Geležinis kablys: Skirtumas tarp puslapio versijų

840 pridėta baitų ,  13:54, 12 lapkričio 2009
 
28 eilutė: 28 eilutė:
Savaitgaliais gi Geležinkeliečių Kultūros Rūmų lankytojai jau įsišėldavo užtatai - lipdavo per langus, o sykį vienas drąsuolis bandė įrodyti ten susirinkusioms damoms, kad moka, kaip koks [[Zoro]] ar [[Fantomasas]], įsikibęs rankom laidus, čiuožinėti - tai iš antro DKŽ aukšto įsičiupo už telefono laidų, nutiestų link ligoninės, esančios už keliasdešimt metrų, ir bandė čiuožt... Tai už pusantro metro ir nukrito, kojytes susilaužęs...
Savaitgaliais gi Geležinkeliečių Kultūros Rūmų lankytojai jau įsišėldavo užtatai - lipdavo per langus, o sykį vienas drąsuolis bandė įrodyti ten susirinkusioms damoms, kad moka, kaip koks [[Zoro]] ar [[Fantomasas]], įsikibęs rankom laidus, čiuožinėti - tai iš antro DKŽ aukšto įsičiupo už telefono laidų, nutiestų link ligoninės, esančios už keliasdešimt metrų, ir bandė čiuožt... Tai už pusantro metro ir nukrito, kojytes susilaužęs...


Į sovietmečio pabaigą pastatas ėmė griūti, tapo apleistas - vis remontai ir remontai tęsėsi kokį dešimtmetį, jei ne ilgiau. Tai tenais kažkaip buvo įsigudrinę tame pastate šildytis visokie pankai, katrie ir lauželius kūrendavo. Būtent šiojo pastato palėpėje ir pradėtas žaisti populiarusis žaidimas - [[strazdanėlės]].
O bet tai pasibaigė, kai prasidėjo remontai: būtent ant šiojo pastato buvo pirmą ir bene paskutinį kartą [[LTSR]], o gal ir visam [[SSRS]] išbandyta technologija, kai su oru suspausta smėlio srove nuimamas dažų sluoksnis. Tai šitų bandymų pasekoje smulkaus smėlio, dažų ir nudrožto tinko mišinys tąsyk nuklojo ne tik šalimais esančias Kauno ir Aguonų gatves, bet papūtus vėjui, buvo nunešamas netgi lig stoties. Aplinkinius gi šaligatvius nuklojo ištisinis kelių centimetrų dulkių sluoksnis, arčiau pastato virstantis metrinėmis krūvomis, katras, ilgainiui besimaišydamas su purvu, išliko kelis metus. Neapsieita šiame remontavimo protrūkyje ir be aukų: šalimais buvusioje žaidimų aikštelėje suversta pastolių krūva mirtinai sutraiškė 4 metų vaiką.
 
Į sovietmečio pabaigą pastatas ėmė griūti, buvo visai apleistas - vis remontai ir remontai tęsėsi kokį dešimtmetį, jei ne ilgiau - taip niekad ir nebuvo užbaigti. Tai tenais kažkaip buvo įsigudrinę tame pastate šildytis visokie pankai, katrie ir lauželius kūrendavo. Būtent šiojo pastato palėpėje ir pradėtas žaisti populiarusis žaidimas - [[strazdanėlės]].


O jau sovietmečiui pasibaigus, visokie [[metaliūgos]] ten koncertus rengdavo. Deja, neapleido pankai pastato, tad po vieno, kito, trečio gaisro, viskas buvo uždaryta. Kurį laiką dar bandė koncertukus daryt pastato rūsyje, baisesniam, nei [[bombiakas]], ale ir tai buvo užrišta...
O jau sovietmečiui pasibaigus, visokie [[metaliūgos]] ten koncertus rengdavo. Deja, neapleido pankai pastato, tad po vieno, kito, trečio gaisro, viskas buvo uždaryta. Kurį laiką dar bandė koncertukus daryt pastato rūsyje, baisesniam, nei [[bombiakas]], ale ir tai buvo užrišta...