Miroslavas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Miestelis pusiaukelį tarp Zabičiūnų ir Seiliūnų, išvertus iš slavų kalbų: mir "taika" + slava "šlovė" - "taikingas, šlovingas, taikagarbys, o seniūnas tiesiog grabų(karstų) meistras, kaip koks Frankas Krukas iš Petro Cvirkos "Cukriniu ąsilėlių tylėjimo". Neturi nieko bendro su miroslavas.lt internetais. Miroslavas – jau šeštas Alytaus rajono miestas, turintis LR Prezidento dekretu patvirtintą herbą. Miestelis įkurtas jotvingių žemėj, trijų senų druskos kelių kryžkelėse. Nuo XVIII a. dvarą valdę Miroslavas Pranciškus Venckavičius ir jo žmona Ieva Pranciška Kaminskaitė miesteliui davė Slabados vardą. 1744 metais vietovė gavo kitą vardą – pono Miroslavskio – Bendrių dvaro ir Slabados savininko. Kažkada po to čia įkurtas 100 metų veikęs vienas seniausių  marijonų vienuolynų, kuris skleidė ne tik Dievo žodį, bet ir tamsius būrus mokė pažinti raidę. Pagrindinis tikslas – Dievo Motinos Marijos kultas. Vienuolyne veikė biblioteka su 501 knyga (625 tomai), tarpe jų „Miroslavo bažnyčioje įvykusių stebuklų aprašymas“. Marijonai po sukilimų išvaikyti, o knyga su stebuklais išvogta, nuplagijuota ir kažkokiu Poteriu dabar pavirto.