Kapitalizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kapitalizmas''' - ekonominė santvarka, paremta [[pridėtinės vertės procesas|pridėtinės vertės procesu]], pinigų ir privačios nuosavybės garbinimų. Nors kapitalizme bendras pragyvenimo lygis kyla, jis visada nukrenta į žemiausia lygi krizės laikotarpiu, nuo kurio vėl viskas turi prasidėti iš naujo. Dėl naturalaus pasaulio resursu ribotumo, kapitalizmo plėtra ir pelno kaupimas turės drastiškai sustoti, kas nulems kapitalizmo pasaulinės ekonominės sistemos sugriūvimą. Kapitalizmas pasižymi pasaulinio lygio samdomų darbininkų išnaudojimų, ekologinėmis katastrafomis ir pasauliniais karais. Kapitalizmas tai pirmoji sistema kuri sukurė tinkamas sąlygas žmonijos susinaikinimui.  

Kapitalizmo principai vyrauja visada ir visur iki tol kol žmonija išgauga iš laukinės būsenos ir sukuria komunizmo santvarką. Akmens amžiaus pabaigoje įsivyravo [[matriarchatas]], nes augindamos grūdines kultūras, moterys galėjo  planuotai išlaikyti gentį (nepriklausomai, kaip pasiseks [[medžioklė]]). Pridėtinė vertė gaunama parduodant grūdines kultūras, užaugintas prie Nilo ar Tigro ir Eufrato, leido šioms gentims užkariauti aplinkines žemes. [[Vergovė]] Senovės Romoje irgi kūrė pridėtinę vertę, nes [[vergai]] buvo [[investicija]]. Ši struktūra žlugo, kai [[romėnai]] baigė savo užkariavimus, nebuvo papildomų vergų. Dabartinė pridedamoji vertė kuriama įvertinant efektyvumą, kadangi komunikacinės technologijos pasiekė neregėtas aukštumas.

Kvaila kalbėti, kad visi gali būti verslininkais. Pagrindinis kapitalas ir ja valdanti klasė susikūrė per masini išnaudojima, kolonialistini plėšima ir karus. Žemės nuosavbė ir resursai yra riboti todėl kapitalizme išteklių nuosavybę realiai turi ir valdo tik mažas kieki žmonių.  

Kapitalizmas be valstybės - barbarizmas ir pinigų diktatūra. Kapitalizmas su valstybe - sistemizuotas išnaudojimas, chaosas paverstas į sąlyginę tvarką.