71
pakeitimas
Juodoji skylė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
nėra keitimo aprašymo
S |
S |
||
| 8 eilutė: | 8 eilutė: | ||
Kaip ir unitazo atveju, viską lemia gravitacija. Juodoji skylė turi [[tokia|tokią]] didelę gravitaciją, kad ne tik [[Šūdas(materija)|materija]], bet netgi ir šviesa jon pakliuvus įsiurbiama vidun nelyginant [[Šūdas(materija)|materija]] unitaze. | Kaip ir unitazo atveju, viską lemia gravitacija. Juodoji skylė turi [[tokia|tokią]] didelę gravitaciją, kad ne tik [[Šūdas(materija)|materija]], bet netgi ir šviesa jon pakliuvus įsiurbiama vidun nelyginant [[Šūdas(materija)|materija]] unitaze. | ||
Mokslininkai aiškina, kad taip atsitinka visai ne dėl to, kad atseit kažkas kažką neva traukia gravitonais ar kokiais tai Higso bozonais, o ryšium su erdvės [[ | Mokslininkai aiškina, kad taip atsitinka visai ne dėl to, kad atseit kažkas kažką neva traukia gravitonais ar kokiais tai Higso bozonais, o ryšium su erdvės [[Iškrypimai|iškreipimu]]. T.y. tiek šviesa, tiek materija, pakliuvus juodosios skylės įtakon, toliau sau mano bejudanti tiesiai pirmyn, betgi tačiau erdvė josios aplinkoje yra išsilenkusi juodosios skylės centro kryptimi. Kokia kryptimi kas bejudėtų, vis viena atsiduria juodojoje skylėje. | ||
Įsivaizduokime materiją unitaze. Toji materija, net ir nutraukiant, stabiliai esti vandens molekulių apsuptyje. Taigi, nutraukimo momentu stebėtojas besantis toje materijoje netgi gali neišmatuoti turbulencijos, kadangi jojo aplinkoje josios gali ir nebūti. Vis dėlto, šituo nutraukimo momentu juda pati materijos aplinka - nutraukiamasis vanduo. | Įsivaizduokime materiją unitaze. Toji materija, net ir nutraukiant, stabiliai esti vandens molekulių apsuptyje. Taigi, nutraukimo momentu stebėtojas besantis toje materijoje netgi gali neišmatuoti turbulencijos, kadangi jojo aplinkoje josios gali ir nebūti. Vis dėlto, šituo nutraukimo momentu juda pati materijos aplinka - nutraukiamasis vanduo. | ||