3 718
pakeitimų
Autizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Autizmo požymiai
| (nerodoma 4 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 16 eilutė: | 16 eilutė: | ||
* Domėjimasis traukiniais. | * Domėjimasis traukiniais. | ||
* Baimė žaisti [[Kerlingą]]. | * Baimė žaisti [[Kerlingą]]. | ||
* [[Aleksitimija]]. | |||
* Laimės pojūtis važiuojant automobiliu. | * Laimės pojūtis važiuojant automobiliu. | ||
* Baimės pojūtis važiuojant automobiliu. | * Baimės pojūtis važiuojant automobiliu. | ||
| 22 eilutė: | 23 eilutė: | ||
* Kitų žmonių judesių kartojimas. | * Kitų žmonių judesių kartojimas. | ||
* Kitų žmonių judesių kartojimo funkcijos sumažėjimas. | * Kitų žmonių judesių kartojimo funkcijos sumažėjimas. | ||
* [[Echolalija]]. | * [[Echolalija]]. | ||
* Apatija važiuojant automobiliu. | * Apatija važiuojant automobiliu. | ||
* Sugebėjimas išrasti automobilį. | * Sugebėjimas išrasti automobilį. | ||
| 29 eilutė: | 30 eilutė: | ||
Autistų savybės, netgi paprasčiausios autizmo skalės reikšmės nėra pasiskirsčiusios pagal normalųjį dėsnį. Didelę dalį [[neurotipikai|neurotipikų]] (taip vadinami mažą autizmo skalės reikšmę turintys asmenys) galima lengvai sutalpinti ant normaliojo skirstinio kuprų. Nepaisant sunkinančios aplinkybės - neurotipikai nesitenkina paprastu jų sudėliojimu ant kuprų, jie strimgalviškai bando grūstis kuo arčiau normaliojo skirstinio viršūnės. Plačiau apie šį reiškinį galima pasiskaityti straipsnyje apie [[normalusis skirstinys|normalųjį skirstinį]]. | Autistų savybės, netgi paprasčiausios autizmo skalės reikšmės nėra pasiskirsčiusios pagal normalųjį dėsnį. Didelę dalį [[neurotipikai|neurotipikų]] (taip vadinami mažą autizmo skalės reikšmę turintys asmenys) galima lengvai sutalpinti ant normaliojo skirstinio kuprų. Nepaisant sunkinančios aplinkybės - neurotipikai nesitenkina paprastu jų sudėliojimu ant kuprų, jie strimgalviškai bando grūstis kuo arčiau normaliojo skirstinio viršūnės. Plačiau apie šį reiškinį galima pasiskaityti straipsnyje apie [[normalusis skirstinys|normalųjį skirstinį]]. | ||
=== Autizmo istorija === | === Autizmo istorija === | ||
| 63 eilutė: | 63 eilutė: | ||
* [[Vaikiškas dezintegracinis sutrikimas]], dar vadinamas kaip [[Helerio sindromas]] - kai pas visai dar mažus vaikus ima byrėti asmenybė, t.y., reikštis [[šizofrenija]]. | * [[Vaikiškas dezintegracinis sutrikimas]], dar vadinamas kaip [[Helerio sindromas]] - kai pas visai dar mažus vaikus ima byrėti asmenybė, t.y., reikštis [[šizofrenija]]. | ||
* [[Hiperaktyvumas su silpnaprotyste ir stereotipijomis]] - visai jau atskiras atvejis, kurio pavadinimas kalba už save, nes to autizmo čia išties gal ir nelabai tėra. | * [[Hiperaktyvumas su silpnaprotyste ir stereotipijomis]] - visai jau atskiras atvejis, kurio pavadinimas kalba už save, nes to autizmo čia išties gal ir nelabai tėra. | ||
* [[Aspergerio sindromas]] - asocialumas pramaišiui su stereotipijomis ir siaurais interesais, tačiau be silpnaprotystės požymių, kas ir yra klasikinis autizmas ryškiausiame pavidale | * [[Aspergerio sindromas]] - asocialumas pramaišiui su stereotipijomis ir siaurais interesais, tačiau be silpnaprotystės ar antisocialaus elgesio požymių, kas ir yra klasikinis autizmas ryškiausiame pavidale. | ||
Reikia čia dar pridurti, kad bendrai tai nelabai gaunasi pasakyti, kur ta riba tarp autizmo ir [[psichopatija|psichopatijos]] (nes pats Hans Asperger savo atrastą sindromą vadino autistine psichopatija) ar dar kokių nors sutrikimų - dažnas pastebi, kad itin daug čia yra panašumų su [[asmenybės sutrikimai|asmenybės sutrikimais]]: ir žmogus kaip žmogus, ir bendrauti galima, tiktai kad kažkas keistai čia. | |||
=== Žymūs istoriniai autistai === | === Žymūs istoriniai autistai === | ||
| 72 eilutė: | 71 eilutė: | ||
== Kiek rimčiau apie autizmą == | == Kiek rimčiau, giliau ir nuobodžiau apie autizmą == | ||
Autistinio spektro sutrikimai - viena iš gana smarkiai tiriamų psichoneurologijos sričių, kur vis dar labai daug neaiškumų. Tai atsispindi ir galimose sutrikimo sąsajose, ir vis besikeičiančiuose klasifikavimuose. | Autistinio spektro sutrikimai - viena iš gana smarkiai tiriamų psichoneurologijos sričių, kur vis dar labai daug neaiškumų. Tai atsispindi ir galimose sutrikimo sąsajose, ir vis besikeičiančiuose klasifikavimuose. | ||
=== Aspergerio autizmas ir Bleulerio autizmas === | === Aspergerio autizmas ir Bleulerio autizmas === | ||
Pradekime nuo to, kad autizmo sąvoką sukūrė toksai schizofrenijos atradėjas ir nagrinėtojas [[Eugen Bleuler]], dar [[1902]]. Jis pastebėjo, kad ankstyvu metu, kol dar nėra jokių bent kiek aiškesnių schizofrenijos simptomų, visvien kai kurių žmonių mąstymas, kalbos ir elgesys (kartais - netgi mimika ir kita [[neverbalika]]) skiriasi nuo įprastų. Paprastai tokie skirtumai pastebimi dar paauglystėje ar netgi anksčiau, o paskui, po kiek laiko, tokie žmonės ima [[kliedesiai|kliedėti]], pakinta jų mąstymas, randasi tokia būsena, kokia šiais laikais vadinama [[apofenija]], o dar vėliau - atsiranda ir [[psichozė|psichotiniai]] epizodai. Kita vertus, kartais schizofrenija tokiems žmonėms gali ir neišsivystyti, nors keistumai gali išlikti visą gyvenimą. Tokius keistumus Bleuler ir pavadino autizmu. | Pradekime nuo to, kad autizmo sąvoką sukūrė toksai schizofrenijos atradėjas ir nagrinėtojas [[Eugen Bleuler]], dar [[1902]]. Jis pastebėjo, kad ankstyvu metu, kol dar nėra jokių bent kiek aiškesnių schizofrenijos simptomų, visvien kai kurių žmonių mąstymas, kalbos ir elgesys (kartais - netgi mimika ir kita [[neverbalika]]) skiriasi nuo įprastų. Paprastai tokie skirtumai pastebimi dar [[paauglystė|paauglystėje]] ar netgi anksčiau, o paskui, po kiek laiko, tokie žmonės ima [[kliedesiai|kliedėti]], pakinta jų mąstymas, randasi tokia būsena, kokia šiais laikais vadinama [[apofenija]], o dar vėliau - atsiranda ir [[psichozė|psichotiniai]] epizodai. Kita vertus, kartais schizofrenija tokiems žmonėms gali ir neišsivystyti, nors keistumai gali išlikti visą gyvenimą. Tokius keistumus Bleuler ir pavadino autizmu. | ||
Esminiai Bleuler autizmo požymiai buvo keistas mąstymas, sutrikęs socialinis bendravimas, kraštutinai geras emocinis jautrumas, empatiškumas ir gana tipiškas alogiškumas, [[asociatyvinis mąstymas]] su keistomis, normaliu mąstymu nepaaiškinamais įsitikinimais. | Esminiai Bleuler autizmo požymiai buvo keistas mąstymas, sutrikęs socialinis bendravimas, kraštutinai geras emocinis jautrumas, empatiškumas ir gana tipiškas alogiškumas, [[asociatyvinis mąstymas]] su keistomis, normaliu mąstymu nepaaiškinamais įsitikinimais. | ||
| 87 eilutė: | 86 eilutė: | ||
Itin daug painiavos sukėlė tai, kad ir Bleuler, ir Asperger autizmai buvo vaikų ir paauglių sutrikimai, o įprasta psichiatrija nagrinėdavo tik suaugusiųjų sutrikimus. Taigi, suaugusiųjų psichiatrai net nepamatydavo tų atvejų ir negalėdavo palyginti. Vaikų gi psichiatrai, savo ruožtu, nepamatydavo pilnavertės [[schizofrenija|schizofrenijos]] ir vėlgi taip pat negalėdavo jos palyginti. | Itin daug painiavos sukėlė tai, kad ir Bleuler, ir Asperger autizmai buvo vaikų ir paauglių sutrikimai, o įprasta psichiatrija nagrinėdavo tik suaugusiųjų sutrikimus. Taigi, suaugusiųjų psichiatrai net nepamatydavo tų atvejų ir negalėdavo palyginti. Vaikų gi psichiatrai, savo ruožtu, nepamatydavo pilnavertės [[schizofrenija|schizofrenijos]] ir vėlgi taip pat negalėdavo jos palyginti. | ||
Dar daugiau painiavos padarė tai, kad pats Hans Asperger tą sindromą aprašė kaip [[asmenybės sutrikimas|asmenybės sutrikimą]] - jis vadino tai "autistine psichopatija" (tais laikais, apie 1940, visi asmenybės sutrikimai būdavo vadinami pscihopatijomis). Taigi, vėliau daugeliui šitas sutrikimas ėmė painiotis ir su [[schizoidinis asmenybės sutrikimas|schizoidiniu asmenybės sutrikimu]], ir su [[schizotipinis asmenybės sutrikimas|schizotipiniu asmenybės sutrikimu]] - o būtent į šitus ir buvo pervadintas Bleuler autizmas. | |||
Taip, pvz., [[Snežnevskis|Snežnevskio]] ir [[Tiganovas|Tiganovo]] pasekėjai iki šiol bet kokią autizmo ar [[Aspergerio sindromas|Aspergerio sindromo]] diagnozę automatiškai perdiagnozuoja kaip schizofreniją, vos tik žmogaus paauglystė baigiasi. Tokia tvarka Lietuvoje buvo išvis standartinė ir privaloma dar iki kokių 2015 metų - vos sulaukus pilnametystės, Aspergerio diagnozė būdavo pakeičiama į šizofreniją, nors jokios šizofrenijos nebūdavo. | Taip, pvz., [[Snežnevskis|Snežnevskio]] ir [[Tiganovas|Tiganovo]] pasekėjai iki šiol bet kokią autizmo ar [[Aspergerio sindromas|Aspergerio sindromo]] diagnozę automatiškai perdiagnozuoja kaip schizofreniją, vos tik žmogaus paauglystė baigiasi. Tokia tvarka Lietuvoje buvo išvis standartinė ir privaloma dar iki kokių 2015 metų - vos sulaukus pilnametystės, Aspergerio diagnozė būdavo pakeičiama į šizofreniją, nors jokios šizofrenijos nebūdavo. | ||