12 859
pakeitimai
Oneiroidas: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Oneiroidinis-katatoninis sindromas
| 38 eilutė: | 38 eilutė: | ||
# Iliuzorinė-fantastinė derealizacija ir depersonalizacija. Kliedesiai tampa nevaldomais ir persimaišiusiais su visų rūšių [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijomis]]. Pacientas jau beveik pilnai persijungė į alternatyvinę visatą, su šita realybe teturėdamas tik antraeilį sąryšį. Prasideda asmenybės praradimas - pacientas dar gali prisiminti savo vardą ir pavardę ar per vargus susigaudyti vietovėje, kur išties yra, tačiau tai jau tik su didelėmis pastangomis. Net ir prisiminęs kažką, pacientas atgal į realybę negrįžta ir toliau tęsia savo žygius fantastinėse iliuzijose, primenančiose sapną. | # Iliuzorinė-fantastinė derealizacija ir depersonalizacija. Kliedesiai tampa nevaldomais ir persimaišiusiais su visų rūšių [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijomis]]. Pacientas jau beveik pilnai persijungė į alternatyvinę visatą, su šita realybe teturėdamas tik antraeilį sąryšį. Prasideda asmenybės praradimas - pacientas dar gali prisiminti savo vardą ir pavardę ar per vargus susigaudyti vietovėje, kur išties yra, tačiau tai jau tik su didelėmis pastangomis. Net ir prisiminęs kažką, pacientas atgal į realybę negrįžta ir toliau tęsia savo žygius fantastinėse iliuzijose, primenančiose sapną. | ||
# Pilnavertis oneiroidinis sąmonės aptemimas. Pacientas visiškai persijungia į [[alternatyvi realybė|alternatyvią realybę]], o su šita [[menamoji realybė|menamąja realybe]] jau kaip nors sietis nustoja. Iš esmės, pacientas jau visiškame sapne, kuriame bando kažką daryti. [[Haliucinacijos]] jau neleidžia suvokti aplinkos, pacientas nemato įvykių, negirdi kas jam sakoma. Iš paciento neverbalikos ir kalbų galima suprasti, kad jis mato kažkokius dalykus, kurie kitiems neprieinami. Nepaisant to, iš kintančios mimikos ir šnekų galima suprasti, kad aplink pacientą vyksta kažkokie įvykiai. Tokia būsena gali tęstis ilgai, tačiau ilgainiui ji linkusi pasibaigti arba sugrįžimu į realą, išlaikant prisiminimus apie visą tai, kur pacientas buvo, arba, jei nepavyks, tai prasideda paskutinis etapas, kur jau būna blogiau. | # Pilnavertis oneiroidinis sąmonės aptemimas. Pacientas visiškai persijungia į [[alternatyvi realybė|alternatyvią realybę]], o su šita [[menamoji realybė|menamąja realybe]] jau kaip nors sietis nustoja. Iš esmės, pacientas jau visiškame sapne, kuriame bando kažką daryti. [[Haliucinacijos]] jau neleidžia suvokti aplinkos, pacientas nemato įvykių, negirdi kas jam sakoma. Iš paciento neverbalikos ir kalbų galima suprasti, kad jis mato kažkokius dalykus, kurie kitiems neprieinami. Nepaisant to, iš kintančios mimikos ir šnekų galima suprasti, kad aplink pacientą vyksta kažkokie įvykiai. Tokia būsena gali tęstis ilgai, tačiau ilgainiui ji linkusi pasibaigti arba sugrįžimu į realą, išlaikant prisiminimus apie visą tai, kur pacientas buvo, arba, jei nepavyks, tai prasideda paskutinis etapas, kur jau būna blogiau. | ||
# Amentyvinio pobūdžio sąmonės aptemimas su oneiroidinių pergyvenimų fragmentacija. Paciento sąmonė ima trūkinėti ir kliedesių siužetai ima byrėti. Prasideda visiškai nerišlūs ir tarpusavy nesusiję kliedesiai ir paskiros [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijos]]. Paciento emocijos ima keistis, jis ima rodyti pasimetimo požymius, bando susivokti savo kliedesiuose, tačiau neįstengia. Reakcijos į aplinkos įvykius nerišlios, kalba sunkiai suprantama. Šiame etape gali imti reišktis ir fiziologinė simptomatika - pakilusi kūno temperatūra, silpnumas, gali prasidėti [[koma]]. Kitais atvejais paciento simptomatika gali pradėti švelnėti ar aštrėti ir pacientas gali grįžti į sąmonę. Būdinga, kad šio etapo pats pacientas paskui neprisimena. | # Amentyvinio pobūdžio sąmonės aptemimas su oneiroidinių pergyvenimų fragmentacija. Paciento sąmonė ima trūkinėti ir kliedesių siužetai ima byrėti - simptomatika primena lengvą [[amencija|amenciją]]. Prasideda visiškai nerišlūs ir tarpusavy nesusiję kliedesiai ir paskiros [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijos]]. Paciento emocijos ima keistis, jis ima rodyti pasimetimo požymius, bando susivokti savo kliedesiuose, tačiau neįstengia. Reakcijos į aplinkos įvykius nerišlios, kalba sunkiai suprantama. Šiame etape gali imti reišktis ir fiziologinė simptomatika - pakilusi kūno temperatūra, silpnumas, gali prasidėti [[koma]]. Kitais atvejais paciento simptomatika gali pradėti švelnėti ar aštrėti ir pacientas gali grįžti į sąmonę. Būdinga, kad šio etapo pats pacientas paskui neprisimena. | ||
[[Category:Sindromai]] | [[Category:Sindromai]] | ||