12 859
pakeitimai
Oneiroidas: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Oneiroidinis-katatoninis sindromas
| 34 eilutė: | 34 eilutė: | ||
# Svyruojantis [[afektas]]. Pradinėje stadijoje pacientas dar nekliedi ir nehaliucinuoja. Nepaisant to, pacientui ima staigiai ir šuoliškai kaitaliotis nuotaikos - tai ten jis į paniką, tai ten jis į ekstazę puola, o kuo toliau - tuo ryškiau. Paprastai jau šioje stadijoje ima matytis, koksai visas priepolis bus - jei pacientas vis į linksmumą - tai reiškia, kad linksmai siautės, o jei į baimę - tai gali ir agresyviai gintis nuo ko nors. | # Svyruojantis [[afektas]]. Pradinėje stadijoje pacientas dar nekliedi ir nehaliucinuoja. Nepaisant to, pacientui ima staigiai ir šuoliškai kaitaliotis nuotaikos - tai ten jis į paniką, tai ten jis į ekstazę puola, o kuo toliau - tuo ryškiau. Paprastai jau šioje stadijoje ima matytis, koksai visas priepolis bus - jei pacientas vis į linksmumą - tai reiškia, kad linksmai siautės, o jei į baimę - tai gali ir agresyviai gintis nuo ko nors. | ||
# Kliedesinis afektas. Paciento nuotaikos dar labiau ryškėja, prasideda su tomis nuotaikomis susiję kliedesiai. Jei nuotaika bloga - pacientas kalba apie kokias nors nuojautas, jog įvyks kažkas blogo, o jei nuotaika gera - tai kad įvyks kažkas gero. Ir ne šiaip kas nors įvyks, o kažkas kaip reikiant - [[ateiviai]] kokie nors ar dar ten kažkas įspūdingo. Būsenai vystantis, pacientas vis labiau kliedi ir nusišnekinėja. | # Kliedesinis afektas. Paciento nuotaikos dar labiau ryškėja, prasideda su tomis nuotaikomis susiję kliedesiai. Jei nuotaika bloga - pacientas kalba apie kokias nors nuojautas, jog įvyks kažkas blogo, o jei nuotaika gera - tai kad įvyks kažkas gero. Ir ne šiaip kas nors įvyks, o kažkas kaip reikiant - [[ateiviai]] kokie nors ar dar ten kažkas įspūdingo. Būsenai vystantis, pacientas vis labiau kliedi ir nusišnekinėja. | ||
# Afektyvinė-kliedesinė derealizacija ir depersonalizacija. Aplinka pacientui ima atrodyti nereali ir įtartina, atsiranda kažkoks išpauktumas, netikrumas. Užplaukia visokios mintys, tarpais koks nors sustingimas, ima aiškėti atvirai pasakiški kliedesiai, pacientas išgalvoja visokius paaiškinimus tam, kas vyksta - pvz., kad jis anksčiau buvo sutaręs su [[ufonautai|ufonautais]], kad tieji jį pasiims. Pacientas ima prarasti ryšį su realybe ir kartu pradeda persijungti į tą [[alternatyvinė realybė|alternatyvinę realybę]], į kurią vis labiau klimpsta. Aplinkiniuose žmonėse pacientas ima atpažinti visokius savo kliedesių personažus, t.y., [[Fregoli simptomas]] ima visaip reikštis. | # Afektyvinė-kliedesinė [[derealizacija]] ir [[depersonalizacija]]. Aplinka pacientui ima atrodyti nereali ir įtartina, atsiranda kažkoks išpauktumas, netikrumas. Užplaukia visokios mintys, tarpais koks nors sustingimas, ima aiškėti atvirai pasakiški kliedesiai, pacientas išgalvoja visokius paaiškinimus tam, kas vyksta - pvz., kad jis anksčiau buvo sutaręs su [[ufonautai|ufonautais]], kad tieji jį pasiims. Pacientas ima prarasti ryšį su realybe ir kartu pradeda persijungti į tą [[alternatyvinė realybė|alternatyvinę realybę]], į kurią vis labiau klimpsta. Aplinkiniuose žmonėse pacientas ima atpažinti visokius savo kliedesių personažus, t.y., [[Fregoli simptomas]] ima visaip reikštis. | ||
# Fantastinė afektyvinė-kliedesinė derealizacija ir depersonalizacija. Kliedesiai ima įgauti [[parafrenija|parafrenijai]] būdingus bruožus, tampa visiškai fantastiniais. Pacientas jau ima šnekėti apie dalykus, kurie nieko bendro su realybe neturi ir su ja niekaip nesisieja. Prasideda šnekos apie tai, kad jis keliauja su riteriais išlaisvinti [[LDK]] žemių ar kad reikia išvaikyti [[iliuminačiai|iliuminačius]] iš knygyno, kur jie rengia poezijos skaitymus. Pacientas jau nesiorientuoja kur jis yra. Šiame etape prasideda ir pirmos [[pseudohaliucinacijos]]. | # Fantastinė afektyvinė-kliedesinė derealizacija ir depersonalizacija. Kliedesiai ima įgauti [[parafrenija|parafrenijai]] būdingus bruožus, tampa visiškai fantastiniais. Pacientas jau ima šnekėti apie dalykus, kurie nieko bendro su realybe neturi ir su ja niekaip nesisieja. Prasideda šnekos apie tai, kad jis keliauja su riteriais išlaisvinti [[LDK]] žemių ar kad reikia išvaikyti [[iliuminačiai|iliuminačius]] iš knygyno, kur jie rengia poezijos skaitymus. Pacientas jau nesiorientuoja kur jis yra. Šiame etape prasideda ir pirmos [[pseudohaliucinacijos]]. | ||
# Iliuzorinė-fantastinė derealizacija ir depersonalizacija. Kliedesiai tampa nevaldomais ir persimaišiusiais su visų rūšių [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijomis]]. Pacientas jau beveik pilnai persijungė į alternatyvinę visatą, su šita realybe teturėdamas tik antraeilį sąryšį. Prasideda asmenybės praradimas - pacientas dar gali prisiminti savo vardą ir pavardę ar per vargus susigaudyti vietovėje, kur išties yra, tačiau tai jau tik su didelėmis pastangomis. Net ir prisiminęs kažką, pacientas atgal į realybę negrįžta ir toliau tęsia savo žygius fantastinėse iliuzijose, primenančiose sapną. | # Iliuzorinė-fantastinė derealizacija ir depersonalizacija. Kliedesiai tampa nevaldomais ir persimaišiusiais su visų rūšių [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijomis]]. Pacientas jau beveik pilnai persijungė į [[alternatyvi visata|alternatyvinę visatą]], su šita realybe teturėdamas tik antraeilį sąryšį. Prasideda asmenybės praradimas - pacientas dar gali prisiminti savo vardą ir pavardę ar per vargus susigaudyti vietovėje, kur išties yra, tačiau tai jau tik su didelėmis pastangomis. Net ir prisiminęs kažką, pacientas atgal į realybę negrįžta ir toliau tęsia savo žygius fantastinėse iliuzijose, primenančiose sapną. | ||
# Pilnavertis oneiroidinis sąmonės aptemimas. Pacientas visiškai persijungia į [[alternatyvi realybė|alternatyvią realybę]], o su šita [[menamoji realybė|menamąja realybe]] jau kaip nors sietis nustoja. Iš esmės, pacientas jau visiškame sapne, kuriame bando kažką daryti. [[Haliucinacijos]] jau neleidžia suvokti aplinkos, pacientas nemato įvykių, negirdi kas jam sakoma. Iš paciento neverbalikos ir kalbų galima suprasti, kad jis mato kažkokius dalykus, kurie kitiems neprieinami. Nepaisant to, iš kintančios mimikos ir šnekų galima suprasti, kad aplink pacientą vyksta kažkokie įvykiai. Tokia būsena gali tęstis ilgai, tačiau ilgainiui ji linkusi pasibaigti arba sugrįžimu į realą, išlaikant prisiminimus apie visą tai, kur pacientas buvo, arba, jei nepavyks, tai prasideda paskutinis etapas, kur jau būna blogiau. | # Pilnavertis oneiroidinis sąmonės aptemimas. Pacientas visiškai persijungia į [[alternatyvi realybė|alternatyvią realybę]], o su šita [[menamoji realybė|menamąja realybe]] jau kaip nors sietis nustoja. Iš esmės, pacientas jau visiškame sapne, kuriame bando kažką daryti. [[Haliucinacijos]] jau neleidžia suvokti aplinkos, pacientas nemato įvykių, negirdi kas jam sakoma. Iš paciento neverbalikos ir kalbų galima suprasti, kad jis mato kažkokius dalykus, kurie kitiems neprieinami. Nepaisant to, iš kintančios mimikos ir šnekų galima suprasti, kad aplink pacientą vyksta kažkokie įvykiai. Tokia būsena gali tęstis ilgai, tačiau ilgainiui ji linkusi pasibaigti arba sugrįžimu į realą, išlaikant prisiminimus apie visą tai, kur pacientas buvo, arba, jei nepavyks, tai prasideda paskutinis etapas, kur jau būna blogiau. | ||
# Amentyvinio pobūdžio sąmonės aptemimas su oneiroidinių pergyvenimų fragmentacija. Paciento sąmonė ima trūkinėti ir kliedesių siužetai ima byrėti - simptomatika primena lengvą [[amencija|amenciją]]. Prasideda visiškai nerišlūs ir tarpusavy nesusiję kliedesiai ir paskiros [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijos]]. Paciento emocijos ima keistis, jis ima rodyti pasimetimo požymius, bando susivokti savo kliedesiuose, tačiau neįstengia. Reakcijos į aplinkos įvykius nerišlios, kalba sunkiai suprantama. Šiame etape gali imti reišktis ir fiziologinė simptomatika - pakilusi kūno temperatūra, silpnumas, gali prasidėti [[koma]]. Kitais atvejais paciento simptomatika gali pradėti švelnėti ar aštrėti ir pacientas gali grįžti į sąmonę. Būdinga, kad šio etapo pats pacientas paskui neprisimena. | # Amentyvinio pobūdžio sąmonės aptemimas su oneiroidinių pergyvenimų fragmentacija. Paciento sąmonė ima trūkinėti ir kliedesių siužetai ima byrėti - simptomatika primena lengvą [[amencija|amenciją]]. Prasideda visiškai nerišlūs ir tarpusavy nesusiję kliedesiai ir paskiros [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijos]]. Paciento emocijos ima keistis, jis ima rodyti pasimetimo požymius, bando susivokti savo kliedesiuose, tačiau neįstengia. Reakcijos į aplinkos įvykius nerišlios, kalba sunkiai suprantama. Šiame etape gali imti reišktis ir fiziologinė simptomatika - pakilusi kūno temperatūra, silpnumas, gali prasidėti [[koma]]. Kitais atvejais paciento simptomatika gali pradėti švelnėti ar aštrėti ir pacientas gali grįžti į sąmonę. Būdinga, kad šio etapo pats pacientas paskui neprisimena. | ||