PTSD: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 631 pridėtas baitas ,  16:53, 8 rugpjūčio 2016
nėra keitimo aprašymo
1 eilutė: 1 eilutė:
'''PTSD''' arba '''Potrauminis streso sutrikimas''' (angl. ''Post Traumatic Stress Disorder'') - galgi vienintelis sutrikimas, kurį čia rimčiau aprašysime, be didelių išsidirbinėjimų, nes išties tai ir yra ta liga, nuo kurios kankinasi daugybė žmonių ir kuri visai nieko bendro su ligomis neturi. PTSD išties yra labai siaubingai užkamuojantis žmones dalykas, tad čia truputį paaiškinsime apie tai.
'''PTSD''' arba '''Potrauminis streso sutrikimas''' (angl. ''Post Traumatic Stress Disorder'') - galgi vienintelis sutrikimas, kurį čia rimčiau aprašysime, be didelių išsidirbinėjimų, nes išties tai ir yra ta liga, nuo kurios kankinasi daugybė žmonių ir kuri visai nieko bendro su ligomis neturi. PTSD išties yra labai siaubingai užkamuojantis žmones dalykas, tad čia truputį paaiškinsime apie tai.


Anksčiau visokie [[psichoterapija|psichoterapijos]] šalininkai vis kalbėdavo apie visokias [[psichologinė trauma|psichologines traumas]], tačiau [[psichiatrai]] viską ignoruodavo, nes laikėsi idėjos, kad visi psichikos sutrikimai esą tik fiziologinės kilmės. Bet galų gale ignoruoti nesigavo ir paaiškėjo, kad didžioji dalis psichikos sutrikimų - tai tos pačios [[neurozės]], tik štai dabar jau vadinamos kitaip.
Anksčiau visokie [[psichoterapija|psichoterapijos]] šalininkai vis kalbėdavo apie visokias [[psichologinė trauma|psichologines traumas]], tačiau [[psichiatrai]] viską ignoruodavo, nes laikėsi idėjos, kad visi psichikos sutrikimai esą tik fiziologinės kilmės. Bet galų gale ignoruoti nesigavo ir paaiškėjo, kad didžioji dalis psichikos sutrikimų - tai tos pačios [[neurozės]], tik štai dabar jau vadinamos kitaip. Kita vertus PTSD gydomas kaip ir įprasta neurozėms - tiesiog [[psichoterapija]].


Kai kuriais vertinimais, išsivysčiusiose Vakarų šalyse maždaug 10-20% visų žmonių turi PTSD. Tuo tarpu tie, kas gyveno SSRS, ar kurie pergyveno karą - tie PTSD turi išvis beveik visi.
Kai kuriais vertinimais, išsivysčiusiose Vakarų šalyse maždaug 10-20% visų žmonių turi PTSD. Tuo tarpu tie, kas gyveno SSRS, ar kurie pergyveno karą - tie PTSD turi išvis beveik visi. Iš esmės, netgi Vakarų šalyse PTSD yra laikoma pagrindiniu psichikos sutrikimu, o buvusiose soc. lagerio šalyse galima numanyti, kad PTSD sudaro apie 80-90% visų psichikos sutrikimų atvejų.
 
Reikia dar čia pridėti, kad etgi Vakarų šalyse apie pusė PTSD atvejų diagnozuojami neteisingai - dažniausiai kaip [[depresija]], [[schizotipinis sutrikimas]], [[schizoafektinis sutrikimas]] ir pan., vėliau pakeičiant diagnozę į PTSD - jau po to, kai paaiškėja tikros sutrikimo priežastys. Buvusioje SSRS, taip pat ir Lietuvoje PTSD išvis ignoruojamas, skiriant kitas diagnozes, o paskui - ir visiškai neefektyvų simptomatinį gydymą, neduodantį jokių rezultatų.




15 eilutė: 17 eilutė:
Tokio tipo poveikiai, nepriklausomai nuo to, kas per įvykis ar poveikis sukėlė stresą, gali sukelti žmogui ilgalaikius sutrikimus, kurie neturi jokios fiziologinės kilmės, o yra visiškai psichogeniniai. Tokių poveikių rezultatas - žmogui prasideda problemos moksle, darbe, bendravime, santykiuose. Prasideda nuotaikos sutrikimai, [[depresija|depresijos]] požymiai, įvairių situacijų vengimas, persekiojantis kaltės jausmas, miego sutrikimai, agresijos priepuoliai, savižala, savižudybės, atminties praradimai, negebėjimas prisiminti pačius traumavusius įvykius ir t.t.. Neretai atsiranda ir PTSD ypač būdingi simptomai - [[flešbekai]] ir [[panikos priepuoliai]].
Tokio tipo poveikiai, nepriklausomai nuo to, kas per įvykis ar poveikis sukėlė stresą, gali sukelti žmogui ilgalaikius sutrikimus, kurie neturi jokios fiziologinės kilmės, o yra visiškai psichogeniniai. Tokių poveikių rezultatas - žmogui prasideda problemos moksle, darbe, bendravime, santykiuose. Prasideda nuotaikos sutrikimai, [[depresija|depresijos]] požymiai, įvairių situacijų vengimas, persekiojantis kaltės jausmas, miego sutrikimai, agresijos priepuoliai, savižala, savižudybės, atminties praradimai, negebėjimas prisiminti pačius traumavusius įvykius ir t.t.. Neretai atsiranda ir PTSD ypač būdingi simptomai - [[flešbekai]] ir [[panikos priepuoliai]].


Būdingi ir antriniai bei tretiniai PTSD sukelti susirgimai - dažniausiai tai įvairios ligos, susijusios su nuolatiniu chronišku stresu. Itin paplitę susirgimai, susiję su dėl streso ilgainiui silpnėjančiu imunitetu (infekcinės ligos), taip pat - dažnesnės širdies ir kraujagyslių ligos (įskaitant ir infarktus bei insultus), neretai būna įvairios dėl neatsargaus elgesio kylančios traumos. Vienas iš sunkesnių variantų - dėl PTSD kylantis [[alkoholizmas]], kuris, savo ruožtu, irgi sukelia organizmo pažeidimus. Remiantis statistiniais vertinimais, PTSD patiriančio žmogaus gyvenimo vidutinė trukmė būna iki 15-20 metų trumpesnė, nei įprastas gyvenimo trukmės vidurkis.




34 eilutė: 37 eilutė:
* Grubiai, skaudžiai atliktos medicininės procedūros
* Grubiai, skaudžiai atliktos medicininės procedūros


Vienas didelis apsunkinimas su vaikų PTSD yra susijęs su vaiko negalėjimu, nemokėjimu nupasakoti traumą sukėlusius įvykius. Dar viena problema - pačios traumos metu vaikas gali būti apimtas sustingimo ir niekaip neparodyti, kad patiria itin didelį stresą. Dėl to suaugusių reakcijos ar bandymai išsiaiškinti pakitusio vaiko elgesio priežastis būna nesėkmingi.
Vienas didelis vaikų PTSD gydymo apsunkinimas yra susijęs su vaiko negalėjimu, nemokėjimu nupasakoti traumą sukėlusius įvykius. Dar viena problema - pačios traumos metu vaikas gali būti apimtas sustingimo ir niekaip neparodyti, kad patiria itin didelį stresą. Dėl to suaugusių reakcijos ar bandymai išsiaiškinti pakitusio vaiko elgesio priežastis būna nesėkmingi.


Vėlesnėse stadijose vaikai dažnai slepia savo traumines patirtis ar išmoksta maskuojančių, paradoksalių neurotinių reakcijų, skirtų pačios traumos neigimui ir išstūmimui iš atminties. Pvz., PTSD turintis vaikas gali imti juoktis pasikartojančio, traumą primenančio įvykio metu. Taip būna, kai vaikai, kurie yra smarkiai barami dėl kokio nors rimto nusižengimo, pradeda juoktis, lyg vyktų kažkas linksmo.
Vėlesnėse stadijose vaikai dažnai slepia savo traumines patirtis ar išmoksta maskuojančių, paradoksalių neurotinių reakcijų, skirtų pačios traumos neigimui ir išstūmimui iš atminties. Pvz., PTSD turintis vaikas gali imti juoktis pasikartojančio, traumą primenančio įvykio metu. Taip būna, kai vaikai, kurie yra smarkiai barami dėl kokio nors rimto nusižengimo, pradeda juoktis, lyg vyktų kažkas linksmo.
Būdinga, kad nepaisant dažnai mažesnių traumuojančių veiksnių, dėl jautrios vaiko psichikos išsivysto ir pilnaverčiai kompleksinio PTSD požymiai.




2 414

pakeitimų