Bulvės: Skirtumas tarp puslapio versijų

- [[cepelinai]]

- [[kugelis]]

- [[vėdarai]]

- [[bulviniai blynai]]

- [[žemaičių blynai]]

- [[švilpikai]]

- virtų bulvių priedas prie [[šaltibarščių]] ir kt.

Bulvių gimtinė yra Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada, kur jos augo, kaip laukinė, niekam nereikalinga ir neįdomi daržovė. Vietiniai indėnai, stokodami tabokos bandė jas džiovinti ir rūkyti, bet š.... dūmas gavosi.  

Tikrąją bulvių paskirtį atrado ir Europon jas pargabeno Islandijos vikingų vadas Erikas Rudasis. Norvegijoje ir Švedijoje jos buvo laikomos karalių maistų ir auginamos daržuose, kuriuos visą parą saugojo ginkluota vikingų sargyba.

Sovietmečio mokyklas baigę ar šiaip [[dibilai|tamsūs žmonės]] tiki, kad bulvės Lietuvoje atsirado tik XVII a., po K.Kolumbo kelionių. Tačiau paskutiniai mokslininkų tyrinėjimai rodo, kad Lietuvoje jos atsirado po kuršių piratų žygių Skandinavijon, apiplėšus tuometinio Švedijos konungo daržus.

Pirmųjų X-XI a. lietuviškų bulvių daržų liekanos buvo aptiktos Šventojoje dar sovietmečiu, audrai paplovus pajūrio kopas. Tačiau šis atradimas buvo nuslėptas nuo akademinės visuomenės, siekiant išsaugoti Rusijos caro Petro I, būktais pirmo XVIII a. atgabenusio bulves į SSSR teritoriją, prioritetą.

Lietuvai tapus nepriklausomai, tiesa apie ilgą ir šlovingą lietuviškų bulvių istoriją iškilo į paviršių. Šiuo metu nėra abejonių, kad [[cepelinai]], [[kugelis]], [[vėdarai]] ir [[bulviniai blynai]] buvo išrasti Mindaugo laikais ir lietuvių prioritetas laikomas neabejotinu.