Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Lietuvio genas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
1 eilutė: 1 eilutė:
Jo ieškodami [[mokslininkai]] ne vienerius metus laužo galvas, pasitelkiant naujausius genetinių, geologinių bei archeologinių tyrimų duomenis. Keliamos naujos hipotezės apie tautos kilmės, būdo bruožų, būdingų ligų ir genetikos ryšį, siekiant įžvelgt tautos formavimosi procesą.
Vilniuje santykius aiškinasi nacionalistai ir tautinės mažumos (papildyta)


[[DNR]] tyrimai atskleidžia tūkstančius metų trukusią lietuvių protėvių kelionę per erdvę ir laiką, lėmusią tautos identitetą. Naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, jau įmanoma rekonstruoti tautų formavimosi procesus, įvertinti jų genetinius skirtumus ir netgi prognozuoti kai kurių ligų riziką.  
Vilniaus policija nesankcionuotų eitynių dalyvių guminėmis lazdomis vaikyti nežada, bet renginio organizatoriams baudas mokėti teks. Vilniaus miesto savivaldybė siūlė eitynes nukreipti Upės gatve, bet nacionalistams šis maršrutas netiko.


Visiems viskas aišku, pradedant paskutiniuoju ledynmečiu. Tačiau, istorinių duomenų neturime apie mūsų protėvių kelius ledynams tirpstant. Genetikos, geologijos, antropologijos mokslų sričių kompetencija silpna, tad belieka pasitikėti įžvalgomis. Viena teorijų tvirtina, kad pirmieji gyventojai mūsų platumose atsirado, kai tirpstant ledynams, paskui želmenis rupšnojančius elnius atklydo pirmieji medžiotojai. Atlaikyti ilgą ir varginančią kelionę Afrikos, per Aziją jie galėjo padėti tik [[moterys]], nes [[guminė moteris]] ir [[Zabludovskio pompa]] dar buvo neišrastos. Bet, ar norės figų ir migdolų prisiskanavusios lepios būtybės, palikti šiltus Turkijos, Egipto vandenis ir dumti į Šiaurę? Ne! Tuomet mūsų giliai išmintingi protėviai sumanė moteris repatrijuoti priverstinai, nevengdami brutalios teleportacijos. Juodosios jūros šiauriniame krante buvo įrengta laikinoji stovykla. Anot metraštininko, 100 dienų vyrai kiro medžius ir padirbo tvirtus gardus, suvarė į juos visas šviesiaplaukes, o juodaplaukes pakinkė, kaip kokius jaučius vežimų tempti. Viskas ėjos kaip svietu patepta, tik va, dabartinės vakarų Ukrainos teritorijoje, nutiko nelaimė. Baltosios nugraužė gardų vartų virbus ir naktį, slepiamos rūko, paspruko. Taip mes visam laikui netekome drąsaus genofondo pagrindo. Turime tik tai kas liko, o viso pasaulio viengungiai varvina seilę, spoksodami į ukrainietes pažinčių svetainėse [[internetai|internetuose]].
Antradienį atvykęs į diskusiją Tolerancijos centre J. Panka sakė, kad vilniečiai ir iš kitų miestų atvykę tautinių pažiūrų gyventojai Katedros aikštėje ketina rinktis kovo 11-ąją, apie 15 val. Pajudėti Seimo link eisena turėtų apie 16 val. - J. Panka teigė, kad savivaldybės suplanuoti poetų ir bardų renginiai jau turėtų būti pasibaigę.


Policija „bananų“ nesigriebs


[[Category:Dalykai]]
Rinktis Katedros aikštėje ir žygiuoti per Gedimino prospektą kviečia dar viena organizacija – Draugija Lietuvai pagražinti. Ji internete ragina masiškai burtis Katedros aikštėje ir žygiuoti į Nepriklausomybės aikštę.
 
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato (VPK) Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys sakė, kad policija nesiims prievartos prieš nesankcionuotą renginį.
 
„Kiek žinau, J. Panka atsisakė būti eitynių organizatoriumi, nes negautas leidimas jas rengti Gedimino prospekte. Bet jeigu nesankcionuotas renginys bus, policija nebandys užkirsti jam kelio jėga.
 
Pasaulinė praktika rodo, kad tokiais atvejais iškyla grėsmė viešajai tvarkai, žmonių saugumui. Jeigu vyks nelegalios eitynes, policija eiseną palydės. Žinoma, mes protokoluosime įvykius. Už įstatymo pažeidimą teks atsakyti nesankcionuoto mitingo organizatoriams“, - teigė V. Grašys.
 
Eitynės - tik Upės gatve
 
J. Panka kaip atsarginį variantą minėjo ir eitynes Senamiestyje: Pilies ir Didžiąją gatve. Penktadienį spaudos konferencijoje sostinės meras Artūras Zuokas sakė, jog leidimas  LTJS rengti eitynes suteiktas jau prieš du mėnesius – Upės gatvėje, ir jokie kiti variantai nebus svarstomi.
 
„Visi, ir J. Panka gali ateiti į renginius Gedimino prospekte – su trispalvėmis, Vyčio ženklais. Nėra iš tiesų konflikto, jį provokuoja tik tie, kurie siekia pigios politinės reklamos“, – teigė A. Zuokas.
 
Jo manymu, ateityje visos visuomeninės eitynės turėtų persikelti į Upės gatvę, o Gedimino prospektas skirtas kultūrai ir pramogoms.
 
Kitą pirmadienį, kovo 11 d. Gedimino prospekte numatoma daug įvairių renginių. Veiks originalumu išsiskiriančio fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus paroda „LDK atspindžiai“.
 
Fotomenininkas apvažiavo visą beveik milijoną kvadratinių kilometrų apėmusios buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją. A. Aleksandravičius fotografavo viduramžių pilis, kitus architektūros paminklus Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Fotografijas bus galima matyti Gedimino prospekto atkarpoje nuo Katedros aikštės iki V. Kudirkos aikštės.
 
Nacionalizmas ir LDK - nesuderinami
 
A. Zuokas penktadienio spaudos konferencijoje LDK istorija pasinaudojo kaip argumentu prieš nacionalistines nuotaikas.
 
„Jeigu kunigaikščio Vytauto pulkai būtų šaukę – Lietuva tik lietuviams, mes nebūtume turėję valstybės nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Toks akibrokštas – save patriotais vadinantieji aukština LDK, bet skanduoja ją paneigiančius šūkius“, – tikino Vilniaus meras.
 
Neseniai A. Zuoko patarėju tapęs Rosvaldas Gorbačiovas pabrėžė, jog laikas Kovo 11-ąją ir kitas valstybines šventes pažymėti kitaip.
 
„Iki šiol buvome įpratę švęsti kažkaip niūriai, pernelyg iškilmingai. Reikia daugiau linksmybių, originalių renginių“, – tvirtino R. Gorbačiovas.

14:42, 8 kovo 2013 versija

Vilniuje santykius aiškinasi nacionalistai ir tautinės mažumos (papildyta)

Vilniaus policija nesankcionuotų eitynių dalyvių guminėmis lazdomis vaikyti nežada, bet renginio organizatoriams baudas mokėti teks. Vilniaus miesto savivaldybė siūlė eitynes nukreipti Upės gatve, bet nacionalistams šis maršrutas netiko.

Antradienį atvykęs į diskusiją Tolerancijos centre J. Panka sakė, kad vilniečiai ir iš kitų miestų atvykę tautinių pažiūrų gyventojai Katedros aikštėje ketina rinktis kovo 11-ąją, apie 15 val. Pajudėti Seimo link eisena turėtų apie 16 val. - J. Panka teigė, kad savivaldybės suplanuoti poetų ir bardų renginiai jau turėtų būti pasibaigę.

Policija „bananų“ nesigriebs

Rinktis Katedros aikštėje ir žygiuoti per Gedimino prospektą kviečia dar viena organizacija – Draugija Lietuvai pagražinti. Ji internete ragina masiškai burtis Katedros aikštėje ir žygiuoti į Nepriklausomybės aikštę.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato (VPK) Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys sakė, kad policija nesiims prievartos prieš nesankcionuotą renginį.

„Kiek žinau, J. Panka atsisakė būti eitynių organizatoriumi, nes negautas leidimas jas rengti Gedimino prospekte. Bet jeigu nesankcionuotas renginys bus, policija nebandys užkirsti jam kelio jėga.

Pasaulinė praktika rodo, kad tokiais atvejais iškyla grėsmė viešajai tvarkai, žmonių saugumui. Jeigu vyks nelegalios eitynes, policija eiseną palydės. Žinoma, mes protokoluosime įvykius. Už įstatymo pažeidimą teks atsakyti nesankcionuoto mitingo organizatoriams“, - teigė V. Grašys.

Eitynės - tik Upės gatve

J. Panka kaip atsarginį variantą minėjo ir eitynes Senamiestyje: Pilies ir Didžiąją gatve. Penktadienį spaudos konferencijoje sostinės meras Artūras Zuokas sakė, jog leidimas LTJS rengti eitynes suteiktas jau prieš du mėnesius – Upės gatvėje, ir jokie kiti variantai nebus svarstomi.

„Visi, ir J. Panka gali ateiti į renginius Gedimino prospekte – su trispalvėmis, Vyčio ženklais. Nėra iš tiesų konflikto, jį provokuoja tik tie, kurie siekia pigios politinės reklamos“, – teigė A. Zuokas.

Jo manymu, ateityje visos visuomeninės eitynės turėtų persikelti į Upės gatvę, o Gedimino prospektas skirtas kultūrai ir pramogoms.

Kitą pirmadienį, kovo 11 d. Gedimino prospekte numatoma daug įvairių renginių. Veiks originalumu išsiskiriančio fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus paroda „LDK atspindžiai“.

Fotomenininkas apvažiavo visą beveik milijoną kvadratinių kilometrų apėmusios buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją. A. Aleksandravičius fotografavo viduramžių pilis, kitus architektūros paminklus Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Fotografijas bus galima matyti Gedimino prospekto atkarpoje nuo Katedros aikštės iki V. Kudirkos aikštės.

Nacionalizmas ir LDK - nesuderinami

A. Zuokas penktadienio spaudos konferencijoje LDK istorija pasinaudojo kaip argumentu prieš nacionalistines nuotaikas.

„Jeigu kunigaikščio Vytauto pulkai būtų šaukę – Lietuva tik lietuviams, mes nebūtume turėję valstybės nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Toks akibrokštas – save patriotais vadinantieji aukština LDK, bet skanduoja ją paneigiančius šūkius“, – tikino Vilniaus meras.

Neseniai A. Zuoko patarėju tapęs Rosvaldas Gorbačiovas pabrėžė, jog laikas Kovo 11-ąją ir kitas valstybines šventes pažymėti kitaip.

„Iki šiol buvome įpratę švęsti kažkaip niūriai, pernelyg iškilmingai. Reikia daugiau linksmybių, originalių renginių“, – tvirtino R. Gorbačiovas.