|
|
| 30 eilutė: |
30 eilutė: |
|
| |
|
| == PTSD porūšiai == | | == PTSD porūšiai == |
| Šiuo metu PTSD kriterijai išsiplėtė pakankamai smarkiai, kad būtų išskiriamos ir kelios specifiškesnės rūšys, kurios turi kiek kitokią eigą, kiek kitokią kilmę ir atitinkamai, tvarkomos irgi kiek skirtingai. | | Šiuo metu PTSD kriterijai išsiplėtė pakankamai smarkiai, kad būtų išskiriamos ir kelios specifiškesnės rūšys, kurios turi kiek kitokią eigą, kiek kitokią kilmę ir atitinkamai, tvarkomos irgi kiek skirtingai, atsižvelgiant į sutrikimo kilmę ir pobūdį. Reikia turėti omeny, kad klasifikacija yra sąlyginė - skirtingi PTSD variantai gali persikloti, pvz., profesinis PTSD gali būti persimaišęs su vaikystėje prasidėjusiu PTSD ir negana to, dar gali būti įgavęs ir kompleksinio bei disociatyvinio PTSD požymius. |
| | |
| | Nepaisant to, kad žemiau pateikiama PTSD klasifikacija yra sąlyginė, ji visgi padeda geriau parinkti diagnostinius bei terapinius metodus. Tokią klasifikaciją naudojant, galima lengviau pasiekti greitesnius rezultatus. |
|
| |
|
|
| |
|
| === Ikimokyklinis PTSD === | | === Ikimokyklinis PTSD === |
| Ikimokyklinis (vaikiškas) PTSD atsiranda ankstyvame prepubertatiniame periode (iki lytinio brendimo). Ikimokykliniam PTSD priskiriami visi PTSD variantai, kurie prasidėję 3-6 metų amžiuje. Nepaisant to, paskutiniu metu yra nagrinėjami ir dar ankstyvesni traumų atvejai - 2 ar net 1 metų amžiaus vaikams. Viršutinė amžiaus riba irgi yra sąlyginė - jai gali būti priskiriamos ir kiek vyresniame amžiuje patiriamos traumos, pvz., ir 7 ar 8 metų vaikams, atsižvelgiant į vaiko raidą.
| | Šia tema yra atskiras straipsnis - [[Vaikų potrauminis streso sutrikimas]]. |
|
| |
|
| Tiriant vaikišką PTSD, paaiškėjo, kad čia reikia atsižvelgti į tai, kad vaikai daugelį dalykų supranta iracionaliai, o jų psichika yra daug jautresnė, labilesnė, lengviau besikeičianti ir žymiai subjektyvesnė. Pradėjus atsižvelginėti į vaiko raidos ypatybes, paaiškėjo, kad vienareikšmiški PTSD atvejai pas vaikus yra maždaug 3-8 kartus dažnesni, nei būtų galima diagnozuoti pagal suaugusiems taikomus kriterijus.
| | Ikimokyklinis (vaikiškas) PTSD atsiranda ankstyvame prepubertatiniame periode (iki lytinio brendimo). Ikimokykliniam PTSD priskiriami visi PTSD variantai, kurie yra prasidėję 3-6 metų amžiuje. Nepaisant to, paskutiniu metu yra nagrinėjami ir dar ankstyvesni traumų atvejai - 2 ar net 1 metų amžiaus vaikams. Viršutinė amžiaus riba irgi yra sąlyginė - jai gali būti priskiriamos ir kiek vyresniame amžiuje patiriamos traumos, pvz., ir 7 ar 8 metų vaikams, atsižvelgiant į vaiko raidą. |
|
| |
|
| Tipinės (bet ne vienintelės) vaikų PTSD priežastys:
| | Vaikų potrauminis streso sutrikimas vėlesniame amžiuje stabilizuojasi ir palieka visą gyvenimą trukti galinčias [[neurozės|neurozes]]. |
| * Smurtas prieš vaikus, patyčios, žeminimas
| |
| * Smurto atvejų stebėjimas, ypač smurto tarp tėvų stebėjimas
| |
| * Įvairios avarijos, eismo įvykiai
| |
| * Karo sąlygos
| |
| * Šunų užpuolimai ir įkandimai
| |
| * Grubiai, skaudžiai atliktos medicininės procedūros
| |
|
| |
|
| Vienas didelis vaikų PTSD gydymo apsunkinimas yra susijęs su vaiko negalėjimu, nemokėjimu nupasakoti traumą sukėlusius įvykius. Dar viena problema - pačios traumos metu vaikas gali būti apimtas sustingimo ir niekaip neparodyti, kad patiria itin didelį stresą. Dėl to suaugusių reakcijos ar bandymai išsiaiškinti pakitusio vaiko elgesio priežastis būna nesėkmingi.
| |
|
| |
|
| Vėlesnėse stadijose vaikai dažnai slepia savo traumines patirtis ar išmoksta maskuojančių, paradoksalių neurotinių reakcijų, skirtų pačios traumos neigimui ir išstūmimui iš atminties. Pvz., PTSD turintis vaikas gali imti juoktis pasikartojančio, traumą primenančio įvykio metu. Taip būna, kai vaikai, kurie yra smarkiai barami dėl kokio nors rimto nusižengimo, pradeda juoktis, lyg vyktų kažkas linksmo.
| | === Disociatyvinis PTSD === |
| | | Šia tema yra atskiras straipsnis - [[Disociatyvinis potrauminis streso sutrikimas]]. |
| Būdinga, kad nepaisant dažnai mažesnių traumuojančių veiksnių, dėl jautrios vaiko psichikos išsivysto ir pilnaverčiai kompleksinio PTSD požymiai.
| |
|
| |
|
|
| |
| === Disociatyvinis PTSD ===
| |
| Disociatyvinis PTSD laikomas sunkesniu, kraštutiniu PTSD variantu, kur pergyvenimai viršija įprastas neurotinio elgesio ribas. Dėl sunkių sutrikimų disociatyvinis PTSD dažnai neteisingai įvertinamas, vietoje jo diagnozuojant sutrikimą kaip [[schizoafektinis sutrikimas|schizoafektinį sutrikimą]], [[schizotipinis sutrikimas|schizotipinį sutrikimą]] ar netgi [[schizofrenija|schizofreniją]]. | | Disociatyvinis PTSD laikomas sunkesniu, kraštutiniu PTSD variantu, kur pergyvenimai viršija įprastas neurotinio elgesio ribas. Dėl sunkių sutrikimų disociatyvinis PTSD dažnai neteisingai įvertinamas, vietoje jo diagnozuojant sutrikimą kaip [[schizoafektinis sutrikimas|schizoafektinį sutrikimą]], [[schizotipinis sutrikimas|schizotipinį sutrikimą]] ar netgi [[schizofrenija|schizofreniją]]. |
|
| |
|
| Esminiai požymiai - asmenybės [[disociacija]]: ji pasireiškia kaip [[derealizacija]] - kai pacientui pasaulis ima atrodyti nerealus, netikras, lyg kino filmas ar šiaip spektaklis, o taip pat kaip [[depersonalizacija]] - kai pacientui ima atrodyti, kad jis pats netikras, gal būt neegzistuojantis, nerealus. Asmenybės disociacija PTSD metu būna nenuolatinė, tačiau tarpais pacientui kyla tokie pojūčiai. Pojūčių trukmė gali būti labai įvairi, tačiau dažniau tai būna nuo kelių iki keliolikos minučių, o tik retesniais atvejais ilgesnė.
| | Disociatyvinis PTSD reikalauja žymiai švelnesnės ir ilgiau trunkančios psichoterapijos. [[Ekspozicinė terapija]] gali sukelti pablogėjimą. |
|
| |
|
| Disociaciniai sutrikimai išsivysto dėl to, kad traumų metu gauta neigiama patirtis būna tokia stipri ir žlugdanti, kad žmogaus psicika tiesiog negali jos atlaikyti, o kai žmogui nėra galimybės ištrūkti iš traumuojančios aplinkos (pvz., kai vaikas negali išvengti nuolatinio smurto ar kai belaisvis negali išvengti nuolatinių kankinimų), žmogaus psichika randa sprendimą - tiesiog atsisakyti priimti viską. Žmogus tokiu būdu gaunasi lyg pabėgęs nuo traumos, net nepaisant to, kad ji vyksta. Traumos metu užsifiksavusi disociacinė reakcija atsikartoja vėliau, keldama pacientui problemas.
| |
|
| |
|
| Kraštutiniais atvejais [[depersonalizacija]] gali pasiekti tokį stiprų lygį, kad žmogus gali pasijusti lyg išėjęs iš kūno, iki tiek, kad pats matytų save iš šalies. Tokia būsena jau yra artima [[haliucinacijos|haliucinacijų]] metu gaunamoms patirtims, tačiau sukeliama kraštutinių kankinimų ar ypatingai didelių, psichiką traumuojančių grėsmių. Toks depersonalizacijos lygis žmogui lyg sako, kad viskas vyksta ne su juo.
| | === Kompleksinis PTSD === |
| | | Šia tema yra atskiras straipsnis - [[Kompleksinis potrauminis streso sutrikimas]]. |
| Silpnesniais depersonalizacijos atvejais žmogus gali nepasijusti išėjęs iš savo kūno, tačiau pats jausmas, kad viskas vyksta ne su juo, lieka labai aiškus.
| |
| | |
| Analogiškai ir [[derealizacija]] leidžia išvengti tokio trauminio pokyčio - žmogaus psichika lyg sako jam, kad viskas yra netiesa, tai vyksta ne su juo, tai yra lug kino filme, visi dalykai nėra tikrovė, tai tiesiog kaip kažkoks negeras sapnas. Derealizacija irgi sukelia tą patį aiškų jausmą, kad kažkas vyksta ne su pačiu žmogumi.
| |
| | |
| Tarp kitų disociatyvinių simptomų, kurie irgi susiję su realybės ir savęs suvokimo sutrikimais - psichogeninė amnezija ir [[flashback]] potyriai. Psichogeninė amnezija - tai atminties praradimai, atsirandantys dėl to, kad traumuojantys įvykiai žmogui yra pernelyg baisūs, kad jis galėtų juos atsiminti. Tuo tarpu flashback atmintis - tai iš esmės pakartotiniai įvykių pergyvenimai, kurių stiprumas toks, kad žmogus pasijunta lyg tuo metu, kada tie įvykiai vyko. Pergyvenimai būna tokio intensyvumo, kad žmogus gali visiškai nustoti orientuotis laike ir erdvėje, netgi nustoti suvokti, kur jis išvis yra.
| |
| | |
| Kol kas žodis "flashback" neturi bent kiek tikslesnio analogo [[lietuvių kalba|lietuvių kalboje]], tai pateikiame jį taip kaip anglakalbiai vadina.
| |
| | |
| Kadangi flashback atmintis ir psichogeninė amnezija gali pasitaikyti ir esant kitiems PTSD variantams, šie požymiai nėra laikomi disociatyvinio PTSD skiriamuoju bruožu, tačiau esant disociatyviniam PTSD tipui, jie pasitaiko ypatingai dažnai.
| |
| | |
| Tyrimai rodo, kad tipiškiausias disociatyvinis PTSD pacientas - tai vyras, turintis keletą trauminių patirčių, smurtinių įvykių iš vaikystės, daugeliu atvejų turi ir kitų, anksčiau diagnozuotų sutrikimų (komorbidų - pvz., [[nerimo sutrikimas|nerimo sutrikimą]] ar [[fobijos|fobijų]]), praktikoje toksai asmuo turi ir daugiau sutrikimų prisitaikant prie socialinių sąlygų ir darbo, o taip pat ir daug aukštesnę suicido tikimybę.
| |
| | |
| Reikia turėti omeny, kad kiti diagnozuoti komorbidiniai sutrikimai tokiais atvejais dažniausiai būna tiesiog nepilnos diagnozės rezultatas - pvz., identifikavus nerimo priepuolius, daroma nerimo sutrikimų diagnozė, tačiau neanalizuojama, kad tai tėra PTSD pasekmė. Analogiškai ir su fobijomis, kurios gali būti diagnozuotos paskirai, nors išties tai to paties PTSD pasekmė.
| |
| | |
| Požymiai, leidžiantys išskirti disociatyvinį PTSD iš kitų PTSD atvejų, kai dėl paciento uždarumo nėra galimybės aiškiau identifikuoti disociatyvinės simptomatikos:
| |
| * Keletas skirtingų traumatizuojančių įvykių [[irba]] psichologiškai nepalanki/priešiška aplinka prieš traumą
| |
| * Psichiatrinis komorbidas, ypač jei tai kažkuri iš specifinių fobijų ar [[ribinis asmenybės sutrikimas]] moterų atveju (bet ne tarp vyrų)
| |
| * Padidintos problemos, integruojantis į visuomenę, dirbant ir t.t..
| |
| * Suicido rizikos padidėjimas (įskaitant mintis apie savižudybę, savižudybės planus ir bandymus nusižudyti)
| |
| | |
| Psichologinė pagalba ir [[psichoterapija]] disociatyvinio PTSD atveju yra apsunkinta, kai kurie metodai duoda neigiamus efektus. Kaip ir kitais PTSD atvejais, gana efektyvi yra [[kognityvinė elgesio terapija]], ypač tarpasmeninių santykių ir įvairių bendravimo įgūdžių gerinimo būdai.
| |
| | |
| Dėmesio, psichoterapeutams: [[ekspozicinė terapija]] (kai pacientas verčiamas kontaktuoti su baimę keliančiais veiksniais ar situacijomis) yra ne tik neveiksminga, bet ir bloginanti situaciją ir stabiliai gilinanti derealizacinius simptomus, sunkiais atvejais - gali kilti [[raptusas]] ar ilgalaikis [[stuporas]]! Be pakankamos išankstinės psichoterapijos paciento ekspozicija traumą primenantiems veiksniams kategoriškai neleistina!
| |
|
| |
|
| === Kompleksinis PTSD ===
| |
| Kompleksinis PTSD išsiskiria tuo, kad traumos patiriamos pakartotinai, daugelį kartų. Kiekvienas traumos pasikartojimas ankstesnės traumos pasekmes gerokai apsunkina, todėl PTSD gali išsivystyti ir dėl daug mažesnių traumų (pvz., be grėsmės gyvybei ar sveikatai), tuo tarpu didelės traumos gali duoti katastrofiškus rezultatus. | | Kompleksinis PTSD išsiskiria tuo, kad traumos patiriamos pakartotinai, daugelį kartų. Kiekvienas traumos pasikartojimas ankstesnės traumos pasekmes gerokai apsunkina, todėl PTSD gali išsivystyti ir dėl daug mažesnių traumų (pvz., be grėsmės gyvybei ar sveikatai), tuo tarpu didelės traumos gali duoti katastrofiškus rezultatus. |
|
| |
|
| Dėl to, kad ilgalaikiai ir pasikartojantys traumų epizodai labai stipriai įtvirtina visas reakcijas ir pergyvenimus, kompleksinis PTSD tampa daug sunkiau tvarkomu. Jau traumuoti, PTSD turintys žmonės patiria pakartotines traumas, kurios susideda, o ilgainiui dėl tų atsikartojimų PTSD tampa nepaprastai sunkiu. Dėl šių priežasčių diagnozavimas ir pagalba kompleksinį PTSD turintiems žmonėms gerokai skiriasi. Atitinkamai, priskiriamas ir kitas sutrikimo pavadinimas - Complex PTSD arba Disorder of Extreme Stress Not Otherwise Specified - DESNOS.
| | Kompleksinis PTSD yra linkęs pereiti į [[disociacinis PTSD|disociacinį PTSD]]. Nors medicininėje klasifikacijoje kompleksinio PTSD sąvoka taikoma ribotai, ji svarbi psichoterapijoje, nes leidžia išskirti atvejus, kur traumos išsivysto ne tiek dėl pavienių traumuojančių įvykių, kiek dėl traumų pasikartojimo patirties. |
| | |
| Kita vertus, 92% žmonių, turinčių kompleksinį PTSD, gali būti vienareikšmiškai diagnozuojami ir kiap PTSD turintys. Nuokrypiai, kur kompleksinį PTSD turintis asmuo negautų PTSD diagnozės - labai reti.
| |
| | |
| Atskirai kaip kompleksinio PTSD variantas išskiriamas vaikiškas PTSD, dar vadinamas kaip Developmental Trauma Disorder (DTD) - nors traumos ten gali būti formaliai mažesnės (pvz., ne grėsmė gyvybei, o grėsmė gauti diržo), dažnai jos kartojasi labai daug kartų, o vaikai į jas reaguoja daug jautriau ir stipriau.
| |
| | |
| Tam kad būtų mažiau painiavos (nors dažnas [[psichologas]] tą painiavą ir kelia), kompleksiniam PTSD priskiriamos tik labai stiprios pasikartojančios traumos. Tipiški pavyzdžiai traumuojančių veiksnių, kurie gali sukelti kompleksinį PTSD:
| |
| * Koncentracijos stovyklos
| |
| * Viešnamiai, kuriuose laikomos sekso vergės
| |
| * Karo belaisvių stovyklos
| |
| * Kalėjimai
| |
| * Psichiatrinės ligoninės
| |
| * Ilgai trunkantis valstybės ar visuomenės organizuotas persekiojimas
| |
| * Ilgai trunkantis prieš vaikus nukreiptas fizinis smurtas
| |
| * Ilgai trunkantis vaikų seksualinis išnaudojimas
| |
| * Organizuotos vaikų darbą išnaudojančios gaujos
| |
| | |
| Bendri požymiai visiems kompleksinį PTSD sukeliantiems faktoriams - kai yra visi šie dalykai kartu, tai reiškia, kad gali kilti kompleksinis PTSD:
| |
| * Ilgalaikiai žmogaus laisvės ribojimai, negalėjimas pabėgti iš smurtinės aplinkos
| |
| * Daugkartinė stebima ar patiriama fizinė ar seksualinė prievarta
| |
| * Ilgalaikis psichologinis smurtas ar bauginimas
| |
| | |
| Praktiškai kompleksinis PTSD gali išsivystyti, jei poveikis trunka kelias savaites, tačiau praktikoje skaitoma, kad pilnavertis kompleksinis PTSD yra savo esme pakartotinis - t.y., traumos randasi jau tada, kai PTSD išsivystė. Kadangi pačiam PTSD išsivystymui irgi reikia laiko, paprastai kompleksiniu PTSD laikomi tie atvejai, kur traumuojantys faktoriai veikia kelis mėnesius ar ilgiau.
| |
| | |
| Kompleksinis PTSD skiriasi gerokai sunkesniais ir stabiliais simptomais, kurie laikosi metų metais, iš esmės valdydami visą traumuotų žmonių gyvenimą. Tipiški sutrikimai:
| |
| * Nuolatiniai emociniai pokyčiai - nepraeinantis liūdesys, nuolatinės mintys apie savižudybę, dažnai besikartojantys pykčio ar panikos priepuoliai.
| |
| * Atminties ir mąstymo sutrikimai - negebėjimas atsiminti traumuojančių įvykių, tų įvykių atsikūrimas vaizduotėje tokiu stiprumu, lyg jie vyktų čia ir dabar ([[flash-back]]), [[disociacija]].
| |
| * Iškreiptas savęs suvokimas - bejėgiškumas, gėda, kaltės jausmas, stigma, jausmas kad esi išvis kitoks, negu bet kokie žmonės, nenormalus.
| |
| * Iškreiptas smurtautojo suvokimas - neadekvatus jo galios pervertinimas, atsidavimas smurtautojui, aukojimasis jam, ar atvirkšiai - noras bet kokia kaina jam atkeršyti.
| |
| * Sutrikę santykiai su kitais žmonėmis - izoliavimasis, nepasitikėjimas, nuolatinės gelbėtojų paieškos, nuolatinė kova su visais.
| |
| * Sutrikę vertybės - bet koks vilties praradimas, galvojimas, kad pasaulį valdo blogis, įsivaizdavimas, kad galima sua leisti kažką, tik jei patiri kančias ir pan..
| |
| | |
| Tipiškas neurotinis elgesys, būdingas išgyvenusioms kompleksinio PTSD aukoms:
| |
| * Visiškas vengimas kalbėti ar net galvoti apie bet kokius su trauma kad ir netiesiogiai susijusius dalykus, nes atsiminimai ir jausmai yra pernelyg nemalonūs ir nesuvaldomi.
| |
| * Alkoholio, narkotikų ar įvairių raminančųi vaistų intensyvus vartojimas, norint užsimiršti ir nustoti galvoti apie dalykus, kurie kaip nors kad ir netiesiogiai siejasi su trauma.
| |
| * Savęs žalojimas, savižudybės, rizikingas ir traumomis ar mirtimi galintis pasibaigti elgesys, konfliktai, visiškas užsidarymas nuo aplinkos, asocialumas.
| |
| * Dalimi atvejų - netikras mogaus minkštumas ir silpnumas, kuris išsivysto kai traumą keliantys faktoriai paverčia žmogų nuolatine auka. Toks variantas yra itin prastas tais atvejais, jeigu aplinkiniai tokį žmogų dar nuolat kaltina silpnumu, taip dar sustiprindami aukos būseną.
| |
| | |
| Kompleksinio PTSD atveju taikytini tie patys [[psichoterapija|psichoterapijos]] metodai, kaip ir kitais PTSD atvejais, tačiau čia reikia žymiai daugiau dėmesio kreipti į žmogaus resocializaciją, nuolatinio saugumo pojūtį, o taip pat į tai, kad žmogus pasijustų kontroliuojantis situaciją.
| |
| | |
|
| |
|
|
| |
|
| === Karinis arba profesinis PTSD === | | === Karinis arba profesinis PTSD === |
| Karinis PTSD (vadinamas šitaip dėl istorinių priežasčių) yra tipiškas potrauminis streso sutrikimas - nuo jo ir pradėtas PTSD, kaip atskiro sutrikimo identifikavimas. Nepaisant to, karinis PTSD turi du esminius skirtumus:
| | Šia tema yra atskiras straipsnis - [[Profesinis potrauminis streso sutrikimas]]. |
| * Karinis PTSD yra prognozuojamas (numatoma kad įvyks traumuojantys įvykiai), o tai savo ruožtu reiškia kelis palengvinimus:
| |
| ** Įmanoma karius paruošti taip, kad jie išvengtų traumuojančio poveikio ar jį gautų mažesnį
| |
| ** Įmanoma paruošti karius taip, kad jie galėtų suteikti psichologinę pagalbą vieni kitiems įvykio metu ar iškart po jo
| |
| ** Įmanoma suteikti psichologinę pagalbą traumą patyrusiems kariams labai greitai (per vieną ar kelias dienas) po traumuojančio įvykio, kol PTSD dar neišsivystė
| |
| * Karinis PTSD yra neišvengiamas ir pasikartojantis, o tai reiškia kelis pasunkinimus:
| |
| ** Kyla rizika, kad pas pavojų esančius karius PTSD išsivystys dar iki realių traumų
| |
| ** Dėl ilgalaikių psichologinio streso faktorių PTSD gali kilti lengviau
| |
| ** Dėl pasikartojimų PTSD gali būti žymiai gilesnis
| |
| ** Dėl karo lauko sąlygų gali būti žymiai sunkiau suteikti kariui psichologinę pagalbą
| |
|
| |
|
| JAV kariškiai PTSD rekomenduoja priskirti prie sužeidimų ir vertinti jį atitinkamai - kaip sužeidimą. Objektyviai PTSD ir jį sukeliančios traumos yra mūšio metu patiriami sužeidimai, galintys ir išvesti karį iš rikiuotės, ir reikalaujantys ilgos slaugos, kaip ir kiti sužeidimai. Todėl atskirti nuo kitų sužeidimų PTSD negalima.
| | Profesinis potrauminis streso sutrikimas, dar dažniau minimas kaip karinis PTSD, išsivysto dėl profesinių priežasčių - darbo psichologiškai traumuojančioje aplinkoje. Tipinės profesijos, kur patiriamos tokio pobūdžio traumos - tai kariškiai, medikai, policininkai, gaisrininkai ir pan.. Dažniausiai profesinio PTSD atsiradimas gali būti prognozuojamas ir iš anksto palengvinamas (tokioje aplinkoje dirbantys žmonės gali būti iš anksto paruošiami), negana to, operatyviai gali būti suteikiama ir pagalba, sumažinant traumos pasekmes. |
|
| |
|
| Reikia turėti omeny, kad dėl atsikartojimo ir ilgos trauminių faktorių trukmės (pvz., kelerius metus besitęsiančio karo) karinis PTSD dažnai gauna ir visus tipiškus kompleksinio PTSD bruožus.
| | Istoriškai būtent karinės kilmės PTSD tapo tuo sutrikimu, nuo kurio [[psichiatrija|psichiatrijoje]] pradėti rimti psichologinių traumų tyrimai. |
|
| |
|
| Išties karinio PTSD pavadinimas nėra visiškai tikslus - savo esme tai yra gana tipiškas, bet sunkus profesinis PTSD. Gana panašų, tik lėčiau išsivystantį PTSD labai dažnai patiria policininkai, neretai ir gydytojai bei gaisrininkai ar kitų su pavojais ar stebimais smurto atvejais susijusių profesijų atstovai.
| | Dėl dažno atsikartojimo, sunkesniais atvejais profesinis PTSD yra linkęs gauti [[kompleksinis PTSD|kompleksinio PTSD]] bruožus, gali pereiti ir į pilnavertį [[disociacinis PTSD|disociacinį PTSD]]. |
|
| |
|
| == PTSD atsiradimas psichiatrijoje == | | == PTSD atsiradimas psichiatrijoje == |