Duona

Duona --- Lietuvoje placiai vartojamas nelietuviskas maisto produktas, gaminamas is miltu, vandens ir mieliu. Pirmieji rasytiniai saltiniai apie duona yra is Karaliaus Saliamono dvaro, pamineti jo zmonu uzrasuose. Kai tokia duonos kilme, nenuostabu, kad ja ypatingai propaguoja zydu-masonu lozes, o Londone - ypac Andrius Uzkalnis.

Duona Lietuvos valstybingumo istorijoje Brandziaisiais ir velyvaisiais viduramziais duona lietuvoje nebuvo vartojama. Elniena, kiauliena, silkes ir saltiena budavo stalan paduodami su keptomis bulvemis bei virtomis darzovemis, daugiausi morkomis, burokeliais ir spinatais. Italu pasiuntiniu laiskuose is Kestucio dvaro Trakuose yra pabrezta kad per priemima buvo visko, tik nebuvo duonos.

Duona i Lietuva eme skverbtis su Lietuvos krikstu, kuris, kaip zinome, buvo globalaus zydu-masonu samokslo dalis. Ankstyveji vyskupai net itrauke duona i Katalikiskas maldas ("kasdienines musu duonus duok mums siandien") tikedamiesi kad virtas darzoves su elniena valgantys lietuviai pasimes ir puls klausineti kas tai per daigtas ir pulti kepti duona nacionaliniu mastu.

Katalikiskos zabangos buvo pasmerktos zlugti. Ankstyvasis Lietuvos krikstas buvo niekinis ir galutinai buvo itvirtintas tik Jezuitu 17 a. (Zr ketvirta skyriu Dr Irenos Vaisvilates studijoje Liber Chamorum ir Baroko pletra Lietuvoje). Iki Tridento suvaziavimo Lietuvoje duona buvo beveik nezinoma, nors jos uz nemazus pinigus buvo galima nusipirkti zydu smuklese; tik mazai kas pirko.

Duona tapo daugmaz priimta Lietuvoje ir iprastiniu maistu Lietuvoje per kontrreformacijos suklestejima, ir netgi Vilniaus Universiteto rektoriaus Sarbievijaus-Sarbievskio panigirikose yra nemazai uzsleptu aliuziju i duonos svarba, kuriu cia Pipedijos skaitytojams nepateikiame del iskirtinio lotynu kalbos sunkumo.

Visiskas duonos paplitimas Lietuvoje isivyravo tik po Treciojo Rzeczpospolitos padalinimo kai lietuviu zemes pateko Rusijos Imperijos globon. Pirmoji didele duonos kepykla buvo pastatyta Vilniuje gubernatoriaus Muravjovo lesomis.

Modernieji laikai

Po Lietuvos nepriklausomybes atkurimo 1993 metais, duona tapo visuotinai populiariu maisto produktu. Daugumoje parduotuviu, net paciose sudiniausiose, paprastai buna bent desimt duonos rusiu.

Duona ir nacionalinis saugumas

Lietuvoje yra grieztai iprasta kad duonos niekada negalima valgyti su antru patiekalu, ypac jei jis su bulvemis. Sita paprasta tiesa daznai pramargalindavo rusu spionai tai buvo net Lietuvos Saugumo Departamente sukurta tokia metodika rusu spionams gaudyti.

Metodo esme buvo tokia. Ivilioji itariama rusu spiona i lietuviska restorana ir uzsakai jam kotletu su bulvemis, ir salia padedi paraikytos duonos. Jei valgydamas bulves passims ir duonos, reiskia nelietuvis o tai aisku kad ir rusu spionas. Tai iskart razoblachilsya.

Paprastesne testo forma buvo ivilioti subjekta i lietuviska restorana ir jam uzsakyti cepelinu ar saltibarsciu ir ziureti ka jis darys. jei prie ju paprasytu duonos tai irgi nelietuvis rusu snipas ir tada iskart razoblachilintusi. Bet rusu spionai ne tokie durni ir sita dauguma zino, paskutini pagavo su saltibarsciu testu tik 1998 metais, toki pulkininka Jevstignejeva.

[[Kiti duonos naudojimai ]] Duona dar naudojama duojos girai gaminti. Gerimas siaip yra visiskai nelietuviskas ir rusu inspiruotas, ne veltui Saltojo karo laikais ant giros etikeciu budavo pavaizduota meska.