3 919
pakeitimų
Gravitacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit |
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit |
||
| 7 eilutė: | 7 eilutė: | ||
Viduramžiais gravitacija siekė mus mažiau, nes nieko apie ją nežinojome. Toliau darėsi sudėtingiau - nes su ''E=mc²'' simboliu, mes supratome, kad masė (t.y. svoris turi dar ir energiją, ar ten atvirkščiai). | Viduramžiais gravitacija siekė mus mažiau, nes nieko apie ją nežinojome. Toliau darėsi sudėtingiau - nes su ''E=mc²'' simboliu, mes supratome, kad masė (t.y. svoris turi dar ir energiją, ar ten atvirkščiai). | ||
Šių laikų supratimas apie gravitaciją yra labai painus ir kosmiškas. Visatoje - turintys kritinę | Šių laikų supratimas apie gravitaciją yra labai painus ir kosmiškas. Visatoje - turintys kritinę masę kūnai tampa simetriškai apvalūs, nes masės gravitacija vienodai pritraukia apie save t.y. kuo storesnis žmogus, tuo daugiau turi gravitacijos ir yra apvalus. | ||
Gravitacija traukia viską - fotonus, | Gravitacija traukia viską - fotonus, neutronus, elektronus, protonus ir taipogi [[kvarkas|kvarkus]] (tokias žemiškas būtybes, be kūno). | ||
Gravitacija turi savo ribas, nes kuo toliau nuo | Gravitacija turi savo ribas, nes kuo toliau nuo gravitacijos, tuo mažesnis traukimas. Dar galimas stebuklas - kristi natūraliai į gravitacijos objektą ir... nejausti gravitacijos t.y. skraidyti. Leonardas da Vinčis tai jau šešioliktame amžiuje žinojo ir nubraižė antigravitacinius sparnus galinčius įveikti 9k pagreitį ir sklandyti nemokamai. | ||
Tarkim pvz. kaip kristi ir nenukristi - turi būti tam tikras judėjimo greitis, kuriame krentame į gravitacijos objektą, bet vistiek judame savo pagreičiu. Taip juda visi palydovai (satelitai) ir krisdami į žemę nenukrenta, vien tik skrenda. Taip artimame kosmose pasiekiama antigravitacija t.y. nesvarumas : kosmonautai kosminiame laive juda tam tikru greičiu ir... krenta į žemę, bet kadangi ji apvali, pasiekus horizontą mes tolstame, bet ir vėl dėl gravitacijos krentame ir tai karts po karto. | Tarkim pvz. kaip kristi ir nenukristi - turi būti tam tikras judėjimo greitis, kuriame krentame į gravitacijos objektą, bet vistiek judame savo pagreičiu. Taip juda visi palydovai (satelitai) ir krisdami į žemę nenukrenta, vien tik skrenda. Taip artimame kosmose pasiekiama antigravitacija t.y. nesvarumas : kosmonautai kosminiame laive juda tam tikru greičiu ir... krenta į žemę, bet kadangi ji apvali, pasiekus horizontą mes tolstame, bet ir vėl dėl gravitacijos krentame ir tai karts po karto. | ||