12 858
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Neurosifilis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Juvenilinis progresyvinis paralyžius
| (nerodoma 8 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 18 eilutė: | 18 eilutė: | ||
=== Neurasteninė stadija === | === Neurasteninė stadija === | ||
Dažniausiai ankstyvoji smegenų pažeidimo [[simptomatika]] ima reikštis maždaug po kokių 5-8 metų nuo apsikrėtimo: pacientą pirmiausiai pradeda kamuoti [[astenija]], jis greitai nuvargsta, būna irzlus. Maždaug tuo pat metu ima reikštis ir asmenybės sustabarėjimas - žmogus pasidaro šabloniškas, ima matytis pirmi, dar nelabai ryškūs [[asmenybės patologijos]] požymiai. | Dažniausiai ankstyvoji smegenų pažeidimo [[simptomatika]] ima reikštis maždaug po kokių 5-8 metų nuo apsikrėtimo: pacientą pirmiausiai pradeda kamuoti [[astenija]], jis greitai nuvargsta, būna irzlus. Maždaug tuo pat metu ima reikštis ir asmenybės sustabarėjimas - žmogus pasidaro šabloniškas, ima matytis pirmi, dar nelabai ryškūs [[asmenybės patologijos]] požymiai, kuriuos aplinkiniai dažniausiai suignoruoja, tardami kad gal čia šiaip per daug metų taip žmogus keičiasi savaime. | ||
Kiek vėliau simptomatika pakinta, ima ryškėti [[afektas|afekto]] sutrikimai, reikštis [[emocinis bukumas]], dar paskui - ir simptomai, primenantys [[neurozės|neurozes]]. Prie šito paprastai prisideda ir ankstyva, dar labai švelni [[demencinė simptomatika]]: pacientai darosi bukesni, sunkiau įsisavina naujas žinias, pradeda nusišnekinėti, labai nevykusiai ir grubiai juokauti. | Kiek vėliau simptomatika pakinta truputį smarkiau, ima ryškėti [[afektas|afekto]] sutrikimai, reikštis [[emocinis bukumas]], dar paskui - ir simptomai, primenantys [[neurozės|neurozes]]. Prie šito paprastai prisideda ir ankstyva, dar labai švelni [[demencinė simptomatika]]: pacientai darosi bukesni, sunkiau įsisavina naujas žinias, pradeda nusišnekinėti, labai nevykusiai ir grubiai juokauti. | ||
Kadangi neurasteninė stadija ryškių simptomų neturi, vystosi labai iš lėto ir tolygiai, o senesniais laikais ir išvis nebūdavo identifikuojama, ji dar kartais pavadinama netgi ir latentine neurosifilio stadija. Tai atitinkamai jos pradžia į neurosifilio pradžią būna kad ir neįskaičiuojama, tuo tarpu realia neurosifilio manifestacija laikoma tos neurasteninės stadijos pabaiga, kuri ateina dažniausiai po kokių 5-8 metų nuo neurasteninės stadijos pradžios. | |||
=== Išvystyta stadija === | === Išvystyta stadija === | ||
Pradžioje visi požymiai būna gana neryškūs, tačiau po kiek laiko neurosifilio ėdamas žmogus pasikeičia gana smarkiai, o jau tada ima reikštis daug rimtesni simptomai - [[psichozės]], o galų gale ir [[demencija]], t.y., klasikinis [[progresyvinis paralyžius]]. | Pradžioje visi požymiai būna gana neryškūs, tačiau po kiek laiko neurosifilio ėdamas žmogus pasikeičia gana smarkiai, o jau tada ima reikštis daug rimtesni simptomai - [[psichozės]], o galų gale ir [[demencija]], t.y., klasikinis [[progresyvinis paralyžius]]. Štai kai šitai prasideda visu pajėgumu - tada jau ir sakoma, kad neurosifilis [[visame gražume]]. | ||
Taigi, pati ryškiausia simptomatika su įvairiausiomis apraiškomis būna vidurinėje stadijoje: čia galite rasti atvejų, kurie gali priminti praktiškai visus [[psichikos sutrikimai|psichikos sutrikimus]], kokių tik galima prisigalvoti. Pradedant [[depresija]] ir baigiant [[šizofrenija]]. | |||
Šiai stadijai yra tik vienas būdingas požymis: pas pacientus ima smarkiai reikštis [[demencija]], kitaip tariant, jie durnėja fantastiškais tempais. Kartu ima reikštis ir visokios [[konfabuliacijos]] (melagingi prisiminimai), įvairūs [[kliedesiai]]. Dėl išdurnėjimo kliedesiai paprastai turi labai tipišką, buką formą - jie kraštutinai ryškūs, turintys [[didybės manija|didybės manijos]] požymius, o kartu labai absurdiški ir grubūs, dažniausiai apie [[seksas|seksą]] | Šiai neurosifilio stadijai yra tik vienas būdingas požymis, skiriantis ją nuo daugumos kitų psichikos ligų: pas pacientus ima smarkiai reikštis [[demencija]], kitaip tariant, jie durnėja fantastiškais tempais. Kartu ima reikštis ir visokios [[konfabuliacijos]] (melagingi prisiminimai), įvairūs [[kliedesiai]]. Dėl išdurnėjimo kliedesiai paprastai turi labai tipišką, buką formą - jie kraštutinai ryškūs, turintys [[didybės manija|didybės manijos]] požymius, o kartu labai absurdiški ir grubūs, dažniausiai apie [[seksas|seksą]]. | ||
Vienas iš tipiškiausių variantų, kur senais laikais [[psichiatrai]] net be jokių tyrimų diagnozuodavo neurosifilį - paciento kliedėjimai apie tai, kad jis išpiso visas moteris, kiek tik yra. Kliedesiuose išpistų moterų kiekiai gali varijuoti nuo visų miesto moterų iki visų visos Žemės planetos moterų plius dar kokių nors kosminių ateivių moterų, kurias pacientas irgi pasirodo besąs išpisęs. Ir dar vyrus irgi visus išpisęs gali būti. Ir dar gyvūnus visokius. Ir dar ne po kartą, ir dar įvairiausiais būdais. Žodžiu, apribojimų čia nėra. | |||
=== Marantinė stadija === | === Marantinė stadija === | ||
| 58 eilutė: | 58 eilutė: | ||
Maždaug apie XIXa. ekspansyvinė neurosifilio forma buvo laikoma klasikine, įprasta - dėl to, kad būtent šie pacientai imdavo siautėti ir dėl to pakliūdavo į [[durnynai|durnynus]] priverstiniu būdu, kai kiti pacientai likdavo nepastebėtais. Išties ekspansyvinė forma nėra dažna - ji pasitaiko vos 10% atvejų. | Maždaug apie XIXa. ekspansyvinė neurosifilio forma buvo laikoma klasikine, įprasta - dėl to, kad būtent šie pacientai imdavo siautėti ir dėl to pakliūdavo į [[durnynai|durnynus]] priverstiniu būdu, kai kiti pacientai likdavo nepastebėtais. Išties ekspansyvinė forma nėra dažna - ji pasitaiko vos 10% atvejų. | ||
Esant ekspansyvinei neurosifilio formai, pacientas rodo tipišką [[manija|manijos]] simptomatiką: nuotaika gera, jis laimingas, nori kažką veikti, jei tik kas trukdo - įsiunta ir ima siautėti. Pacientai būna labai šnekūs ir peza [[demenciniai kliedesiai|demencinius kliedesius]], tačiau šie kliedesiai įgauna [[didybės manija|didybės manijos]] pavidalą. | Esant ekspansyvinei neurosifilio formai, pacientas rodo tipišką [[manija|manijos]] simptomatiką: nuotaika gera, jis laimingas, nori kažką veikti, jei tik kas trukdo - įsiunta ir ima siautėti. Pacientai būna labai šnekūs ir peza [[demenciniai kliedesiai|demencinius kliedesius]], tačiau šie kliedesiai įgauna [[didybės manija|didybės manijos]] pavidalą. Dažniausiai ta didybės manija labai paprastai besireiškianti - pacientas giriasi, kad išpiso visas moteris mieste, ar netgi visame pasaulyje. | ||
Dėl išryškėjusios [[demencija|demencijos]], visi kliedesiai būna labai primityvūs, katastrofiškai neatitinkantys realybės. Čia kaip tik tie atvejai, kur pacientas gali pasiskelbti besąs kokiu Napoleonu ar dar kuo nors panašiu. | Dėl išryškėjusios [[demencija|demencijos]], visi kliedesiai būna labai primityvūs, katastrofiškai neatitinkantys realybės. Čia kaip tik tie atvejai, kur pacientas gali pasiskelbti besąs kokiu Napoleonu ar dar kuo nors panašiu. | ||
=== Euforinė forma === | === Euforinė forma === | ||
Būdinga nuolat neadekvačiai gera nuotaika, [[euforija]], kartu su aiškiai stiprėjančia [[demencija]]. Kartu būna didelis kiekis [[kliedesiai|kliedesių]], permaišytų su [[konfabuliacijos|konfabuliacijomis]]. Kliedesių forma - [[didybės manija]]. Dėl demencijos irgi gali pasiskelbti kokiu nors Napoleonu. | Būdinga nuolat neadekvačiai gera nuotaika, [[euforija]], kartu su aiškiai stiprėjančia [[demencija]]. Kartu būna didelis kiekis [[kliedesiai|kliedesių]], permaišytų su [[konfabuliacijos|konfabuliacijomis]]. Kliedesių forma - [[didybės manija]]. Dėl demencijos irgi gali pasiskelbti kokiu nors Napoleonu. | ||
Būdingi labai dideli kiekiai visokių nesąmoningų konfabuliacinio tipo istorijų, dažniausiai vulgarių ir nešvankių, tačiau kartu ir labai primityvių. Istorijos paprastai apie tai, kaip pacientas pisosi su visomis moterimis, kiek tik yra mieste. | |||
Skirtingai nuo maniakalinės formos, paciento sužadinimas nepastebimas, aktyvumo nėra - pacientas tiesiog savimi patenkintas ir nieko neveikia. | Skirtingai nuo maniakalinės formos, paciento sužadinimas nepastebimas, aktyvumo nėra - pacientas tiesiog savimi patenkintas ir nieko neveikia. | ||
=== Paprastoji (demencinė) forma === | === Paprastoji (demencinė) forma === | ||
Savo požymiais demencinė forma labai artima euforinei ir sudaro maždaug 50% neurosifilio atvejų, t.y., yra labiausiai paplitusi iš visų, kiek tiktai yra. | Savo požymiais demencinė forma labai artima euforinei ir sudaro maždaug 50% neurosifilio atvejų, t.y., yra labiausiai paplitusi iš visų, kiek tiktai yra. | ||
Savo eiga demencinis neurosifilies primena [[paprastoji šizofrenija|paprastąją šizofreniją]]: tiesiog pradeda irti ir byrėti paciento valia, emocijos, atmintis, mąstymo gebėjimai, viskas silpnėja, fragmentuojasi ir nunyksta. | Savo eiga demencinis neurosifilies primena [[paprastoji šizofrenija|paprastąją šizofreniją]]: tiesiog pradeda irti ir byrėti paciento valia, emocijos, atmintis, mąstymo gebėjimai, viskas silpnėja, fragmentuojasi ir nunyksta. Pacientas po truputį vis bukėja, durnėja ir savo sąmoningumu bei išvis bet kokia psichikos veikla darosi panašus į kažkokį visišką pusžmogį - protas veikia tik perpus, emocijos irgi perpus, atmintis irgi perpus, o ir sąmonės buvimas irgi tik perpus. | ||
Reikia pasakyti, kad visos kitos neurosifilio formos būna panašios į demencinę, tačiau tiesiog papildytos kitokiais, daugiau įdomumo sukeliančiais [[simptomai|simptomais]]. | Reikia pasakyti, kad visos kitos neurosifilio formos būna panašios į demencinę, tačiau tiesiog papildytos kitokiais, daugiau įdomumo sukeliančiais [[simptomai|simptomais]]. | ||
=== Depresyvinė forma === | === Depresyvinė forma === | ||
| 87 eilutė: | 86 eilutė: | ||
=== Cirkuliarinė forma === | === Cirkuliarinė forma === | ||
Šiai neurosifilio formai būdinga simptomatika bei eiga, artima sunkiam [[bipolinis sutrikimas|bipoliniam sutrikimui]], ypač cirkuliarinei psichozei. | Šiai neurosifilio formai būdinga simptomatika bei eiga, artima sunkiam [[bipolinis sutrikimas|bipoliniam sutrikimui]], ypač cirkuliarinei psichozei. Kitais atžvilgiais - irgi būtų kaip ir įprasta sifilitinė demencija, tik tiek kad depresyviai pasyvūs periodai keičiasi su maniakališkai aktyviais periodais. | ||
Trumpai tariant, būdinga tiesiog paprasčiausia depresinių ir maniakalinių būsenų kaita, kuri ilgainiui vystantis ligai, praranda ryškumą, pacientų [[afektas]] silpnėja, o [[demencija]] stiprėja. | |||
=== Paranoidinė forma === | === Paranoidinė forma === | ||
| 97 eilutė: | 95 eilutė: | ||
Būtent tiriant šią neurosifilio formą [[Emil Kraepelin]] išvystė idėją, kad [[šizofrenija]] yra ne kas kita, o smegenų suirimas, nes eiga labai jau artima būdavo. Todėl, nepaisant retumo (procentiškai atitinkantį šizofrenijos paplitimą), šita sifilio forma buvo itin atidžiai tiriama. | Būtent tiriant šią neurosifilio formą [[Emil Kraepelin]] išvystė idėją, kad [[šizofrenija]] yra ne kas kita, o smegenų suirimas, nes eiga labai jau artima būdavo. Todėl, nepaisant retumo (procentiškai atitinkantį šizofrenijos paplitimą), šita sifilio forma buvo itin atidžiai tiriama. | ||
Pagal savo atsiradimą paranoidinė sifilio forma dažniausiai būdavo siejama su lėtesne eiga ir kas įdomu, su senais laikais paplitusia [[maliarine terapija]], o vėliau - ir su [[sulfozino terapija]]. Kai kurie autoriai darydavo netgi prielaidą, kad būtent maliarinė terapija sustabdydavo neurosifilį, tačiau pasilikus smegenų pažeidimams, pacientas taip ir likdavo tokiu. | Pagal savo atsiradimą paranoidinė sifilio forma dažniausiai būdavo siejama su lėtesne eiga ir kas įdomu, su senais laikais paplitusia [[maliarinė terapija|maliarine terapija]], o vėliau - ir su [[sulfozino terapija]]. Kai kurie autoriai darydavo netgi prielaidą, kad būtent maliarinė terapija sustabdydavo neurosifilį, tačiau pasilikus smegenų pažeidimams, pacientas taip ir likdavo tokiu. | ||
Dažniau daromos prielaidos, kad [[pozityvi simptomatika]], kaip kad haliucinacijos, kliedesiai ir pan., išsivysto dėl to, kad pacientas durnėja pakankamai lėtai, kad dėl savo demencijos dar suspėtų prisikurti visokių kliedesinių teorijų. Dar viena prielaida - [[pirogeninė terapija]] gali sukelti ir paūmėjimą, nes jos metu smegenys pas pacientus kaip reikiant perkaista. | Dažniau daromos prielaidos, kad [[pozityvi simptomatika]], kaip kad haliucinacijos, kliedesiai ir pan., išsivysto dėl to, kad pacientas durnėja pakankamai lėtai, kad dėl savo demencijos dar suspėtų prisikurti visokių kliedesinių teorijų. Dar viena prielaida - [[pirogeninė terapija]] gali sukelti ir paūmėjimą, nes jos metu smegenys pas pacientus kaip reikiant perkaista. | ||
| 104 eilutė: | 102 eilutė: | ||
Kaip matome, šizofrenijos priežasčių ieškojęs [[Emil Kraepelin]] tiesiog negebėjo susigaudyti, kokią simptomatiką jis išties stebi. | Kaip matome, šizofrenijos priežasčių ieškojęs [[Emil Kraepelin]] tiesiog negebėjo susigaudyti, kokią simptomatiką jis išties stebi. | ||
=== Katatoninė forma === | === Katatoninė forma === | ||
| 136 eilutė: | 133 eilutė: | ||
=== Šuoliuojanti (galopinė) forma === | === Šuoliuojanti (galopinė) forma === | ||
Šuoliuojančios neurosifilio formos atvejams būdinga, kad nuo pat pradžių pastebimi apopleksiją ir [[epilepsija|epilepsiją]] primenantys priepuoliai, kartais vykstantys serijomis, panašiai kaip [[epileptinis statusas]]. | |||
Jeigu neurosifilio eiga yra tokia šuoliuojanti, tai nesant gydymo, per kelias savaites ar mėnesius išsivysto [[letalinė baigtis]]. | Jeigu neurosifilio eiga yra tokia šuoliuojanti, tai nesant gydymo, per kelias savaites ar mėnesius išsivysto [[letalinė baigtis]]. | ||
=== Ažituota forma === | === Ažituota forma === | ||
| 152 eilutė: | 148 eilutė: | ||
Vat tiek tėra čia būdinga, kad tipišku atveju pas pacientą paauglystėje ima reikštis šiokia tokia simptomatika, primenanti [[hebefrenija|hebefreniją]], o paskui ima vystytis silpnaprotystė, prasideda žinių ir įgūdžių praradimas, o paskui ir kalbos suirimas. Kartais pasitaiko ir galopinės formos su aštria pradžia, kuriai būdingi [[epilepsija|epilepsiją]] primenantys priepuoliai. | Vat tiek tėra čia būdinga, kad tipišku atveju pas pacientą paauglystėje ima reikštis šiokia tokia simptomatika, primenanti [[hebefrenija|hebefreniją]], o paskui ima vystytis silpnaprotystė, prasideda žinių ir įgūdžių praradimas, o paskui ir kalbos suirimas. Kartais pasitaiko ir galopinės formos su aštria pradžia, kuriai būdingi [[epilepsija|epilepsiją]] primenantys priepuoliai. | ||
Dėl juvenilinio progresyvinio paralyžiaus Emil Kraepelin kadaise ir įvedė tą terminą kaip [[dementia praecox]], kad esą čia dėl įgimtos smegenų ligos visa [[šizofrenija]] kyla, panašiai kaip nuo įgimto sifilio. Pats juvenilinis progresyvinis paralyžius su visais simptomais bei eiga ir buvo tiesiogiai paimtas už šizofrenijos modelį. | Dėl juvenilinio progresyvinio paralyžiaus Emil Kraepelin kadaise ir įvedė tą terminą kaip [[dementia praecox]], kad esą čia dėl įgimtos smegenų ligos visa [[šizofrenija]] kyla, panašiai kaip nuo įgimto sifilio. Pats juvenilinis progresyvinis paralyžius su visais simptomais bei eiga ir buvo tiesiogiai paimtas už šizofrenijos modelį. Jau pastarąjį vystant, galų gale ir gavosi garsusis [[sifilitinis psichikos ligų modelis]]. Pastarąjį modelį kai kurie [[Snežnevskis|Snežnevskio]] mylėtojai praktikuoja iki šių dienų. | ||
[[Category:Susirgimai]] | [[Category:Susirgimai]] | ||