skirtumas tarp puslapio versijų

PTSD (žiūrėti kodą)

19:57, 8 rugpjūčio 2016 versija

5 792 pridėti baitai , 19:57, 8 rugpjūčio 2016

→‎Disociatyvinis PTSD

Arabas

2 414

pakeitimų

@@ 54 eilutė: / 54 eilutė: @@
 === Disociatyvinis PTSD ===
+Disociatyvinis PTSD laikomas sunkesniu, kraštutiniu PTSD variantu, kur pergyvenimai viršija įprastas neurotinio elgesio ribas. Dėl sunkių sutrikimų disociatyvinis PTSD dažnai neteisingai įvertinamas, vietoje jo diagnozuojant sutrikimą kaip [[schizoafektinis sutrikimas|schizoafektinį sutrikimą]], [[schizotipinis sutrikimas|schizotipinį sutrikimą]] ar netgi [[schizofrenija|schizofreniją]].
+Esminiai požymiai - asmenybės [[disociacija]]: ji pasireiškia kaip [[derealizacija]] - kai pacientui pasaulis ima atrodyti nerealus, netikras, lyg kino filmas ar šiaip spektaklis, o taip pat kaip [[depersonalizacija]] - kai pacientui ima atrodyti, kad jis pats netikras, gal būt neegzistuojantis, nerealus. Asmenybės disociacija PTSD metu būna nenuolatinė, tačiau tarpais pacientui kyla tokie pojūčiai. Pojūčių trukmė gali būti labai įvairi, tačiau dažniau tai būna nuo kelių iki keliolikos minučių, o tik retesniais atvejais ilgesnė.
+Disociaciniai sutrikimai išsivysto dėl to, kad traumų metu gauta neigiama patirtis būna tokia stipri ir žlugdanti, kad žmogaus psicika tiesiog negali jos atlaikyti, o kai žmogui nėra galimybės ištrūkti iš traumuojančios aplinkos (pvz., kai vaikas negali išvengti nuolatinio smurto ar kai belaisvis negali išvengti nuolatinių kankinimų), žmogaus psichika randa sprendimą - tiesiog atsisakyti priimti viską. Žmogus tokiu būdu gaunasi lyg pabėgęs nuo traumos, net nepaisant to, kad ji vyksta. Traumos metu užsifiksavusi disociacinė reakcija atsikartoja vėliau, keldama pacientui problemas.
+Kraštutiniais atvejais [[depersonalizacija]] gali pasiekti tokį stiprų lygį, kad žmogus gali pasijusti lyg išėjęs iš kūno, iki tiek, kad pats matytų save iš šalies. Tokia būsena jau yra artima [[haliucinacijos|haliucinacijų]] metu gaunamoms patirtims, tačiau sukeliama kraštutinių kankinimų ar ypatingai didelių, psichiką traumuojančių grėsmių. Toks depersonalizacijos lygis žmogui lyg sako, kad viskas vyksta ne su juo.
+Silpnesniais depersonalizacijos atvejais žmogus gali nepasijusti išėjęs iš savo kūno, tačiau pats jausmas, kad viskas vyksta ne su juo, lieka labai aiškus.
+Analogiškai ir [[derealizacija]] leidžia išvengti tokio trauminio pokyčio - žmogaus psichika lyg sako jam, kad viskas yra netiesa, tai vyksta ne su juo, tai yra lug kino filme, visi dalykai nėra tikrovė, tai tiesiog kaip kažkoks negeras sapnas. Derealizacija irgi sukelia tą patį aiškų jausmą, kad kažkas vyksta ne su pačiu žmogumi.
+Tarp kitų disociatyvinių simptomų, kurie irgi susiję su realybės ir savęs suvokimo sutrikimais - psichogeninė amnezija ir [[flashback]] potyriai. Psichogeninė amnezija - tai atminties praradimai, atsirandantys dėl to, kad traumuojantys įvykiai žmogui yra pernelyg baisūs, kad jis galėtų juos atsiminti. Tuo tarpu flashback atmintis - tai iš esmės pakartotiniai įvykių pergyvenimai, kurių stiprumas toks, kad žmogus pasijunta lyg tuo metu, kada tie įvykiai vyko. Pergyvenimai būna tokio intensyvumo, kad žmogus gali visiškai nustoti orientuotis laike ir erdvėje, netgi nustoti suvokti, kur jis išvis yra.
+Kol kas žodis "flashback" neturi bent kiek tikslesnio analogo [[lietuvių kalba|lietuvių kalboje]], tai pateikiame jį taip kaip anglakalbiai vadina.
+Kadangi flashback atmintis ir psichogeninė amnezija gali pasitaikyti ir esant kitiems PTSD variantams, šie požymiai nėra laikomi disociatyvinio PTSD skiriamuoju bruožu, tačiau esant disociatyviniam PTSD tipui, jie pasitaiko ypatingai dažnai.
+Tyrimai rodo, kad tipiškiausias disociatyvinis PTSD pacientas - tai vyras, turintis keletą trauminių patirčių, smurtinių įvykių iš vaikystės, daugeliu atvejų turi ir kitų, anksčiau diagnozuotų sutrikimų (komorbidų - pvz., [[nerimo sutrikimas|nerimo sutrikimą]] ar [[fobijos|fobijų]]), praktikoje toksai asmuo turi ir daugiau sutrikimų prisitaikant prie socialinių sąlygų ir darbo, o taip pat ir daug aukštesnę suicido tikimybę.
+Reikia turėti omeny, kad kiti diagnozuoti komorbidiniai sutrikimai tokiais atvejais dažniausiai būna tiesiog nepilnos diagnozės rezultatas - pvz., identifikavus nerimo priepuolius, daroma nerimo sutrikimų diagnozė, tačiau neanalizuojama, kad tai tėra PTSD pasekmė. Analogiškai ir su fobijomis, kurios gali būti diagnozuotos paskirai, nors išties tai to paties PTSD pasekmė.
+Požymiai, leidžiantys išskirti disociatyvinį PTSD iš kitų PTSD atvejų, kai dėl paciento uždarumo nėra galimybės aiškiau identifikuoti disociatyvinės simptomatikos:
+* Keletas skirtingų traumatizuojančių įvykių [[irba]] psichologiškai nepalanki/priešiška aplinka prieš traumą
+* Psichiatrinis komorbidas, ypač jei tai kažkuri iš specifinių fobijų ar [[ribinis asmenybės sutrikimas]] moterų atveju (bet ne tarp vyrų)
+* Padidintos problemos, integruojantis į visuomenę, dirbant ir t.t..
+* Suicido rizikos padidėjimas (įskaitant mintis apie savižudybę, savižudybės planus ir bandymus nusižudyti)
+Psichologinė pagalba ir [[psichoterapija]] disociatyvinio PTSD atveju yra apsunkinta, kai kurie metodai duoda neigiamus efektus. Kaip ir kitais PTSD atvejais, gana efektyvi yra [[kognityvinė elgesio terapija]], ypač tarpasmeninių santykių ir įvairių bendravimo įgūdžių gerinimo būdai.
+Dėmesio, psichoterapeutams: [[ekspozicinė terapija]] (kai pacientas verčiamas kontaktuoti su baimę keliančiais veiksniais ar situacijomis) yra ne tik neveiksminga, bet ir bloginanti situaciją ir stabiliai gilinanti derealizacinius simptomus, sunkiais atvejais - gali kilti [[raptusas]] ar ilgalaikis [[stuporas]]! Be pakankamos išankstinės psichoterapijos paciento ekspozicija traumą primenantiems veiksniams kategoriškai neleistina!
 === Kompleksinis PTSD ===