Duskit pavidolei: Skirtumas tarp puslapio versijų

440 pridėta baitų ,  00:23, 3 rugsėjo 2012
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''Duskit pavidolei!''' - anoks neva garsus Andriaus Užkalnio posakis, kai jam eilinį sykį apsiėdus hamburgeriais pakyla noras paniekinti [...)
 
1 eilutė: 1 eilutė:
'''Duskit pavidolei!''' - anoks neva garsus [[Andrius Užkalnis|Andriaus Užkalnio]] posakis, kai jam eilinį sykį apsiėdus [[hamburgeris|hamburgeriais]] pakyla noras paniekinti [[varguoliai|varguolius]]. Deje, kaip ir visa [[Andrius Užkalnis|Andriaus Užkalnio]] rašliava yra [[plagijatas]]. Manoma, kad tikroji šio posakio kilmė yra labai sena, dar [[2]] amžiuje Romos patricijus Horacijus taip sakydavo nuskurusiems interesantams, katrieji baugščiai ateidavo prašyti pinigų duonai bei žaidimams, ir stebėdavosi jo rūmų prabanga ir tortais nukrautais stalais. Taip pat, kaip teisingai pastebėjo anoks [[Justinas Žilinskas]], šiame posakyje yra padarytos net trys gramatinės klaidos - turi būti "Duskit pavYdUOlIAI", o ir šiaip forma "duskit" yra literatūriškai vengtina - turėtų būti "duskitE".
[[Vaizdas:Konservatoriai_zmoniu_istorijos_duskit_pavidolei.jpg|400px|thumb|right|Toksai žurnalas [[visame gražume]] demonstruoja kaip viskas baisu]]
'''Duskit pavidolei!''' - anoks neva garsus [[Andrius Užkalnis|Andriaus Užkalnio]] posakis, kai jam eilinį sykį apsiėdus [[hamburgeris|hamburgeriais]] pakyla noras paniekinti [[varguoliai|varguolius]]. Deje, kaip ir visa [[Andrius Užkalnis|Andriaus Užkalnio]] rašliava yra [[plagijatas]].


Dargi šitas merkantilinis posakis išgarsėjo, kai paaiškėjo, kad kažkokioje [[konservai|koncervatorių]] politinėje reklamoje, kurioje, beje, ir pats [[Užkalnis]] už [[30]] Judo skatikų parašė kažkokią ditirambinę keverzonę, buvo nupieštas specialus dvimatis "bar" kodas, kurį nuskanavus su [[aifonas|aifonu]], ekrane pasirodydavo minėtais posakis. Beje, kaip vėliau paaiškėjo, kad tas kodas veikdavo kaip [[hipnozė]] ir pamatę tąjį kodą žmonės uoliai puldavo skaityti tąjį [[konservai|koncervatorių]] išminties pliūpsnį, arba ištikdavo neaiškus [[astma|astmos]] priepuolis.
Manoma, kad tikroji šio posakio kilmė yra labai sena, dar [[2]] amžiuje Romos patricijus Horacijus taip sakydavo nuskurusiems interesantams, katrieji baugščiai ateidavo prašyti pinigų duonai bei žaidimams, ir stebėdavosi jo rūmų prabanga ir tortais nukrautais stalais. Taip pat, kaip teisingai pastebėjo anoks [[Justinas Žilinskas]], šiame posakyje yra padarytos net trys gramatinės klaidos - turi būti "Duskit pavYdUOlIAI", o ir šiaip forma "duskit" yra literatūriškai vengtina - turėtų būti "duskitE".
 
Tas klaidas jums patvirtins bet kuris [[kalbonacis]], o be to, visuotinai žinoma, kad [[Andrius Užkalnis]] nekenčia visokių [[kalbainiai|kalbainių]] juoda zoologine neapykanta, todėl neabejotinai įrašė šitą tekstą tyčia.
 
Dargi šitas merkantilinis posakis išgarsėjo, kai paaiškėjo, kad kažkokioje [[konservai|koncervatorių]] politinėje reklamoje, išleistoje kaip žurnalas "[[Žmonių Istorijos]]", kurioje, beje, ir pats [[Užkalnis]] už [[30]] Judo skatikų parašė kažkokią ditirambinę keverzonę, buvo nupieštas specialus dvimatis "bar" kodas, kurį nuskanavus su [[aifonas|aifonu]], ekrane pasirodydavo minėtais posakis. Beje, kaip vėliau paaiškėjo, kad tas kodas veikdavo kaip [[hipnozė]] ir pamatę tąjį kodą žmonės uoliai puldavo skaityti tąjį [[konservai|koncervatorių]] išminties pliūpsnį, arba ištikdavo neaiškus [[astma|astmos]] priepuolis.


[[Kategorija:Posakiai]]
[[Kategorija:Posakiai]]
12 859

pakeitimai