Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Duona: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: == Duona == Lietuvoje placiai naudojamas nelietuviskas maisto produktas, gaminamas is miltu, vandens ir mieliu. Pirmieji rasytiniai saltiniai apie duona yra is Karaliaus Saliamono ...) |
|||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Duona''' Lietuvoje placiai naudojamas nelietuviskas maisto produktas, gaminamas is miltu, vandens ir mieliu. Pirmieji rasytiniai saltiniai apie duona yra is Karaliaus Saliamono dvaro, pamineti jo zmonu uzrasuose. Kai tokia donos kilme, nenuostabu, kad ja ypatingai propaguoja zydu-masonu lozes, o [[Londone]] - ypac [[Andrius Uzkalnis]]. | |||
'''Duona Lietuvos valstybingumo istorijoje | |||
''' | |||
Brandziaisiais ir velyvaisiais viduramziais duona lietuvoje nebuvo vartojama. Elniena, kiauliena, silkes ir saltiena budavo stalan paduodami su keptomis bulvemis bei virtomis darzovemis. Italu pasiuntiniu laiskuose is Kestucio dvaro Trakuose yra pabrezta kad per priemima buvo visko, tik nebuvo duonos. | |||
Duona i Lietuva eme skverbtis su Lietuvos krikstu, kuris aiskiai buvo globalaus zydu-masonu samokslo dalis. Ankstyveji vyskupai net itrauke duona i Katalikiskas maldas ("kasdienines musu duonus duok mums siandien") tikedamiesi kad virtas darzoves su elniena valgantys lietuviai pasimes ir puls klausineti kas to per daigtas ir pulti kepti duona nacionaliniu. | |||
Katalikiskos zabangos buvo pasmerktos zlugti. Lietuvos krikstas buvo niekinis ir galutinai buvi itvirtintas tik Jezuitu 17 a. (Zr Itenos Vaisvilates studija Liber Chamorum ir Baroko pletra Lietuvoje). Iki Tridento suvaziavimo Lietuvoje duona buvo beveik nezinoma, nors jos uz nemazus pinigus buvo galima nusipirkti zydu smuklese; nors gana mazai kas pirko. | |||
Duona tapo visuotinai priimta Lietuvoje ir yprastiniu maistu Lietuvoje per kontrreformacijos suklestejima, ir netgi Vilniaus Universiteto rektoriaus Sarbievijaus-Sarbievskio | |||
07:04, 2 rugpjūčio 2010 versija
Duona Lietuvoje placiai naudojamas nelietuviskas maisto produktas, gaminamas is miltu, vandens ir mieliu. Pirmieji rasytiniai saltiniai apie duona yra is Karaliaus Saliamono dvaro, pamineti jo zmonu uzrasuose. Kai tokia donos kilme, nenuostabu, kad ja ypatingai propaguoja zydu-masonu lozes, o Londone - ypac Andrius Uzkalnis.
Duona Lietuvos valstybingumo istorijoje
Brandziaisiais ir velyvaisiais viduramziais duona lietuvoje nebuvo vartojama. Elniena, kiauliena, silkes ir saltiena budavo stalan paduodami su keptomis bulvemis bei virtomis darzovemis. Italu pasiuntiniu laiskuose is Kestucio dvaro Trakuose yra pabrezta kad per priemima buvo visko, tik nebuvo duonos.
Duona i Lietuva eme skverbtis su Lietuvos krikstu, kuris aiskiai buvo globalaus zydu-masonu samokslo dalis. Ankstyveji vyskupai net itrauke duona i Katalikiskas maldas ("kasdienines musu duonus duok mums siandien") tikedamiesi kad virtas darzoves su elniena valgantys lietuviai pasimes ir puls klausineti kas to per daigtas ir pulti kepti duona nacionaliniu.
Katalikiskos zabangos buvo pasmerktos zlugti. Lietuvos krikstas buvo niekinis ir galutinai buvi itvirtintas tik Jezuitu 17 a. (Zr Itenos Vaisvilates studija Liber Chamorum ir Baroko pletra Lietuvoje). Iki Tridento suvaziavimo Lietuvoje duona buvo beveik nezinoma, nors jos uz nemazus pinigus buvo galima nusipirkti zydu smuklese; nors gana mazai kas pirko.
Duona tapo visuotinai priimta Lietuvoje ir yprastiniu maistu Lietuvoje per kontrreformacijos suklestejima, ir netgi Vilniaus Universiteto rektoriaus Sarbievijaus-Sarbievskio