1 246
pakeitimai
Grigorijus Rasputinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Grigorijaus Rasputino mirtis
| 23 eilutė: | 23 eilutė: | ||
Visgi dar daugiau mistikos ir kalbų sukėlė Grigorijaus Rasputino mirtis. Aną gi dėl išpistų žmonių bei didžiulės įtakos nutarė nudėti būrys Rusijos didikų. O kadangi normaliai nudėti negalėjo, nes įtaka pas Rasputiną buvo tiesiog neadekvačiai didelė, tai sumąstė nužudymo planą - nunuodyti. | Visgi dar daugiau mistikos ir kalbų sukėlė Grigorijaus Rasputino mirtis. Aną gi dėl išpistų žmonių bei didžiulės įtakos nutarė nudėti būrys Rusijos didikų. O kadangi normaliai nudėti negalėjo, nes įtaka pas Rasputiną buvo tiesiog neadekvačiai didelė, tai sumąstė nužudymo planą - nunuodyti. | ||
Nunuodijo, pripylę | Pagrindinis Rasputino nužudymo organizatorius buvo toksai Rusijos princas ir kunigaikštis Feliksas Jusupovas, kuris buvo tuo metu turtingiausias Rusijos žmogus ir princesės Irinos vyras (šioji buvo caro Nikolajaus II dukterėčia). Prie jo prisidėjo ir dar būrelis kitų didikų. Taigi, [[1916]] metų [[gruožio 30]] dieną (pagal mūsų dabartinį kalendorių) Feliksas Jusupovas parsikvietė Grigorijų Rasputiną į savo rūmus, žadėdamas geras išgertuves ir daug daug gražių moterų. Rasputinas, be abejonės, su viskuo sutiko ir viskam pasirašė. | ||
Atvykusį Rasputiną pirmiausiai bandė nunuodyti. Nunuodijo, pamaitinę pyragaičiais, kurie buvo su nuodais (kalio cianidu). Rasputinas pririjo pyragaičių, bet nenumirė. Tada pavaišino Madeiros vynu, į kurį buvo pripylę tų pačių nuodų. Bet ar tai nuodai pasirodė prasti, ar kas, bet ir vėl nesuveikė - girtas Rasputinas mirti nei negalvojo. Tada nutarė nušauti - patsai Feliksas Jusupovas iššovė iš arti Rasputinui į krūtinę. Tasai nugriuvo, bet kai Jusupovas nuėjo pakviesti sėbrų, kad padėtų išnešti lavoną, atsipeikėjo. Grįžus didikams, Rasputinas puolė Jusupovą, partrenkė, išsiveržė į duris ir išbėgo į lauką. Sąmokslininkai ėmė vytis ir jau juntamai nutolusį pasivijo ir dar dviem šūviais nušovė. Tada jau dėl viso pikto dar papildomai uždaužė, surišo visą kaip [[vilkolakis|vilkolakį]], apvyniojo kilimu, dar surišo ir įmetė į eketę. | |||
Bet ir tai dar [[gandai]] sako, kad Rasputinas visvien išplaukė kitoje vietoje pasroviui, atsipeikėjo, stebuklingai išsilaisvino iš pančių, o tada ėjo kažkur gatve, kur buvo sučiuptas žandarų, kurie kaip tai buvo susiję su tais pačiais sąmokslininkais, taigi tų vėlei atpažintas, nudobtas dar kartą kuolu į širdį ir tiktai tada mirė. | |||
Žodžiu, kaip sako, visą naktį jį medžiojo ir vis užmušinėjo, pakolei kažkaip jis nusibaigė. Tai po to, kai tardant sąmokslininkus, ėmė lįsti vis daugiau istorijų, pasklido kalbos, kad išties tenai buvęs ne šiaip koksai tai sukčius, o patsai [[Velnias]], nes kas gi kitas galėjo būti? | Žodžiu, kaip sako, visą naktį jį medžiojo ir vis užmušinėjo, pakolei kažkaip jis nusibaigė. Tai po to, kai tardant sąmokslininkus, ėmė lįsti vis daugiau istorijų, pasklido kalbos, kad išties tenai buvęs ne šiaip koksai tai sukčius, o patsai [[Velnias]], nes kas gi kitas galėjo būti? | ||
Aišku, istorijos pabaiga tai jau čia greičiausiai prikurta, bet faktas, kad nudobti Rasputiną buvo labai sudėtinga ir gavosi tiktai iš kažkelinto karto. | |||
Po susidorojimo su Rasputinu, caro žmona reikalavo, kad sąmokslininkai būtų sušaudyti be teismo, tačiau čia jau įsikišo patsai caras, kuris visiems sąmokslo dalyviams patyliukais padarė tokias "bausmes", kad jie nukentėtų minimaliai, o teisiami išvis nebūtų. Pats Feliksas Jusupovas buvo išsiųstas į savo valdas, o keli kiti esminiai dalyviai - išsiųsti į [[I Pasaulinis karas|I Pasaulinį karą]] vadovauti kariniams daliniams. | |||
== Dar žr. == | == Dar žr. == | ||