Autizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Autizmas (žiūrėti kodą)

17:23, 20 balandžio 2020 versija

13 136 pridėti baitai , 17:23, 20 balandžio 2020

nėra keitimo aprašymo

Pikachu

856

pakeitimai

@@ 68 eilutė: / 68 eilutė: @@
 Angliškoje vikipedijoje yra žymesnių autistų sąrašas, suskirstytas į įvairias kategorijas dėl patogumo. Pilną sąrašą galima rasti [http://en.wikipedia.org/wiki/Category:People čia].
+== Kiek rimčiau apie autizmą ==
+Autistinio spektro sutrikimai - viena iš gana smarkiai tiriamų psichoneurologijos sričių, kur vis dar labai daug neaiškumų. Tai atsispindi ir galimose sutrikimo sąsajose, ir vis besikeičiančiuose klasifikavimuose.
+=== Aspergerio autizmas ir Bleulerio autizmas ===
+Pradekime nuo to, kad autizmo sąvoką sukūrė toksai schizofrenijos atradėjas ir nagrinėtojas [[Eugen Bleuler]], dar [[1902]]. Jis pastebėjo, kad ankstyvu metu, kol dar nėra jokių bent kiek aiškesnių schizofrenijos simptomų, visvien kai kurių žmonių mąstymas, kalbos ir elgesys (kartais - netgi mimika ir kita [[neverbalika]]) skiriasi nuo įprastų. Paprastai tokie skirtumai pastebimi dar paauglystėje ar netgi anksčiau, o paskui, po kiek laiko, tokie žmonės ima [[kliedesiai|kliedėti]], pakinta jų mąstymas, randasi tokia būsena, kokia šiais laikais vadinama [[apofenija]], o dar vėliau - atsiranda ir [[psichozė|psichotiniai]] epizodai. Kita vertus, kartais schizofrenija tokiems žmonėms gali ir neišsivystyti, nors keistumai gali išlikti visą gyvenimą. Tokius keistumus Bleuler ir pavadino autizmu.
+Esminiai Bleuler autizmo požymiai buvo keistas mąstymas, sutrikęs socialinis bendravimas, kraštutinai geras emocinis jautrumas, empatiškumas ir gana tipiškas alogiškumas, [[asociatyvinis mąstymas]] su keistomis, normaliu mąstymu nepaaiškinamais įsitikinimais.
+Praėjus maždaug 40 metų, kitas psichiatras, [[Hans Asperger]] irgi nagrinėjo tokius ankstyvus nuorypius, juos detalizavo ir aprašinėjo - tai vyko dar [[1944]] metais. Tačiau kadangi Bleulerio aprašymai nebuvo labai jau aiškūs, o dirbo jie paskirai, tasai Asperger nusitaikė į kiek kitokius žmones - tokius, kurie mažai bendrauja, nelabai suvokia aplinkinių mąstymo, yra labai logiški, mėgsta viską klasifikuoti, turi keistas teorijas, kurias gali imti pasakoti visiškai be jokios priežasties, sunkiai sukalbami su aplinkiniais, neturi empatijos ir neretai rodo požymius, gana artimus [[katatonija|katatonijai]]. Tokį sutrikimą Asperger ir pavadino autizmu.
+Esminiai Aspergerio autizmo požymiai buvo irgi keistas mąstymas, sutrikęs socialinis bendravimas, visiškas negebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas, kartais pasitaikančios kraštutinės emocinės būsenos, labai žemas empatiškumas, kartais absurdiškas, tačiau labai logiškas mąstymas, gebėjimas skaičiuoti, polinkis viską rūšiuoti ir klasifikuoti, negebėjimas suvokti aplinkos kontekstų, keistos teorijos apie pasaulį ar jo reiškinius.
+Kadangi Bleulerio dėka autizmas jau buvo įsitvirtinęs psichiatrijoje kaip pradinė [[schizofrenija|schizofrenijos]] stadija, dar taip vadinama [[latentinė schizofrenija]], tai visi Aspergerio atradimai irgi buvo priskirti tai pačiai [[ankstyvoji schizofrenija|ankstyvąjai schizofrenijai]]. Taigi, nors Hans Asperger atrado visai kitą, tik dalinai panašų, o kai kuo ir visiškai priešingą sutrikimą, daugelio psichiatrų galvose viskas susivėlė ir susiplakė į vieną krūvą.
+Itin daug painiavos sukėlė tai, kad ir Bleuler, ir Asperger autizmai buvo vaikų ir paauglių sutrikimai, o įprasta psichiatrija nagrinėdavo tik suaugusiųjų sutrikimus. Taigi, suaugusiųjų psichiatrai net nepamatydavo tų atvejų ir negalėdavo palyginti. Vaikų gi psichiatrai, savo ruožtu, nepamatydavo pilnavertės [[schizofrenija|schizofrenijos]] ir vėlgi taip pat negalėdavo jos palyginti.
+Taip, pvz., [[Snežnevskis|Snežnevskio]] ir [[Tiganovas|Tiganovo]] pasekėjai iki šiol bet kokią autizmo ar [[Aspergerio sindromas|Aspergerio sindromo]] diagnozę automatiškai perdiagnozuoja kaip schizofreniją, vos tik žmogaus paauglystė baigiasi. Tokia tvarka Lietuvoje buvo išvis standartinė ir privaloma dar iki kokių 2015 metų - vos sulaukus pilnametystės, Aspergerio diagnozė būdavo pakeičiama į šizofreniją, nors jokios šizofrenijos nebūdavo.
+Vakarų šalyse situacija buvo kiek normalesnė, tad ten po kiek laiko psichiatrai susigaudė ir Bleulerio autizmo variantą ėmė vadinti [[schizotipinis asmenybės sutrikimas|schizotipiniu asmenybės sutrikimu]], tuo tarpu autizmą ir Aspergerio sindromą su schizofrenija sieti nustojo.
+Visgi, nors ir buvo išsikrti du skirtingi ir nieko bendro tarpusavy neturintys sutrikimai, nemaža painiava išliko iki šiol.
+=== Autizmas naujaisiais laikais ===
+Dar daugiau neaiškumų į autizmą įveda nauji laikai. Bene didžiausias pokytis - tai, kad vietoje bendrai autizmo dabar atsiranda [[autizmo spektras]], kuriam priskiriama vis daugiau ir daugiau keistų, nelabai pataisomų, visą gyvenimą pastebimų nuokrypių, kurie paprastai pasireiškia dar labai ankstyvame amžiuje, dažnai dar pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Prie autizmo spektro imta prijunginėti vis daugiau kitų sutrikimų, kurie anksčiau būdavo išskiriami kaip paskiri, nepriklausomi.
+Pvz., DSM-5 klasifikacijoje buvo netgi panaikintas [[Aspergerio sindromas]], o vietoje jo atsirado menamai visai kitas, tik kažkodėl tuos pačius požymius turintis socialinio bendravimo sutrikimas. Aišku, čia buvo dėl to, kad tą Aspergerio sindromą 9 atvejais iš 10 diagnozuodavo ten, kur jokio autizmo nebūdavo, o tik [[neurozės]]. Vienok, nors ir sukūrę naują diagnozę socialinės komunikacijos sutrkimams, buvusius [[aspiai|aspius]] JAV psichiatrai priskyrė ne socialinės komunikacijo sutrikimui, o tiesiog autizmui, lengvai formai.
+Vis daugiau psichiatrų autizmo spektrui ėmė priskirdinėti ir [[hiperaktyvus sutrikimas|hiperaktyvų sutrikimą]], nors šis keistai pasiduoda gydymui vaistais. Vienok buvo pastebėta, kad kažkuriais mąstymo ir vystymosi ypatumais tas hiperaktyvus sutrikimas kiek primena lengvesnes autizmo formas, nes vaiko dėmesys lygiai taip pat nesifiksuoja ten kur reikia, o fiksuojasi ten, kur nereikia.
+Dar keistesnis pastebėjimas buvo apie tai, kad autizmo spektro sutrikimai stebėtinai siejasi su keliais lyg ir neesminiais sutrikimais, kaip kad [[disleksija]], [[prozopagnozija]] ar [[socioemocinė agnozija]]. Tokius požymius dalinai ar pilnai turi ir tipiški ryškaus Aspergerio sindromo atvejai. Itin būdingas negebėjimas identifikuoti kitų žmonių emocijas.
+Dar kita vertus, psichiatrų tarpe atsirado atviros kalbos apie tai, kad visiškai greta autizmo gali būti ir [[asocialus asmenybės sutrikimas]], dar neretai vadinamas [[sociopatija]], nes adaptuotais atvejais kartais menkai tesiskiria nuo Aspergerio sindromo. Esminiai bendri požymiai buvo negebėjimas suprasti socialinių taisyklių ir normų, negebėjimas turėti bendrų su visuomene, intuityviai natūralių gėrio ir blogio vertinimų. Taip pat būdingas ir negebėjimas suprasti kitų žmonių emocinius poreikius, negebėjimas vadovautis tuo, kad nekurtum kitam žmogui nelaimingumo, o kurtum laimės jausmą.
+Dar kiti ėmė kalbėti, kad ir [[silpnaprotystė]] turi būti apjungta su autizmo spektru, bent jau kai kuriais ribotesniais, nelabai sunkiais pavidalais. Tą itin patvirtinti turi tai, kad viena vertus, daugelis silpnaprotystės atvejų būna ne tolygus mąstymo susilpnėjimas, o tik tam tikros rūšies gebėjimų praradimas. Vėlgi, įprastais vidutinio ar sunkaus autizmo atvejais, sipnaprotystė ypatingai dažnai pastebima kaip komorbidas, t.y., kartu einantis sutrikimas. Vieni ar kiti silpnesnio intelekto požymiai pastebimi absoliučia dauguma sunkaus ar vidutinio autizmo atvejų.
+Aišku, šitokios kalbos nepradžiugino nei pačių autistų, nei jų tėvų, nes sąsajos su sociopatija ar silpnaprotyste labai apriboja galimybes integruoti autistus į visuomenę. Taigi, tokie kardinalūs pokyčiai į [[DSM]] nebuvo įvesti, tačiau neaiškumų pasidarė tiktai dar daugiau.
+Dar kiti, radikalesni psichiatrai ėmė kalbėti, kad gal ir išvis visus [[asmenybės sutrikimai|asmenybės sutrikimus]] vertėtų apjungti su autizmo spektro sutrikimais į vieną grupę, nes visvien nei pagydomi, nei pataisomi, ir neaišku nuo ko. Tą patvirtinantys panašumai būtų tai, kad asmenybės sutrikimai irgi yra įgimti arba pradedantys reikštis itin ankstyvame amžiuje, ir nesikeičia visą gyvenimą. Į autizmą artimesni asmenybės sutrikimai - tai [[schizoidinis asmenybės sutrikimas]] ir [[vengiantis asmenybės sutrikimas]] - abu pasižymi ir uždarumu, ir kiek savotišku mąstymu, ir socialinių kontaktų vengimu.
+Dar kai kurie, tiesa, jau visiškai paviršutiniškai žvelgiantys, ėmė kalbėti, kad netgi ir [[ribinis asmenybės sutrikimas]] esą autizmas, nes emociškai labai nestabilus, rodo kraštutinius emocijų lygius, o ir kažkuo esą primena hiperaktyvų sutrikimą. Pastarojo sąsajos su autistiniu spektru šiuo metu jau nelabai ginčijamos. Nors didelė dalis kitų psichiatrų tokius ribinio sutrikimo tapatintojus su autizmu išsyk pačius priskyrė autistiniam spektrui (visiškas negebėjimas suprasti kitų žmonių mąstymo ir rėmimasis tik išoriniais kriterijais), visgi tokią nuomonę čia irgi turime paminėti.
+=== Autizmas ir neurozės ===
+Galų gale, turime paminėti ir dar vieną esminę autizmo problemą: kraštutinai dažnai autistinio spektro sutrikimams priskiriamos įvairiausios [[neurozės]]. Tai itin būdinga valstybėms, kuriose [[psichoterapija]] ignoruojama, tačiau yra smarkiai orientuojamasi į [[psichiatrijos medikamentalizacija|psichiatrijos medikamentalizaciją]].
+==== Klaidingas neurozių diagnozavimas ====
+Kadangi tipiškais neurozių atvejais pastebimas ir juntamas mąstymo pakitimas, socialinių kontaktų vengimas, uždarumas, polinkiai į kraštutinai stiprias emocijas ir pan., daugelį neurozių galima nesunkiai priskirti autizmo spektrui, pvz., Aspergerio sindromui. Itin dažnai tokie atvejai pasitaiko vaikų diagnostikoje. Dėl to Aspergerio sindromo ar kuri nors kita autistinio spektro ar artima diagnozė itin dažnai skiriama vaikams, kurie yra patyrę vienas ar kitas ankstyvas traumas, pvz., seksualinę prievartą, sunkų fizinį smurtą ar pan..
+Tokio požiūrio blogumas - kad vietoje traumų ir neurozių sprendimo tariama, kad čia vaikas turi sutrikimą. Dėl to vaiko neurozės ir trauminės patirtys netvarkomos, vaikas neapsaugomas nuo galimo pakartotinio trumavimo, o kaltė dėl įvairių baimių yra perkeliama ant paties vaiko.
+Bendrai imant, tokį požiūrį verta laikyti tiesiog psichiatrų nekompetencija.
+==== Kompromisinė tėvų dėmesio korekcija ====
+Kita dalis psichiatrų šiais laikais Aspergerio diagnozę panaudoja kaip nekaltą diagnozę, skirtą tėvų dėmesiui sustiprinti: kai tėvai nemoka rūpintis vaiku, priima jį kaip galimai nenormalų, tokia diagnozė tėvams leidžia priimti vaiką kaip kitokią asmenybę, turinčią kitokį įsivaizdavimą apie pasaulį nei tėvai. Tėvai dėl to priima vaiką kaip turintį savo norus, kitaip nei jie mąstantį, o todėl ima prisitaikyti ir toleruoti vaiką, kaip pilnavertį, savąjį Aš turintį žmogų. Negana to, diagnozės buvimas visada sustiprina tėvų dėmesį vaikui.
+Nors toksai požiūris turi savų privalumų, tame yra ir trūkumų: vietoje to, kad tėvai būtų priversti keistis ir keisti savo požiūrį, yra tariama, kad vaikas yra kažkoks kitoks, turintis sutrikimą. Toksai požiūris gali ir sutrikdyti vaiko elgesį, ir jo adaptaciją. Tuo pat metu pilnai išvengti traumų, kurias kelia vaiko asmenybės nepriimantys tėvai, nepavyksta. Taigi, į šias specifinio diagnozavimo problemas būtina kreipti dėmesį.
+Tokio priėjimo prie diagnozavimo negalime vertinti blogai: daugeliu atvejų tėvų perauklėti ar psichologiškai suterapinti pilnai neįmanoma, o kai kurie tėvai išvis priešiškai reaguoja į netgi menkiausias užuominas apie jų mąstymo problemas. Taigi, esant tokioms tėvų problemoms, autizmo spektro diagnozės gali išties markiai sumažinti vaiko patiriamas rizikas ir blogo auklėjimo problemas.
+Tokius diagnozavimo atvejus vertintume kaip socialiai pozityvius, tačiau būtina turėti omeny, kad tokiais atvejais tėvams reikalinga specialisto priežiūra.
+==== Pašalpų suteikimo atvejai ====
+Kai kuriais atvejais autizmo diagnozė vaikui suteikiama dar ir remiantis tiesiog gerais norais - esą vaikas taip gaus pašalpą, o neturtingai gyvenantiems tėvams jį bus lengviau išlaikyti. Tokie atvejai laikytini ne tik pažeidžiančiais socialines taisykles, bet ir traumuojantys vaiką: visiškai normalus vaikas, neturintis jokių problemų
+Nors ir gerais norais grįstos, tokios diagnozės sukelia vaikams problemas dėl priskirtos diagnozės ir su tuo susieto pakitusio aplinkinių, ir ypač tėvų elgesio.
+Kadangi socioekonominiai faktoriai patys irgi gali sunkiai traumuoti vaiką, mes negalime vertinti tokio diagnozavimo kaip klaidingo ar kenksmingo, tačiau rekomenduojame jį vykdyti atsargiai, su tėvų supratimu ir būtinai imantis priemonių, kad vaikas būtų gerai integruojamas. Būtina turėti omeny, kad neretai tokių diagnozių vaikams nori ir asocialūs asmenys, kurie vėliau nesirūpina vaiku, pašalpas tiesiog pragerdami. Tokiais atvejais pašalpa gali būti situaciją bloginančiu faktoriumi.
 [[Category:Medicina]]
+[[Category:Sutrikimai]]