Didysis traukulinis priepuolis

Didysis traukulinis priepolis (grand mal) - čia tokie traukuliai, kurie būna sergant epilepsija. Skirtingai nei mažasis traukulinis priepolis, lengvai aplinkinių pastebimi ir nelabai nuslepiami, nes kai prasideda, tai būna gana pavojingai.

Pastebėtina, kad maždaug trečdaliui pacientų prieš didįjį priepolį būna ir sąmonės aura.

Eiga daugmaž ta pati: pacientas nugriūna ant žemės, dažniausiai atbulas. O tada ima virpėti ir tampytis, sukandęs kietai dantis. Dar būdinga, kad pacientas paskleidžia tokį savotišką garsą griūdamas - ne tai rikteli, ne tai kaip tai kažką, nes krūtinės raumenis irgi sutraukia, tai oras iš plaučių išpučiamas, praeina per balso stygas ir gaunasi garsas, bet visai ne toks, kaip paprastai kad būtų.

Paskui jau kai guli, tai pacientas tamposi, kartais ir liežuvį sukanda smarkiai, kad gali nusikąsti. Bet trunka viskas trumpai - jau po minutės pasibaigia. Ir paskui jau būna ramu. Pacientas atsiduria trumpalaikėje komoje, kuri po minutės-kitos pasibaigia, pereina į apdujimą, o tada jau visai viskas baigiasi - ligonis gali ir kažkuo užsiimti, ir, jei kas jam leis, tai ir pamiegoti, nes paprastai pamiegoti labai nori.

Būna, tiesa, ir sunkesnių atvejų - kai priepoliai pareina vienas po kito, o naujas priepolis prasideda, dar normaliai nepasibaigus senąjam. Tai šitai jau vadinasi ne didysis priepolis, o epileptinis statusas. Tai tada jau be greitosios pagalbos apsieti nepavyks, nes jei negydoma, tai gan greitai baigiasi letaline baigtimi.