Mokytojas

Mokytojas - turėtų skambėti iškilmingai, bet skamba tai įvairiai. Būna kad ir taip, kad geriau jau to žodžio niekas ir nepasakytų. Bet geras mokytojas visgi vaikų būna prisimenamas, o jei dar ir geruoju - tai tada išvis gerai. Nes jei ne taip, tai nu ką ten...

Mokytojai yra iš esmės dviejų rūšių:

• Padorūs ir geri - kurie ir vaikais rūpinasi, ir patys šviečiasi, ir išdėsto gerai, ir stengiasi - tai tie, kuriems visi būna dėkingi. Tokio mokytojo darbas būna sunkiai įkainojamas, nes čia jau kažkoksai pasišventimas. Šių mokytojų darbas yra nuostabus ir labai reikalingas, jų dėka visuomenė šviesėja ir protingėja.
• Šūdini - paprastai savim patenkinti narcizai, kurie tiesiog jaučia galią prieš vaikus, moko prastai, mokinius žemina ir įžeidinėja, o kartais netgi imasi fizinio smurto. Kai tokį mokytoją kas nors prigauna, tai kalti būna bet kas, o ypač mokiniai ir jų tėvai, bet tiktai ne pats mokytojas.

Nors būna ir tarpinių variantų, visgi dauguma mokytojų išsisluoksniuoja į vieną ar kitą porūšį. Neretai tas porūšis atpažįstamas ir pagal netiesioginius požymius: pirmieji džiaugiasi mokiniais ir sako, kad jie vis geresni ir geresni, o antrieji pasakoja, kad prie ruso buvo geriau ir kad dabar mokiniai jų negerbia.

Dar tie padorūs ir geri mokytojai šiaip būna mėgstami, o antruosius tai laikas nuo laiko vis kaip nors įžeidinėja Andrius Užkalnis ar Algis Ramanauskas. Tai po to būna daug triukšmo, nes tie antrieji patys save laiko nuostabiais ir kai juos kas nors kaip nors išvadina, tai tada rėkia, kad čia atseit visus mokytojus įžeidė. Ne, išties ne visus, o tiktai tuos, kurie yra žmonės-šūdai. Tai jei labai pasipiktinsite, tai reiškia, kad toksai ir esate.

Pipedija siunčia padėką tiems mokytojams, kurie išties moko, yra geri ir padorūs.