1 048
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
BSD: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 4 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 11 eilutė: | 11 eilutė: | ||
* [[FreeBSD]] - o vat tie, kas norėjo, kad ta BSD būtų kad ir ne tokia perkeliama, bet užtat realiai darbinga ir naudinga kažkam, tai nutarė atsiskirti ir daryti viską taip, kad būtų tiktai [[PC]] kompiuteriams - tai šitaip tuo pat metu, irgi [[1993]] metais prasidėjo populiariausias [[BSD]] variantas | * [[FreeBSD]] - o vat tie, kas norėjo, kad ta BSD būtų kad ir ne tokia perkeliama, bet užtat realiai darbinga ir naudinga kažkam, tai nutarė atsiskirti ir daryti viską taip, kad būtų tiktai [[PC]] kompiuteriams - tai šitaip tuo pat metu, irgi [[1993]] metais prasidėjo populiariausias [[BSD]] variantas | ||
* [[OpenBSD]] - o paskui jau, kai NetBSD vis augo, o toksai Theo de Raadt su visais susipjovė, tai nuo tosios [[1996]] atskilo visai kita, kur mintis buvo, kad reikia jog neliktų jokių tenai hakeriams pasiekiamų bugų, nes tai esą svarbiau už visokį universalumą | * [[OpenBSD]] - o paskui jau, kai NetBSD vis augo, o toksai Theo de Raadt su visais susipjovė, tai nuo tosios [[1996]] atskilo visai kita, kur mintis buvo, kad reikia jog neliktų jokių tenai hakeriams pasiekiamų bugų, nes tai esą svarbiau už visokį universalumą | ||
* [[MirBSD]] arba [[MirOS BSD]] - toksai geras ir iki šiol stabiliai palaikomas bei pildomas [[forkas]] iš OpenBSD, atsiradęs dėl to, kad Theo de Raadt visus užkniso ir išmetinėjo gerus softus iš portų, tai dabar čia tokia geresnė alternatyva gaunasi, su daugiau softo ir mažiau bugų | |||
* [[BSDi]] - čia dar ilgai buvo kokia tai komercinė BSD platinama, iš to pat 386BSD padaryta, bet išites tai čia šitaip firma vadinosi, o pati sistema tai vadinosi [[BSD/386]], o paskui dar [[BSD/OS]] ir buvo mokama, bet paskui [[2003]] užsilenkė ir daugiau nebuvo jau parduodama, nors daugelis ir prisiminė ją, kaip geresnę netgi už FreeBSD, tik vat pinigų visi gailėjo | * [[BSDi]] - čia dar ilgai buvo kokia tai komercinė BSD platinama, iš to pat 386BSD padaryta, bet išites tai čia šitaip firma vadinosi, o pati sistema tai vadinosi [[BSD/386]], o paskui dar [[BSD/OS]] ir buvo mokama, bet paskui [[2003]] užsilenkė ir daugiau nebuvo jau parduodama, nors daugelis ir prisiminė ją, kaip geresnę netgi už FreeBSD, tik vat pinigų visi gailėjo | ||
* [[Darwin]] - čia kažkada [[Apple]] kai nutarė sukurti [[MacOS-X]], tai paėmė FreeBSD, perdarė taip, kad net nepanašu būtų, o tada ir pervadino šitaip, o ant viršaus užkėlė visą tą savo grafinę aplinką, tai šitaip [[2000]] metais gavosi nelabai aišku, kas čia per dalykas iš kažkokio neaiškaus mikrokernelio ir FreeBSD sukergtas | * [[Darwin]] - čia kažkada [[Apple]] kai nutarė sukurti [[MacOS-X]], tai paėmė FreeBSD, perdarė taip, kad net nepanašu būtų, o tada ir pervadino šitaip, o ant viršaus užkėlė visą tą savo grafinę aplinką, tai šitaip [[2000]] metais gavosi nelabai aišku, kas čia per dalykas iš kažkokio neaiškaus mikrokernelio ir FreeBSD sukergtas | ||
* [[DragonFly]] - o paskui [[2003]], jau kai Apple parodė, kas gali gero gautis, kažkokie nudususios [[Amiga]] developeriai sugalvojo, kad UNIX yra gaidys ir reikia jį perdirbti, tai paėmė FreeBSD, visą sukalatojo labiau negu Apple, pridėjo visokių gudrumų ir pasakė, kad čia bus gera OS, bet kad kažkaip jais niekas nepatikėjo, tai ir toliau visokius [[Linux]] naudoja, kai nori su desktopine aplinka būti... | * [[DragonFly]] - o paskui [[2003]], jau kai Apple parodė, kas gali gero gautis, kažkokie nudususios [[Amiga]] developeriai sugalvojo, kad UNIX yra gaidys ir reikia jį perdirbti, tai paėmė FreeBSD, visą sukalatojo labiau negu Apple, pridėjo visokių gudrumų ir pasakė, kad čia bus gera OS, bet kad kažkaip jais niekas nepatikėjo, tai ir toliau visokius [[Linux]] naudoja, kai nori su desktopine aplinka būti... | ||
* [[Demos]] - dar buvo kadaise toksai rusiškas klonas, nuvogtas nuo senų universitetinių UNIX versijų, bet tasai tai buvo nei į tvorą, nei į mietą, tai čia jį turime aprašytą tiesiog dėl to, kad čia jums Pipedija, kur visokių šiukšlių pilna | * [[Demos]] - dar buvo kadaise toksai rusiškas klonas, nuvogtas nuo senų universitetinių UNIX versijų, bet tasai tai buvo nei į tvorą, nei į mietą, tai čia jį turime aprašytą tiesiog dėl to, kad čia jums Pipedija, kur visokių šiukšlių pilna | ||
* [[Chimera Linux]] - galų gale visgi atsiradęs BSD tipo [[Linux]] | |||
Ir išvis, čia ne visas BSD versijas pavardinom, nes ir visokių kitokių buvo, bet čia kad nepasirodytų per mažai tiesiog. Bet užtai | Ir išvis, čia ne visas BSD versijas pavardinom, nes ir visokių kitokių buvo, bet čia kad nepasirodytų per mažai tiesiog. Bet užtai ta proga sužinokit, kad užkietėję kompiuterastai visus žmones skirsto į [[trys|tris]] rūšis: | ||
: 0 - tai visokie su wimdoze ir obuoliais, tai jie yra tiesiog durniai, nes patys nežino ką naudoja | : 0 - tai visokie su wimdoze ir obuoliais, tai jie yra tiesiog durniai, nes patys nežino ką naudoja | ||
: 1 - visokie linuksistai - visai tokie patys durniai, tik dar apie save įsivaizduojantys, kad yra kieti, taip kad akivaizdūs [[lameriai]] | : 1 - visokie linuksistai - visai tokie patys durniai, tik dar apie save įsivaizduojantys, kad yra kieti, taip kad akivaizdūs [[lameriai]] | ||
: 2 - visokie juniksistai - tai tie su BSD ir [[Solaris]], tai šitie yra normalūs ir išmanantys reikalą | : 2 - visokie juniksistai - tai tie su BSD ir [[Solaris]], tai šitie yra normalūs ir išmanantys reikalą | ||
: 3 - dar kažkokie neaiškūs nevispročiai, kurie su visokiomis [[OpenVMS]], embydintomis sistemomis ir kitomis keistenybėmis krapštosi, tai šieji yra nenormalūs, bet juos galima pakęsti, nes bent jau | : 3 - dar kažkokie neaiškūs nevispročiai, kurie su visokiomis [[OpenVMS]], embydintomis sistemomis ir kitomis keistenybėmis krapštosi, tai šieji yra nenormalūs, bet juos galima pakęsti, nes bent jau nėra durniai | ||
[[Vaizdas:1976_original_BSD_PDP-11_Phil_Foglio_Daemon_logo.jpg|400px|thumb|right|Pirmas atvejis, kai žinomas BSD demonų atvaizdavimas - [[1976]] metais tokio dailininko Phil Foglio nupieštas paveiksliukas, kur BSD UNIX demonai karstosi po [[PDP-11]] kompiuterį.]] | [[Vaizdas:1976_original_BSD_PDP-11_Phil_Foglio_Daemon_logo.jpg|400px|thumb|right|Pirmas atvejis, kai žinomas BSD demonų atvaizdavimas - [[1976]] metais tokio dailininko Phil Foglio nupieštas paveiksliukas, kur BSD UNIX demonai karstosi po [[PDP-11]] kompiuterį.]] | ||
== BSD ir demonai == | == BSD ir demonai == | ||
Kadaise BSD sistemose visokie [[hakeriai]] įvedė naują procesų rūšį - demonus (daemon). Tai buvo tokios [[programos]], kurios pasileisdavo ir toliau dirbdavo kažkur fone, nelįsdamos vartotojui į akis. Tai šitos programos buvo labai patogios, nes darydavo visokius kasdienius darbus - pvz., paleisdavo kasdienius sistemos priežiūros darbus, veikdavo kaip kokie nors [[serveriai]], kokius nors [[logai|logus]] rašydavo ir panašiai. Tiksliau, kodėl mes čia sakom "darydavo"? Tai ir dabar taip daro. | Kadaise BSD sistemose visokie [[hakeriai]] įvedė naują procesų rūšį - [[demonai|demonus]] (daemon). Tai buvo tokios [[programos]], kurios pasileisdavo ir toliau dirbdavo kažkur fone, nelįsdamos vartotojui į akis. Tai šitos programos buvo labai patogios, nes darydavo visokius kasdienius darbus - pvz., paleisdavo kasdienius sistemos priežiūros darbus, veikdavo kaip kokie nors [[serveriai]], kokius nors [[logai|logus]] rašydavo ir panašiai. Tiksliau, kodėl mes čia sakom "darydavo"? Tai ir dabar taip daro. | ||
Tai štai BSD sistemose buvo įvesta šita nauja rūšis programų, kurios buvo pavadintos demonais, nes panašiai kaip kokie gerieji demonai, daro darbus už vartotojus ir vartotojams visaip padeda, vartotojams apie tai nesusimąstant. | Tai štai BSD sistemose buvo įvesta šita nauja rūšis programų, kurios buvo pavadintos demonais, nes panašiai kaip kokie gerieji demonai, daro darbus už vartotojus ir vartotojams visaip padeda, vartotojams apie tai nesusimąstant. | ||
| 36 eilutė: | 38 eilutė: | ||
Kitose OS vėliau irgi atsirado demonų analogai - pvz., [[DOS]] sistemose atsirado tokie [[TSR]], o tuo tarpu [[Windows]] - įvairūs "servisai", kurie yra tiesiog tiesiogiai nusižiūrėti nuo UNIX demonų. Tik vadinasi kitaip, kad nefigūruotų visokie velniai. | Kitose OS vėliau irgi atsirado demonų analogai - pvz., [[DOS]] sistemose atsirado tokie [[TSR]], o tuo tarpu [[Windows]] - įvairūs "servisai", kurie yra tiesiog tiesiogiai nusižiūrėti nuo UNIX demonų. Tik vadinasi kitaip, kad nefigūruotų visokie velniai. | ||
== BSD failų ir katalogų struktūra == | |||
Įvairios BSD sistemos pasižymi dar ir tuo, kad turi labai švariai ir logiškai sukurtą failų ir katalogų struktūrą, kur viskas išdėstyta taip, kaip reikia. Skirtingai nuo kitų [[UNIX]], kur buvo nemažai prikuriama neaišku ko, BSD struktūra yra bene nuosekliausia. Kai kurios BSD sistemos, pvz., [[DragonFly]] ar [[NetBSD]] kažkiek prisigalvoja savų, nebūtinai protingų dalykų, tačiau, visa laimė, ne per daug intensyviai. | |||
* / - šakninis katalogas | |||
** /bin/ - būtinų programų minimalus rinkinys ([[šelas]] ir kelios kitos komandos) | |||
** /sbin/ - specialios sisteminės programos, skriptai ir [[utėlės]], kurios būtinos pagrindinės OS dalies veikimui | |||
** /proc/ - automatiškai generuotas (virtualus) katalogas su sistemos parametrais | |||
** /dev/ - automatiškai generuotas (virtualus) katalogas su visokiais įrenginiais | |||
** /boot/ - iš čia kraunama sistema, čia guli ir [[kernelis]] | |||
** /root/ - [[Rūtas|Rūto]] asmeninis katalogas, kuris dėl protingų priežasčių yra pagrindinėje particijoje | |||
** /lost+found/ - jei dėl kokių nors masyvių failų sistemos pažeidimų atsiranda neaiškūs neaišku kam priklausantys failų blokai, tai [[fsck]] juos sumeta kaip failus į šičia | |||
** /compat/ - nuoroda į kokį nors kitą katalogą, kur yra programos ar pan. suderinamumui su kitomis [[UNIX]] tipo sistemomis, paprastai būna tuščias | |||
** /stand/ - "standalone" tipo programos, t.y., tokios, kurios gali veikti išvis be jokios [[OS]], pvz., [[bootloader]] ar pan. | |||
** /etc/ - visi konfigūraciniai visos sistemos failai, faktiškai visos konfigūracijos viskam, išskyrus asmeninius vartotojų nustatymus | |||
** /home/ - asmeniniai vartotojų katalogai, kiekvienam po vieną, kur jie gali daryti ką nori, dalimi atvejų tai gali būti nuroda į /usr/home, o gali būti ir atvirkščiai, be to, jei darote kokį serverį, tai turime jums rekomendaciją šitą katalogą turėti kaip atskirą particiją | |||
** /sys/ - nuoroda į katalogą, kuriame yra kernelio [[sorcai]] (aišku, jei išvis juos instalinotės) | |||
** /tmp/ - visiškai laikini sistemos ir programų failai, kurie būna visiškai be išlygų ištrinami ir sistemai persikraunant, ir šiaip dėl ko nors | |||
** /kernel - gali būti vienintelis failas, kuris leidžiamas šakniniame kataloge - [[kernelis]], bet gali būti ir direktorija su tokiu failu | |||
** /mnt/ - čia yra montuojamos visokios papildomos failų sistemos, pradedant pridėtais papildomais diskais ir baigiant visokiais [[USB]] piršteliais ar tinklinėmis failų sistemomis | |||
** /modules/ - kernelio moduliai, bet daugumoje BSD sistemų šito katalogo nėra, o moduliai guli /boot/kernel/ arba /kernel/ kataloge | |||
** /rescue/ - naujose BSD, pvz., [[FreeBSD]] versijose čia guli avarinis rinkinys statiškai sukompiliuotų programų tiems atvejams, jei nepavyktų užmontuoti /usr/ particijos ar ji dėl kokių nors priežasčių būtų pravalyta (pvz., dėl instaliavimo, nedainstaliavimo ar dar dėl kažko) | |||
** /usr/ - katalogas, kur guli viskas, visos programos ir išvis viskas, kas nėra reikalinga visai minimaliai OS | |||
*** /usr/bin/ - visos pagrindinės normaliam sistemos veikimui reikalingos programos | |||
*** /usr/games/ - čia būna tuščias katalogas arba būna vienas-kitas niekam nesuprantamas priešistorinis daiktas, kaip kad [[MUD]] | |||
*** /usr/include/ - visokių programų kompiliavimui skirti inkliūdai | |||
*** /usr/lib/ - [[programinės bibliotekos]], naudojamos OS | |||
*** /usr/libexec/ - visokios dar kitos rūšies programos, kažkokie tenai [[demonai]] ir panašiai | |||
*** /usr/local/ - čia tas katalogas, kur guli visos programos, kurias naudoja normalūs [[vartotojai]] ir šiaip ne tokie išprotėję [[adminai]] | |||
*** /usr/ports/ - programos, kurios nėra skirtos BSD, bet perkeltos į BSD | |||
*** /usr/sbin/ - paprastai čia būna kažkokie [[demonai]] ir panašiai | |||
*** /usr/share/ - katalogas, kuriame programos persiuntinėja vienos kitoms duomenis | |||
** /var/ - pagrindinis įvairių programų saugomų duomenų katalogas | |||
** /var/at/ - čia duomenis saugo tokia komanda "at", kuri paleidžia kitų programų vykdymą tam tikru metu | |||
** /var/crash/ - čia koks nors [[Vi]] editorius saugo savo atliekas | |||
** /var/cron/ - čia tokia "cron" komanda saugo duomenis, ką ir kada paleidinėti | |||
** /var/db/ - čia guli kokios nors neaiškios sisteminės duombazės | |||
** /var/log/ - katalogas specialiai [[logai|logams]], nors ir ne visiems (pvz., [[Apache]], [[MySQL]] ar kiti logai guli visai kitur) | |||
** /var/mail/ - elektroninio pašto akauntai visokie | |||
** /var/run/ - čia guli programų einamieji failai ir duomenys, ir čia nieko geriau nejudinti | |||
** /var/spool/ - failai, kurie skirti [[printeris|printeriui]] | |||
** /var/tmp/ - laikini failai, kurie neištrinami po sistemos perkrovimo | |||
[[Category:OS]] | [[Category:OS]] | ||