12 859
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Neuroleptikai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Neuroleptinio gydymo metodikos
(Naujas puslapis: '''Neuroleptikai''' - psichotropiniai vaistai, skirti efektingam ir giliam psichikos ligų gydymui. Populiariausių tarpe - heloperidolis, triftazinas, aminazinas ir pan.. == Meto...) |
|||
| (nerodoma 17 tarpinių versijų, sukurtų 4 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Neuroleptikai''' - psichotropiniai vaistai, skirti efektingam ir giliam psichikos ligų gydymui. Populiariausių tarpe - | {{Medicina}} | ||
{{Vaistai}} | |||
'''Neuroleptikai''' arba '''antipsichotikai''' - psichotropiniai vaistai, skirti efektingam ir giliam psichikos ligų gydymui. Populiariausių tarpe - [[haloperidolis]], [[triftazinas]], [[aminazinas]] ir pan.. | |||
Neuroleptikai pasižymi efektingu antipsichotiniu poveikiu, pašalina arba susilpnina [[schizofrenija|schizofrenijos]] bei kitų psichikos ligų simptomus. Dar kartais sakoma, kad tai cheminiai [[tramdomieji marškiniai]], nes ligonis pasidaro apdujęs, nekenksmingas ir lengvai suvaldomas. Kiti dar pabrėžia, kad legendarinis pradžią neuroleptikams davęs [[aminazinas]] pagražino pasaulį nuostabiai, nes tapo geru pakaitalu [[lobotomija|lobotomijai]] ir [[elektrokonvulsinė terapija|elektrokonvulsinei terapijai]], mat efektas matomai panašus. | |||
== | Čia gi dar pridėkim, kad nors visų neuroleptikų simbolis aminazinas jau ir dingsta iš [[durnynai|durnynų]], bet užtat atsiranda krūvos kitų vaistukų, kurie veikia daugel kartų galingiau ir efektingiau. | ||
Kartu labai būdinga, kad neuroleptikai sukelia ir žymų [[neuroleptikų nutraukimo sindromas|neuroleptikų nutraukimo sindromą]], dėl kurio paskui jau darosi neaišku, ar ten ligonį kas gydo nuo kokių psichikos ligų, ar gydo nuo to paties neuroleptikų nutraukimo. | |||
== Pagrindinės neuroleptikų grupės == | |||
Neuroleptikai sąlyginai skirstomi į dvi pagrindines grupes: | |||
* Tradiciniai arba [[pirmosios kartos antipsichotikai]] (šiems priskiriami dauguma neuroleptikų, sukurtų iki [[1970]]-[[1980]] metų) | |||
** Fenotiazinai (tricikliai junginiai): | |||
*** [[chlorpromazinas]], dar taip vadinamas [[aminazinas]] arba [[largactil]] | |||
*** [[trifluoperazinas]], dar taip vadinamas [[triftazinas]] arba [[stelazinas]] | |||
*** [[flufenazinas]], dar taip vadinamas [[moditen]] arba [[ftorfenazinas]] | |||
*** [[etaperazinas]], dar taip vadinamas [[perfenazinas]] | |||
*** [[tioridazinas]], dar taip vadinamas [[melarilas]] | |||
*** [[promazinas]] | |||
*** [[triflupromazinas]] | |||
*** [[levomepromazinas]] | |||
*** [[tioproperazinas]], dar vadinamas [[mažeptilas]] arba [[majeptil]] | |||
** Difenylbutyrpiperidinai | |||
*** [[pimozidas]], dar taip vadinamas [[orapas]] | |||
** Butyrofenonai | |||
*** [[haloperidolis]] | |||
*** [[droperidolis]] | |||
** Tioksantenai | |||
*** [[chlorprotiksenas]] | |||
* Atipiniai arba [[antrosios kartos antipsichotikai]] (vėlesniais laikais atrastų junginių pagrindu sukurti neuroleptikai) | |||
** Benzamidai | |||
*** [[amisulpridas]], dar taip vadinamas [[amilsulpiridas]] | |||
*** [[sultopridas]] | |||
*** [[tiapridas]] | |||
*** [[sulpiridas]] | |||
** Dibenzodiazepinai | |||
*** [[klozapinas]], dar žinomas kaip [[leponex]] | |||
*** [[kventiapinas]] | |||
*** [[olanzapinas]] | |||
** Benzizoksazolai | |||
*** [[risperidonas]], dar taip vadinamas [[rizoleptas]] | |||
** Benzizotiazolilpiperazinai | |||
*** [[ziprazidonas]] | |||
** Indolai | |||
*** [[dikarbinas]] | |||
*** [[sertinfolas]] | |||
** Piperazinilchinolinai | |||
*** [[aripiprazolas]], dar vadinamas [[abilify]] | |||
== Neuroleptinio gydymo metodikos == | |||
Gydymas neuroleptikais taikomas, naudojant vieną iš kelių metodikų: | Gydymas neuroleptikais taikomas, naudojant vieną iš kelių metodikų: | ||
* Tolygus dozių didinimas - minimali pradinė dozė turi būti tokia, kad ligonis pasidarytų apsnūdęs, nustotų nervuotis, ramus, sukalbamas. Dozė nuolat (kas kelias dienas ar savaites) didinama tol, kol išnyks visi ligonio ligos simptomai ir paliekama tokia, prie kurios ligonio būsena yra patenkinama. | * Tolygus dozių didinimas - minimali pradinė dozė turi būti tokia, kad ligonis pasidarytų apsnūdęs, nustotų nervuotis, ramus, sukalbamas. Dozė nuolat (kas kelias dienas ar savaites) didinama tol, kol išnyks visi ligonio ligos simptomai ir paliekama tokia, prie kurios ligonio būsena yra patenkinama. | ||
* | * Dekompensacinis arba šokinis gydymas (liaudyje vadinamasis '''neuroleptinis šokas''', o išties tai [[neuroleptikų nutraukimo sindromas]]) - ligoniui duodamos šokinės (pilnai seduojančios) dozės, prie kurių jis nustoja visiškai reaguoti į aplinką, didžiąją dalį paros miega. Po kelių dienų ar savaičių, kai ligonis ima elgtis tvarkingai, kursas nutraukiamas, taip sukeliant gilią simptomatikos dekompensaciją ir stebimas ligonio elgesys. Toks neuroleptikų taikymas itin tinkamas, norint sukelti išprovokuotą [[psichozė|psichozę]], kuri leistų tiksliai identifikuoti [[psichikos liga|psichikos ligą]], kuria ligonis serga. | ||
* Zigzaginis gydymas - dozė, pradedant apsnūdimą sukeliančia, kelias dienas ar savaitę sparčiai didinama iki tol, kol ligonis pasidaro nejudrus, didžiąją dalį laiko miega, o paskui taip pat sparčiai mažinama. Ciklas kartojamas kelis kartus. Toks gydymas leidžia gauti gerus terapinius rezultatus kartu su gerais diagnostiniais rezultatais. | * Zigzaginis gydymas - dozė, pradedant apsnūdimą sukeliančia, kelias dienas ar savaitę sparčiai didinama iki tol, kol ligonis pasidaro nejudrus, didžiąją dalį laiko miega, o paskui taip pat sparčiai mažinama. Ciklas kartojamas kelis kartus. Toks gydymas leidžia gauti gerus terapinius rezultatus kartu su gerais diagnostiniais rezultatais. | ||
* Inversinis nutraukimas arba vadinamasis laikinas gydymo nutraukimas (iki 3d.) - taikomas diagnostiniais (simptomatikos dekompensacija) tikslais, taip pat [[disimuliacija|disimuliacijos]] identifikavimui. Esant ilgalaikiam gydymui didelėmis neuroleptikų dozėmis, ligonio organizmas prisitaiko prie vaistų, todėl staigus gydymo nutraukimas patikimai (~100 proc.) sukelia gilią simptomatikos dekompensaciją ir išprovokuoja aštrią [[psichozė|psichozę]] su [[haliucinacijos|haliucinacijomis]], pagal kurią galima diagnozuoti ligonio būklę ir paskatinti jį teigiamai žiūrėti į gydymo kurso pratęsimą. | |||
* Palaikomasis gydymas - dozavimas yra taikomas mažesnis už efektyvų terapinį, taikomą stacionare, tačiau leidžiantis išvengti psichozių, taip pat - apsisaugoti nuo galimo neuroleptinio šoko, kuris kiltų, staigiai nutraukus terapiją. | |||
* Sunkiems, sunkiai sukalbamiems pacientams gali būti taikomas gydymas, sukeliant [[ūminė diskinezija|ūminę diskineziją]]. Deja, geriausiai tą darantys preparatai, tokie, kaip [[mažeptilis]], yra neleidžiami, todėl tenka parinkinėti alternatyvius neuroleptikus. | |||
Kombinacijoje su gydymu neuroleptikais, gerai veikia [[šoko terapija]], ypač - [[elektrokonvulsinė terapija]]. | Kombinacijoje su gydymu neuroleptikais, gerai veikia [[šoko terapija]], ypač - [[elektrokonvulsinė terapija]]. | ||
== Pašaliniai reiškiniai == | == Pašaliniai reiškiniai == | ||
Dažniausi tipiniai pašaliniai reiškiniai - mieguistumas, depresija, vangumas, stuporas - gydomi teikiant antidepresantus. Parkinsonizmai - ciklodolas. Konvulsijos - trankvilizatoriais. Gydymo neuroleptikais metu kilę psichotiniai kliedesiai, haliucinacijos - didinant neuroleptikų dozes, trankvilizatoriais. | Dažniausi tipiniai pašaliniai reiškiniai - mieguistumas, depresija, vangumas, stuporas - gydomi teikiant [[antidepresantai|antidepresantus]]. Parkinsonizmai - [[ciklodolas]]. Konvulsijos - [[trankvilizatoriai|trankvilizatoriais]]. Gydymo neuroleptikais metu kilę psichotiniai [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]] - didinant neuroleptikų dozes, trankvilizatoriais. | ||
Tarp ganėtinai neretai pastebimų sutrikimų - vadinamasis [[Piktybinis neuroleptinis sindromas|neuroleptinis maligninis (piktybinis) sindromas]], šisai skaitosi nepagydomas, diagnozuojamas, esant letaliniams atvejams. | |||
Tarp sunkesnių pašalinių reiškinių, esant gydymui, ypač ilgalaikiam, paminėtini šie: [[kepenų cirozė]], nefritai, konjunktyvitai, akies ragenos sudrumstimas, daugybiniai bėrimai, miokarditai, galvos smegenų apbrinkimas, ilgalaikiai galvos smegenų pažeidimai, [[oligofrenija]] ir kt.. | |||
Ilgalaikis neuroleptikų taikymas vienareikšmiškai susietas su lėtiniais smegenų pažeidimais. Bandymų su makakomis metu dar [[1980]] buvo pademonstruota, kad per 12-24 mėnesius, taikant įprastas terapines dozes, haloperidoliu, chlorpromazinu ir kitais neuroleptikais maitintų makakų smegenys sumažėja 10-18 procentų, lyginant su kontroline grupe. Sumažėjimas nesusietas su konkrečių galvos smegenų dalių pažeidimu, tolygiai pasiskirsto tarp pilkosios ir baltosios masės. Tai leidžia spėti, kad vienas iš ilgalaikio neuroleptikų poveikio mechanizmų gali būti analogiškas cheminei [[lobotomija|lobotomijai]]. | |||
[[Category:Medicina]] | [[Category:Medicina]] | ||