21
pakeitimas
Kiaulė: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{Abejotinas}} | {{Abejotinas}} | ||
[[Vaizdas:Kiaule.jpg|300px|thumb|right|Kiaulė - šventas lietuvio širdžiai padaras]] | [[Vaizdas:Kiaule.jpg|300px|thumb|right|Kiaulė - šventas lietuvio širdžiai padaras]] | ||
| 11 eilutė: | 10 eilutė: | ||
== Kiaulė lietuvių mitologijoje == | == Kiaulė lietuvių mitologijoje == | ||
[[Vaizdas:Kiaule-nuotaka-jaunoji.png|300px|thumb|left|Jei jau Kuilys - meilės dievas, tai ir Milda gi pasirodo yra kiaulė, o taigi švenčiausia nuotaka ir visų vyrų svajonė - maitinti galima tik | [[Vaizdas:Kiaule-nuotaka-jaunoji.png|300px|thumb|left|Jei jau Kuilys - meilės dievas, tai ir Milda gi pasirodo yra kiaulė, o taigi švenčiausia nuotaka ir visų vyrų svajonė - maitinti galima tik bybiais!]][[Vaizdas:Panašumas.jpg|300px|thumb|right|Stulbinamas panašumas. Nepainioti su [[Daina Bilevičiūtė]]]] | ||
Nors abstrakti kiaulė mitologijoje ir nefigūruoja, ale užtat yra anoks [[Kuilys]] - vaisingumo dievaitis, tikrasis meilės dievas. Ir ne kokia nors [[Teodoras Narbutas|Teodoro Narbuto]] išsigalvota deivė [[Milda]] už meilę atsakinga lietuvių pagonių tikėjime, o Kuilys, katrasai pavasarį, pasivertęs į kuilį, laksto po laukus ir [[bybys|bybiu]] žemę aria, vis nuleisdamas, taip apvaisindamas deivę [[Žemyna|Žemyną]] irgi prikeldamas visa kas gyva, sudaigindamas. Tai pagerbdami šį dievą Kuilį, lietuviai artojai lauko pakrašty užsiversdavo [[bobos|bobą]], kad derlius geriau augtų. Štai tokie vat buvo mūsų senolių papročiai, kurių dėka kiaulės ir dabar yra ne šiaip gyviai, o mitologizuoti. | Nors abstrakti kiaulė mitologijoje ir nefigūruoja, ale užtat yra anoks [[Kuilys]] - vaisingumo dievaitis, tikrasis meilės dievas. Ir ne kokia nors [[Teodoras Narbutas|Teodoro Narbuto]] išsigalvota deivė [[Milda]] už meilę atsakinga lietuvių pagonių tikėjime, o Kuilys, katrasai pavasarį, pasivertęs į kuilį, laksto po laukus ir [[bybys|bybiu]] žemę aria, vis nuleisdamas, taip apvaisindamas deivę [[Žemyna|Žemyną]] irgi prikeldamas visa kas gyva, sudaigindamas. Tai pagerbdami šį dievą Kuilį, lietuviai artojai lauko pakrašty užsiversdavo [[bobos|bobą]], kad derlius geriau augtų. Štai tokie vat buvo mūsų senolių papročiai, kurių dėka kiaulės ir dabar yra ne šiaip gyviai, o mitologizuoti. | ||