Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Artūras Budreika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
 
8 eilutė: 8 eilutė:
Nuo 2008 m. sausio 1 d. elektros energijos kainos bus padidintos visiems vartotojams. Manau, kad tarifų didinimas nesuderintas su vartotojais. Kaip žinome elektros skirstytojams suteikta teisė per artimiausius dvejus metus elektros kainą gyventojams padidinti bent 6 centais už kWh, o įmonėms ~ 5 centais už kWh (be PVM). Tačiau toks kainų didinimas vartotojams nepriimtinas, nes elektros energijos kainos Lietuvoje nustatomos vadovaujantis tuo, kad vartotojai privalo mokėti už elektros energiją tiek, kiek aptariamos bendrovės pageidauja gauti pajamų. Tai neteisinga. Tad sutelkime savo tautos turtą – žinias ir išmintį – ir įrodykime, kad elektros energijos kainos Lietuvoje turi būti ne didinamos, o gal net ir mažinamos. Juolab kad mūsų kaimynų latvių ir estų elektros energijos  kainos gyventojams yra mažesnės negu Lietuvoje.  
Nuo 2008 m. sausio 1 d. elektros energijos kainos bus padidintos visiems vartotojams. Manau, kad tarifų didinimas nesuderintas su vartotojais. Kaip žinome elektros skirstytojams suteikta teisė per artimiausius dvejus metus elektros kainą gyventojams padidinti bent 6 centais už kWh, o įmonėms ~ 5 centais už kWh (be PVM). Tačiau toks kainų didinimas vartotojams nepriimtinas, nes elektros energijos kainos Lietuvoje nustatomos vadovaujantis tuo, kad vartotojai privalo mokėti už elektros energiją tiek, kiek aptariamos bendrovės pageidauja gauti pajamų. Tai neteisinga. Tad sutelkime savo tautos turtą – žinias ir išmintį – ir įrodykime, kad elektros energijos kainos Lietuvoje turi būti ne didinamos, o gal net ir mažinamos. Juolab kad mūsų kaimynų latvių ir estų elektros energijos  kainos gyventojams yra mažesnės negu Lietuvoje.  
„Eurostat"duomenimis, 2004 metų lapkričio pradžioje Estijoje 1 kWh gyventojams kainavo 0,0550 euro (arba 0,19 Lt), Latvijoje – 0,0487 euro (arba 0,17 Lt).  
„Eurostat"duomenimis, 2004 metų lapkričio pradžioje Estijoje 1 kWh gyventojams kainavo 0,0550 euro (arba 0,19 Lt), Latvijoje – 0,0487 euro (arba 0,17 Lt).  
Suprantama, kad skirstomieji tinklai ieško finansinių šaltinių tinklams ir įrangai atnaujinti, naujoms technologijoms diegti. Tačiau manau, kad tai turėtų būti daroma jau seniai civilizuotame pasaulyje žinomais finansavimo būdais. Tie finansavimo šaltiniai skirstomi į :1) nuosavus (akcijų emisija, nereikalingų padalinių pardavimas, nusidėvėjimas ir amortizacija, nepaskirstytas pelnas) ir 2) skolintus (paskolos, obligacijų leidimas, išperkamoji nuoma ir kt.).  
Suprantama, kad skirstomieji tinklai ieško finansinių šaltinių tinklams ir įrangai atnaujinti, naujoms technologijoms diegti. Tačiau manau, kad tai turėtų būti daroma jau seniai civilizuotame pasaulyje žinomais finansavimo būdais. Tie finansavimo šaltiniai skirstomi į :1) nuosavus (akcijų emisija, nereikalingų padalinių [[pardavimas]], nusidėvėjimas ir amortizacija, nepaskirstytas pelnas) ir 2) skolintus (paskolos, obligacijų leidimas, išperkamoji nuoma ir kt.).  
Kai tie šaltiniai kaupiami apgaudinėjant vartotojus (pramonę, žemės ūkį, gyventojus ir kt.), tai jau gudravimas ar nepakankamas ekonominis išprusimas.  
Kai tie šaltiniai kaupiami apgaudinėjant vartotojus (pramonę, žemės ūkį, gyventojus ir kt.), tai jau gudravimas ar nepakankamas ekonominis išprusimas.  
Aptarkime du neteisingus būdus, kurie naudojami lietuviškoje elektros energijos kainodaroje.  
Aptarkime du neteisingus būdus, kurie naudojami lietuviškoje elektros energijos kainodaroje.  
19 eilutė: 19 eilutė:
Vadinasi, skirstytijai elektros generavimo šaltiniui nesumokama už realiai pagamintą elektros energijos kiekį. Tuo gerokai iškreipdami gamybos, perdavimo ir skirstymo pelnų santykius.  
Vadinasi, skirstytijai elektros generavimo šaltiniui nesumokama už realiai pagamintą elektros energijos kiekį. Tuo gerokai iškreipdami gamybos, perdavimo ir skirstymo pelnų santykius.  


Antrasis elektros energijos kainų formavimo Lietuvoje netikslumas yra susijęs su klaidomis. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikoje, kurią 2004 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 0385 patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šios metodikos antroje dalyje "Apibrėžimai" vidutinės elektros energijos kainos sąvoka aiškinama taip: " Vidutinė elektros energijos kaina – per apibrėžtą laikotarpį elektros energijos veiklų (gamyba, tiekimas, perdavimas ir skirstymas) būtinų technologinių sąnaudų bei pelno sumos ir elektros energijos kiekio santykis". Vadinasi, būtinų sąnaudų ir pelno suma sudaro nagrinėjamų bendrovių pardavimo pajamas.  
Antrasis elektros energijos kainų formavimo Lietuvoje netikslumas yra susijęs su klaidomis. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikoje, kurią 2004 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 0385 patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šios metodikos antroje dalyje "Apibrėžimai" vidutinės elektros energijos kainos sąvoka aiškinama taip: " Vidutinė elektros energijos kaina – per apibrėžtą laikotarpį elektros energijos veiklų (gamyba, tiekimas, perdavimas ir skirstymas) būtinų technologinių sąnaudų bei pelno sumos ir elektros energijos kiekio santykis". Vadinasi, būtinų sąnaudų ir pelno suma sudaro nagrinėjamų bendrovių [[pardavimas|pardavimo]] pajamas.  
Jau sakyta, kad į gamybos kainą, be sąnaudų, energetikai visiškai nepagrįstai įtraukia ir investicijas. Vadinasi, pirma, būtina gerai išanalizuoti, ar skirstomieji tinklai į savo sąnaudas (pavyzdžiui, per darbo užmokesčio ar kitokį sąnaudų elementą), skaičiuodami kainų dydį, neįtraukia investicijų. Detaliai analizuoti "būtinųjų technologinių" sąnaudų sudėtį verčia ir ta aplinkybė, kad sąnaudos metodikoje sugrupuotos vadinamuoju bendrojo katilo metodu, viską sudedant ir gerokai sujaukiant.  
Jau sakyta, kad į gamybos kainą, be sąnaudų, energetikai visiškai nepagrįstai įtraukia ir investicijas. Vadinasi, pirma, būtina gerai išanalizuoti, ar skirstomieji tinklai į savo sąnaudas (pavyzdžiui, per darbo užmokesčio ar kitokį sąnaudų elementą), skaičiuodami kainų dydį, neįtraukia investicijų. Detaliai analizuoti "būtinųjų technologinių" sąnaudų sudėtį verčia ir ta aplinkybė, kad sąnaudos metodikoje sugrupuotos vadinamuoju bendrojo katilo metodu, viską sudedant ir gerokai sujaukiant.  
Tai neatitinka 3 – iojo verslo apskaitos standarto "Pelno (nuostolių) ataskaita" 1 priedo.  
Tai neatitinka 3 – iojo verslo apskaitos standarto "Pelno (nuostolių) ataskaita" 1 priedo.