2 414
pakeitimų
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Artūras Budreika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: ARTŪRAS BUDREIKA: KODĖL IGNORUOJAMOS GALIMYBĖS SLOPINTI ELEKTROS ENERGIJOS KAINŲ AUGIMO TEMPUS? Lietuvos ūkio raidą ir jos dinamiškumą nemažai lemia energetika. Pasitelk...) |
|||
| (nerodoma 5 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{Abejotinas}} | |||
ARTŪRAS BUDREIKA: KODĖL IGNORUOJAMOS GALIMYBĖS SLOPINTI ELEKTROS ENERGIJOS KAINŲ AUGIMO TEMPUS? | ARTŪRAS BUDREIKA: KODĖL IGNORUOJAMOS GALIMYBĖS SLOPINTI ELEKTROS ENERGIJOS KAINŲ AUGIMO TEMPUS? | ||
| 9 eilutė: | 8 eilutė: | ||
Nuo 2008 m. sausio 1 d. elektros energijos kainos bus padidintos visiems vartotojams. Manau, kad tarifų didinimas nesuderintas su vartotojais. Kaip žinome elektros skirstytojams suteikta teisė per artimiausius dvejus metus elektros kainą gyventojams padidinti bent 6 centais už kWh, o įmonėms ~ 5 centais už kWh (be PVM). Tačiau toks kainų didinimas vartotojams nepriimtinas, nes elektros energijos kainos Lietuvoje nustatomos vadovaujantis tuo, kad vartotojai privalo mokėti už elektros energiją tiek, kiek aptariamos bendrovės pageidauja gauti pajamų. Tai neteisinga. Tad sutelkime savo tautos turtą – žinias ir išmintį – ir įrodykime, kad elektros energijos kainos Lietuvoje turi būti ne didinamos, o gal net ir mažinamos. Juolab kad mūsų kaimynų latvių ir estų elektros energijos kainos gyventojams yra mažesnės negu Lietuvoje. | Nuo 2008 m. sausio 1 d. elektros energijos kainos bus padidintos visiems vartotojams. Manau, kad tarifų didinimas nesuderintas su vartotojais. Kaip žinome elektros skirstytojams suteikta teisė per artimiausius dvejus metus elektros kainą gyventojams padidinti bent 6 centais už kWh, o įmonėms ~ 5 centais už kWh (be PVM). Tačiau toks kainų didinimas vartotojams nepriimtinas, nes elektros energijos kainos Lietuvoje nustatomos vadovaujantis tuo, kad vartotojai privalo mokėti už elektros energiją tiek, kiek aptariamos bendrovės pageidauja gauti pajamų. Tai neteisinga. Tad sutelkime savo tautos turtą – žinias ir išmintį – ir įrodykime, kad elektros energijos kainos Lietuvoje turi būti ne didinamos, o gal net ir mažinamos. Juolab kad mūsų kaimynų latvių ir estų elektros energijos kainos gyventojams yra mažesnės negu Lietuvoje. | ||
„Eurostat"duomenimis, 2004 metų lapkričio pradžioje Estijoje 1 kWh gyventojams kainavo 0,0550 euro (arba 0,19 Lt), Latvijoje – 0,0487 euro (arba 0,17 Lt). | „Eurostat"duomenimis, 2004 metų lapkričio pradžioje Estijoje 1 kWh gyventojams kainavo 0,0550 euro (arba 0,19 Lt), Latvijoje – 0,0487 euro (arba 0,17 Lt). | ||
Suprantama, kad skirstomieji tinklai ieško finansinių šaltinių tinklams ir įrangai atnaujinti, naujoms technologijoms diegti. Tačiau manau, kad tai turėtų būti daroma jau seniai civilizuotame pasaulyje žinomais finansavimo būdais. Tie finansavimo šaltiniai skirstomi į :1) nuosavus (akcijų emisija, nereikalingų padalinių pardavimas, nusidėvėjimas ir amortizacija, nepaskirstytas pelnas) ir 2) skolintus (paskolos, obligacijų leidimas, išperkamoji nuoma ir kt.). | Suprantama, kad skirstomieji tinklai ieško finansinių šaltinių tinklams ir įrangai atnaujinti, naujoms technologijoms diegti. Tačiau manau, kad tai turėtų būti daroma jau seniai civilizuotame pasaulyje žinomais finansavimo būdais. Tie finansavimo šaltiniai skirstomi į :1) nuosavus (akcijų emisija, nereikalingų padalinių [[pardavimas]], nusidėvėjimas ir amortizacija, nepaskirstytas pelnas) ir 2) skolintus (paskolos, obligacijų leidimas, išperkamoji nuoma ir kt.). | ||
Kai tie šaltiniai kaupiami apgaudinėjant vartotojus (pramonę, žemės ūkį, gyventojus ir kt.), tai jau gudravimas ar nepakankamas ekonominis išprusimas. | Kai tie šaltiniai kaupiami apgaudinėjant vartotojus (pramonę, žemės ūkį, gyventojus ir kt.), tai jau gudravimas ar nepakankamas ekonominis išprusimas. | ||
Aptarkime du neteisingus būdus, kurie naudojami lietuviškoje elektros energijos kainodaroje. | Aptarkime du neteisingus būdus, kurie naudojami lietuviškoje elektros energijos kainodaroje. | ||
| 20 eilutė: | 19 eilutė: | ||
Vadinasi, skirstytijai elektros generavimo šaltiniui nesumokama už realiai pagamintą elektros energijos kiekį. Tuo gerokai iškreipdami gamybos, perdavimo ir skirstymo pelnų santykius. | Vadinasi, skirstytijai elektros generavimo šaltiniui nesumokama už realiai pagamintą elektros energijos kiekį. Tuo gerokai iškreipdami gamybos, perdavimo ir skirstymo pelnų santykius. | ||
Antrasis elektros energijos kainų formavimo Lietuvoje netikslumas yra susijęs su klaidomis. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikoje, kurią 2004 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 0385 patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šios metodikos antroje dalyje "Apibrėžimai" vidutinės elektros energijos kainos sąvoka aiškinama taip: " Vidutinė elektros energijos kaina – per apibrėžtą laikotarpį elektros energijos veiklų (gamyba, tiekimas, perdavimas ir skirstymas) būtinų technologinių sąnaudų bei pelno sumos ir elektros energijos kiekio santykis". Vadinasi, būtinų sąnaudų ir pelno suma sudaro nagrinėjamų bendrovių pardavimo pajamas. | Antrasis elektros energijos kainų formavimo Lietuvoje netikslumas yra susijęs su klaidomis. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikoje, kurią 2004 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 0385 patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šios metodikos antroje dalyje "Apibrėžimai" vidutinės elektros energijos kainos sąvoka aiškinama taip: " Vidutinė elektros energijos kaina – per apibrėžtą laikotarpį elektros energijos veiklų (gamyba, tiekimas, perdavimas ir skirstymas) būtinų technologinių sąnaudų bei pelno sumos ir elektros energijos kiekio santykis". Vadinasi, būtinų sąnaudų ir pelno suma sudaro nagrinėjamų bendrovių [[pardavimas|pardavimo]] pajamas. | ||
Jau sakyta, kad į gamybos kainą, be sąnaudų, energetikai visiškai nepagrįstai įtraukia ir investicijas. Vadinasi, pirma, būtina gerai išanalizuoti, ar skirstomieji tinklai į savo sąnaudas (pavyzdžiui, per darbo užmokesčio ar kitokį sąnaudų elementą), skaičiuodami kainų dydį, neįtraukia investicijų. Detaliai analizuoti "būtinųjų technologinių" sąnaudų sudėtį verčia ir ta aplinkybė, kad sąnaudos metodikoje sugrupuotos vadinamuoju bendrojo katilo metodu, viską sudedant ir gerokai sujaukiant. | Jau sakyta, kad į gamybos kainą, be sąnaudų, energetikai visiškai nepagrįstai įtraukia ir investicijas. Vadinasi, pirma, būtina gerai išanalizuoti, ar skirstomieji tinklai į savo sąnaudas (pavyzdžiui, per darbo užmokesčio ar kitokį sąnaudų elementą), skaičiuodami kainų dydį, neįtraukia investicijų. Detaliai analizuoti "būtinųjų technologinių" sąnaudų sudėtį verčia ir ta aplinkybė, kad sąnaudos metodikoje sugrupuotos vadinamuoju bendrojo katilo metodu, viską sudedant ir gerokai sujaukiant. | ||
Tai neatitinka 3 – iojo verslo apskaitos standarto "Pelno (nuostolių) ataskaita" 1 priedo. | Tai neatitinka 3 – iojo verslo apskaitos standarto "Pelno (nuostolių) ataskaita" 1 priedo. | ||
| 34 eilutė: | 33 eilutė: | ||
Antra , kaip įsitikinama, kad operatoriaus naudojamo turto sąraše yra tik su elektros energijos perdavimo ir skirstymo licencijuota veikla susijęs turtas. Ar jis suskirstytas taip, kaip parodyta 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas" 1 priede? | Antra , kaip įsitikinama, kad operatoriaus naudojamo turto sąraše yra tik su elektros energijos perdavimo ir skirstymo licencijuota veikla susijęs turtas. Ar jis suskirstytas taip, kaip parodyta 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas" 1 priede? | ||
Šiuo straipsniu noriu kviesti mokslininkus, politikus, inžinierius, ekonomistus ir visus kitus kartu ieškoti atsakymo į klausimą, kokia turėtų būti elektros energijos kainodara, kad joje būtų tinkamai, skaidriai bei apgalvotai suderinti vartotojų ir elektros energijos tiekėjų interesai. Juk reikėtų išanalizuoti jau patvirtintas kainų viršutines ribas ir pasakyti savo nuomonę apie skirstomųjų tinklų elektros energijos tarifus įvairioms vartotojų grupėms. | Šiuo straipsniu noriu kviesti mokslininkus, politikus, inžinierius, ekonomistus ir visus kitus kartu ieškoti atsakymo į klausimą, kokia turėtų būti elektros energijos kainodara, kad joje būtų tinkamai, skaidriai bei apgalvotai suderinti vartotojų ir elektros energijos tiekėjų interesai. Juk reikėtų išanalizuoti jau patvirtintas kainų viršutines ribas ir pasakyti savo nuomonę apie skirstomųjų tinklų elektros energijos tarifus įvairioms vartotojų grupėms. | ||
==Internetai apie Artūrą Budreiką== | |||
Pasirodo, pats ponas Artūras yra spalvinga [[Pipedija|Pipedijos]] apdainavimo verta asmenybė, ir dar visų skriaudžiama beigi [[glušas|glušu]] vadinama<ref>http://www.vartotojulyga.lt/lt/news/detail.php?ID=22222</ref>. Pasirodo anas išrado kažką tokio, kad net kreipėsi į [[VSD]], [[Jos Egselenciją]], [[premjeras|premjerą]] ir kitas [[atatinkamas]] institucijas kad jo išradimą kuo skubiau įslaptintų po devyniais užraktais. Štai taip: | |||
"Būdą, kaip vogti elektrą, užpatentavęs kaunietis Artūras Budreika iš valstybės reikalauja įslaptinti jo išradimą ir sumokėti kompensaciją. Elektros energijos tiekėjai tvirtina esą šantažuojami kauniečio, nes išradėjas reikalauja pinigų. Jų negavęs A.Budreika žada viešai paskelbti daugiau būdų, kaip vogti elektrą. Tačiau su elektros vagimis kovojantys specialistai nėra linkę rimtai vertinti A.Budreikos išradimo. Elektros apskaitos įrenginių silpnąją vietą atradusį kaunietį šalies energetikai išvadino šantažuotoju." <ref>http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=10309</ref> | |||
Visaip kaip kažkada tūlas [[Pavel Iljin]] bandė VB pašantažuoti, [[ania]]? | |||
Tai dar po to, kai Artūras Budreika buvo glušu išvadintas, tai anoksai [[Vytautas Vazalinskas]], šįjį glušu išvadinęs, po kelių mėnesių iš [[Arvydas Sekmokas|Arvydo Sekmoko]] gavo kažkokią tais premiją, tai neretas spėliojo, kad gal už kultūringą bendravimą... | |||
{{References}} | |||
[[Category:Asmenybės]] | |||
Artūras Budreika | |||
LT – 44433 Kaunas, | |||
el. paštas:arturas.budreika@gmail.com | |||
Aplinkos ministerijai | |||
Jakšto 4/9, LT-01105 Vilnius | |||
PERSPĖJIMAS DĖL GALIMOS KATASTROFOS | |||
2009.04.29 | |||
_______________ | |||
Kaunas | |||
Aplinkos ministeriją, kaip statybų sektorių kontroliuojančią instituciją, informuoju: | |||
Kaune, prekybos centro Akropolis gretimybėje pastatytos daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės būklė tragiška, o itin pavojingi perimetru juosiantys metaliniai balkonai! Kadangi jie suprojektuoti tik savajam svoriui laikyt ir tik vienam kitam žmogui pasivaikščioti. | |||
Inžinerinis nonsensas. Visa konstrukcija laikosi tik ant keleto metalinių (jau vargstančių) prie kolonų pritvirtintų raunamųjų taškų. Raunamasis taškas pritvirtintas: keturiais varžtais prie gelžbetoninės kolonos prisukta metalo plokštė, prie kurios privirinta pagrindinė sija. Tad, nutrūkus bent vieno raunamojo taško varžtams arba minėtajam privirinimui, prasidėtų grandininė reakcija, nutraukianti likusius raunamuosius taškus. To pasekoje iš aukštybių nukristų pats balkonas su visais jame esančiais žmonėmis. | |||
Mažai tikėtina, kad tie paminėti 4 varžtukai arba suvirinimas atlaikytų skanduojančią ir ritmingai linguojančią, rezonuojančiai tūpčiojančią, sausakimšai priėjusią tūkstantinę žmonių minią, galimai stebinčią gretimai vykstantį renginį. O žmonių stebėjimui susirinkti tikrai gali, pvz. J. Kairio skrydį, prospekte vykstančias auto varžybas, aplaistant (greta stovėsiančiuose) sporto rūmuose laimėtas arba pralaimėtas varžybas ar sutinkant Naujus metus ir pan. | |||
Balkonui nukritus kartu su tūkstantine minia ištiktų klaiki katastrofa, o visa tai tik laiko klausimas! | |||
Problemą galima išspręsti patikimai ir palyginti nebrangiai. Tereikia laikančiųjų sijų kansolinius galus pritvirtinti prie sumontuotinų metalo profilio kolonų, kurios slėgį perduotų tiesiog į žemę. | |||
Pagarbiai, A. Budreika | |||
____________________________________________________________________________________________ | |||
Dalis Kauno „Akropolio“ automobilių garažo uždaryta dėl statybos defektų | |||
www.DELFI.lt | |||
2010 liepos mėn. 13 d. 12:35 | |||
Vokietijos bendrovė „Deka Immobilien GmbH“, Kauno prekybos centro „Akropolis“ savininkė, profilaktiškai uždarė atskiras šio prekybos centro automobilių stovėjimo garažo dalis. Kaip skelbia bendrovė, ten nustatyti trūkumai – statybos defektų pasekmė, kurių nebuvo matyti, kai bendrovė „Deka Immobilien“ įsigijo prekybos centrą. Pačiam prekybos centrui pavojaus nekyla. Klientų ir nuomininkų saugumas užtikrinamas. | |||
Koncerno „DekaBank“ nekilnojamojo turto bendrovė pavedė trims nepriklausomiems ekspertams atlikti automobilių stovėjimo garažo tyrimą. Jo rezultatai patvirtina trūkumus ir rekomenduoja juos pašalinti artimiausiu metu, tačiau teigiama, kad naudotojams pavojaus nėra. | |||
Bendrovė „Deka Immobilien GmbH“ šiuo metu rengia rekonstrukcijos koncepciją, kuri bus pateikiama rugpjūčio pradžioje. Tada bus pradėti automobilių stovėjimo garažo rekonstrukcijos darbai. | |||
Koncerno „Deka Bank“ nekilnojamojo turto bendrovė 2008 m. rugsėjo mėnesį įsigijo prekybos centrą savo atviram nekilnojamojo turto fondui „WestInvest InterSelect“. Pardavėjas – UAB „Akropolis“, mažmeninės prekybos vystytoja. | |||