Lietuvių liaudies posakiai

Lietuvių liaudies posakiai - tai anasai folkloras irgi tautosaka, katrą dažnas VLKK veikėjas ar šiaip koks degeneratas išu bažnyčios norėtų paneigti, esą tai kokia tais svetima įtaka, gi tuo tarpu tikri lietuviai į akis jumei pasakytų, kad keikimės lietuviškai, nes išimtinai lietuviški keiksmažodžiai yra patys vulgariausi posakiai ateina ne iš rašytojų lūpų, o iš žilos senovės ir kaimietiškos, pagoniškos liaudies išminties.

Ir bene garsiausiai pagarsėjo bandymas lietuviškus posakius surinkti, katrą anoksai Vincas Krėvė-Mickevičius darė, tai iš ano bandymo pavyzdžiuis tokių posakių yra atėję, o ir šiaip vat paieškojus visokių įdomybių atrast galima:

Abu mergą pisom, vienas bėdą tempk
Adata pyzdos neužkimši
Apsigavo, kaip merga, bybio paragavus
Apsimyžo, kaip merga, berno čiupinėjama
Arklį pardavęs, bybiu žemės nesuarsi
Aukščiau bybio neiššoksi
Baidosi, kaip sena merga bybio
Bijo merga vaiką pasigauti, bet nori bybio paragauti
Bandė kiškis kumelę pisti
Davatkauna, kol bybio neparagauna
Didelis, kaip eržilas, o bybys - kaip katino
Dyka duona šikną drasko
Durniui ir šūdas už pyragą
Eina, kaip bajoras, kelnes prišikęs
Geram žmogui šūdo neskauda
Kai išsižioji - šikna per koserę matos
Pasikėles, kaip šūdas ant šakių
Vyras kaip ąžuolas, bet kiaušiai - kaip giliukai
Adata ne bybis - mergos nepadursi
Bybys - ne ožys, šienu nepašersi

O štai dar visokiausių posakių, kuriais turėtų užsiimti Marija Aušrinė Pavilionienė beigi visokie tolerastai, bo tai kaip tais skirta vaginalinės konstitucijos asmenims niekinti:

Boba – ne žmogus, velnias – ne gegutė
Bobos protas už šunšūdį lengvesnis
Boba, merga ir velnias – vieno velnio vaikai
Bobos mušimas – sviestu tepimas

Nors te anoks Darius Pocevičius bando įteikti, kad tai demonstruoja ryškų patriarchalinį mentalitetą, bet artik tai realiai ne parodo beviltiškos kovos prieš matriarchalinę priespaudą?

Na apie visokius posakius adresuotus žydomasonų sąmokslui net neminėsime, nes pats toks sąmokslas tėra absoliutus prasimanymas.