Diedovščina: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Diedovščina]] - tai [[diedas|diedų]] valdžia. Labiausiai išsibujojęs šitas reiškinys buvo [[Tarybinė armija|Tarybinėje armijoje]], nors analogiškos veiklos buvo rasta sovietinėje sistemoje kur tik nori - gamyklose, universitetuose, mokyklose ir t.t. Tai yra kai ''diedai '' [[dūchinti|dūchina]] ''dūchus'', kitaip sakant vyresnieji išsidirbinėja prieš jaunesniuosius. Dabar tai vadinasi nestatutiniais sankykiais. O sistema, beje, sukosi labai stabiliai - dūchinti jaunuoliai tapdavo diedais ir dūchindavo kitus dūchus. Kaip tai vykdavo? Na sakykim kuopai liepia kasti sniegą - kasa dūchai diedai rūko. reik valyti tualeta - pasigauni dūchą ir jam liepi. O ko tik nebūdavo iš neturėjimo ką veikti. Pvz. dūchas gauna laišką iš namų - aha - šiandien penkiolikta diena - truputį praplėšia voką, ideda penkių kapeikų monetą ir penkiolika kartų dūchui per nosį. Vyresnybė paprastai tokį elgesį toleruodavo nes patys buvo taip užaugę. Ir neduokdie buvo būti silpnesniam, ar patekti vienam, pvz. į kuopą, kurioje vien azijatai. Panašiai taip nutiko tūlam Artūrui Sakalauskui, kuris 1987m būdamas armijoje nupylė 6 bendrakuopius, praporščiką, kuris ramiai į viską žiūrėdavo, ir netyčia užklydusį civilį palydovą, mat viskas vyko [[zekai|zekų]] pervežimo vagone <ref>http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/sudauzytas-gyvenimas-5524</ref>. Taip jis atsikeršyjo už tai, kad jį nuolatos [[pizdinti|pizdindavo]] ir atrodo - pisdavo. Ši istorija nuskambėjo plačiai dėl to, kad jau buvo [[perestroika]], o tada leisdavo jau viskuo skųstis. Vargšą jaunuolį sugebėta ištraukti iš karinio tribunolo rankų. O tokių istorijų būta ne viena ir ne dvi - tik kad tyliai tribunolas nuteisdavo sušaudyti ir viskas. Beje, kažkas panašaus vykdavo visur. Pvz. universitetuose - prieš akademiką tūpčiodavo visi, studenčiokus visi "statydavo į vietą". Ir gamyboj tas pats. Jei pažiūrėsim kaip gi tas [[Černobylis]] susprogti sugebėjo buvo tas pats - dūchas jaunas inžinierius negalėjo atsispirti "diedo" nurodymams, nors ir stengėsi daryti viską teisingai. Beje, kalbama, kad būtent per tai ir gyvi liko - du [[lochas|lochus]] [[dūchas|dūchus]] paliko į lemputes veizoti, o [[diedai]] nubėgo pažiūrėti kas atsitiko. Taigi va. Nepriklausomybėje diedovščina gal kiek ir išėjo iš mados, tačiau naivu būtų tikėtis, kad nuėjęs dirbti į kokią firmelę neužtaikysi ant [[pižonas|pižono]] [[derektorius|derektoriaus]] prieš kurį teks tūpčioti bo gatvėje be darbo nesmagu kaip tais.