Peržiūrėti šaltinį LTSR Aukščiausioji Taryba

'''Aukščiausioji Taryba''', taigi išties '''LTSR sovietas''' - tokia atseit [[taryba]], o iš tikro - tai tiesiog parodomasis ir propagandinis [[LTSR]] organas, kur būdavo atseit išrenkamas būrys deputatų. Laisvi rinkimai būdavo tokie, kad kandidatų tebūdavo lygiai vienas, o balsų padaroma tiek, kiek reikia. Tikroji gi LTSR vadovybė buvo [[LKP sekretoriatas]], kur visokie kompartijos [[sekretoriai]] vadovavo viskam.

Pirmoji tokia atseit taryba tai ir vadinosi netgi ne taryba, o [[Liaudies Seimas]], o tuo metu, vos Lietuva buvo okupuota, tai tie [[sovietai]] net ir skelbdavo, kad rinkimai į sovietus vyksta, nes taip rusiškai vadinosi. Tik paskui jau viską tarybomis pradėjo vadint.

Išrinktais deputatais būdavo visokios melžėjos, darbininkai ar šiaip kokie nors idiotai, kurie nieko nereikšdavo, permaišyti su visokiais [[LKP]] veikėjais, kurie už tai gaudavo papildomus pinigus ir irgi nieko neveikdavo.

Netgi paties Aukščiausio Sovieto vadovybė ir prezidiumas tebuvo visokių kompartijos pensininkų ir šiaip atsilikėlių ir degeneratų prieglauda, kur veiklos jokios, atsakomybės jokios ir įtakos irgi nėra, užtat postas visiems atrodo aukštas ir žmonės nesupranta, kad jei kas nors į tą Sovietą išmestas vadovaut, tai reiškia, kad jau partinė karjera sušlubavo ir pašalintas yra, kad netrukdytų kokiam nors [[Antanas Sniečkus|Antanui Sniečkui]] ar [[Petras Griškevičius|Petrui Griškevičiui]].

LTSR Aukščiausiosios Tarybos tikslas tebuvo vienas - pavaizduoti demokratiją ten, kur jos nėra. O pavadinta taip buvo tiktai todėl, kad bandyta pavaizduoti, jog ji kažką bendro turi su [[Lietuvos Taryba]], šitaip sušikant visą [[žodis|žodį]] - "taryba", kad jis taptų beprasmiu sovietizmu. Panašiai ir daugiau žodžių buvo sušikta - pavyzdžiui, žodis "draugas" sušiktas taip, kad reikštų visai ne [[draugas|draugą]], o tiesiog kažkokį šūdą, kitaip tariant - [[tovariščius|tovariščių]].

Paskui jau kai sukilo [[Sąjūdis]], tai buvo padaryti beveik realūs rinkimai, kur daugumoje apylinkių gavosi žmonėms balsuoti už tuos, už ką nori, o ir kandidatų buvo daugiau kaip vienas, tai tada gavosi [[1990 Aukščiausioji Taryba]], tai jinai išsyk ir paskelbė, kad Lietuva bus nepriklausoma, tai taip gavosi [[Kovo 11]].

==Rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą==

Rinkimai į Aukščiausiąjį sovietą vykdavo gi demokratiškai, ne taip kaip dabar, kai kvailam rinkėjui [[valstybininkai|valstybininkų]] klano numetama kokia sisteminė [[partija]]. Į rinkimus eidavo plačios masės (ne taip, kaip dabar), nes gi kas norėdavo kad kokia [[partkomas|partkomo]] lervutė nužiūrėtų ir pastukalintų. O ir reikalas būdavo - jei anksti nueisi - artimiausioje parduotuvėje rūkytos [[dešra|dešros]] ar kokio kito [[dificitas|dificito]] "nugriausi". Jei spėsi. O pokaryje sako, kad net cukraus galėjai gauti pirkt. Tai va - nuėjęs gaudavai biuletenį su keleto tau visiškai nematytų ir negirdėtų personų vardais - jie tai kandidatai. Ir jei pripažįsti, kad jie yra geri darbo liaudį  atstovaujantys žmonės - tiesiog perlenki tą lapelį ir meti į tamsią urną. Tačiau jei manai kad tarp jų yra niekadėjų - užsidarai tam skirtoje būdelėje, užsitrauki užuolaidą ir pasinaudoji teise tuos niekadėjus išbraukti. Taigi, kadangi ir nesubraukytas biuletenis galiodavo tai paprastai jų niekas per daug ir neskaičiuodavo. Na nebent komisijoje koks principingas [[komunistas]] sėdėdavo. O jei ne - tai akte įrašydavo kokį skaičių mažesnį nei 100% (100% nerašydavo - o jei atsiras koks [[karo veteranas]] katras kažką išbraukė ir ims skųstis, o jo negalėsi [[nachui]] pasiųsti). Tai va. tik gavosi taip, kad renkant į [[1990 Aukščiausioji Taryba|1990 metų sovietą]] kaip tais ne tų personų prirašė, ir dar sovietų kariuomenei neleido balsuoti tai ir pririnko visokių, aukščiausiojo sovieto pirmininku pastatė [[Landsbergis|Landsbergį]] ir tasai nepriklausomybę paskelbė.


[[Category:Šūdai]]
[[Kategorija:Sovietmetis]]