1 246
pakeitimai
Architektūros stiliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''Architektūros stiliai''' - tai tie stiliai, kuriais statomi pastatai. Senovėje buvo labai svarbūs, nes architektai bandydavo sukurti kokius nors gražius ir išskirtinius pastatus, tad bandydavo išnaudoti visas to meto architektūrines madas, patirtis ir sprendimus. Dabartiniais gi laikais architektūriniai stiliai pavirtę į neegzistuojančius - vietoje jų visur yra utilitarizmas, kuris išties joks ne stilius. Čia kažkiek žinomesnių jums stilių pavardin...) |
|||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo) | |||
| 11 eilutė: | 11 eilutė: | ||
* [[Neo stiliai]] arba [[istorizmas]] - tai neoklasicizmas, neobarokas, neogotika ir panašiai, plitę [[XIXa.]] pabaigoje ir pačioje [[XXa.]] pradžioje. Lietuvoje ryškiau išplito neogotika, o kiti stiliai - nelabai. Stilių esmė buvo kažkaip atkartoti, pamėgdžioti senus stilius, nes seni stiliai buvo gražūs. | * [[Neo stiliai]] arba [[istorizmas]] - tai neoklasicizmas, neobarokas, neogotika ir panašiai, plitę [[XIXa.]] pabaigoje ir pačioje [[XXa.]] pradžioje. Lietuvoje ryškiau išplito neogotika, o kiti stiliai - nelabai. Stilių esmė buvo kažkaip atkartoti, pamėgdžioti senus stilius, nes seni stiliai buvo gražūs. | ||
* [[Neogotika]] - vienas iš neo stilių, labiausiai išplitęs Lietuvos bažnyčiose. Bene didžiausias ir ryškiausias atvejis - [[Anykščiai|Anykščių]] bažnyčia, kuri išvis yra aukščiausia bažnyčia Lietuvoje. Tačiau neogotikinių bažnyčių yra ganėtinai daug, nes jos buvo masiškai statomos po to, kai carinė valdžia panaikino apribojimus bažnyčių statybai. Neogotika primena klasikinę gotiką, tačiau būna daug mažiau proporcinga, su mažiau išraitymų, grubesnė ir ne tokia graži. | * [[Neogotika]] - vienas iš neo stilių, labiausiai išplitęs Lietuvos bažnyčiose. Bene didžiausias ir ryškiausias atvejis - [[Anykščiai|Anykščių]] bažnyčia, kuri išvis yra aukščiausia bažnyčia Lietuvoje. Tačiau neogotikinių bažnyčių yra ganėtinai daug, nes jos buvo masiškai statomos po to, kai carinė valdžia panaikino apribojimus bažnyčių statybai. Neogotika primena klasikinę gotiką, tačiau būna daug mažiau proporcinga, su mažiau išraitymų, grubesnė ir ne tokia graži. | ||
* Plytų stilius - kai pastatai tiesiog iš plytų, kažkiek pretenduojantys į neogotiką, bet pernelyg utilitariniai, neproporcingi, vienodi ir nepasižymintys jokiais gotikiniais ar neogotikiniais išskirtinumais. Paprastai tai visokie gyvenamieji pastatai. Lietuvoje išsiskiria du skirtingesni plytų stiliaus variantai - [[Klaipėda|Klaipėdai]] būdingesnis su daug geresne, realiai prie neogotikos artinančiomis formomis ir raudonomis plytomis. Vilniuje puošyba daug prastesnė, formos labai vienodos, o plytos geltonos. | * [[Plytų stilius]] - kai pastatai tiesiog iš plytų, kažkiek pretenduojantys į neogotiką, bet pernelyg utilitariniai, neproporcingi, vienodi ir nepasižymintys jokiais gotikiniais ar neogotikiniais išskirtinumais. Paprastai tai visokie gyvenamieji pastatai. Lietuvoje išsiskiria du skirtingesni plytų stiliaus variantai - [[Klaipėda|Klaipėdai]] būdingesnis su daug geresne, realiai prie neogotikos artinančiomis formomis ir raudonomis plytomis. Vilniuje puošyba daug prastesnė, formos labai vienodos, o plytos geltonos. | ||
* [[Eklektika]] - mišrūs stiliai, kur architektai bandydavo į vieną dalyką sukišti įvairius stilius vienu metu. Pvz., kokią nors gotiką, baroką ir dar ką nors. Gaudavosi kartais negražiai, o kartais visai pakenčiamai. | * [[Eklektika]] - mišrūs stiliai, kur architektai bandydavo į vieną dalyką sukišti įvairius stilius vienu metu. Pvz., kokią nors gotiką, baroką ir dar ką nors. Gaudavosi kartais negražiai, o kartais visai pakenčiamai. | ||
* [[Modernas]] arba [[art nouveau]] - tai toksai iš eklektikos išsivystęs stilius, kuris atsirado, kai pastatais užsiėmė žmonės, turintys realų dailės talentą. Čia buvo jungiama kokie papuola stiliai ir kokios papuola formos, jas dar papildant visokiais lipdiniais ir panašiai. Būdinga, kad pastatai ir jų dalys dažnai būna asimetriškos ir ta asimetrija neretai tampa esminiu elementu, nors patys pastatai gali priminti ir barokinius, ir gotikinius, ir klasicistinius. Lietuvoje nelabai daug tokių pastatų, nors įvairiose [[Naujamiestis|Naujamiesčio]] vietose visgi kažkiek galima atrasti. | * [[Modernas]] arba [[art nouveau]] - tai toksai iš eklektikos išsivystęs stilius, kuris atsirado, kai pastatais užsiėmė žmonės, turintys realų dailės talentą. Čia buvo jungiama kokie papuola stiliai ir kokios papuola formos, jas dar papildant visokiais lipdiniais ir panašiai. Būdinga, kad pastatai ir jų dalys dažnai būna asimetriškos ir ta asimetrija neretai tampa esminiu elementu, nors patys pastatai gali priminti ir barokinius, ir gotikinius, ir klasicistinius. Lietuvoje nelabai daug tokių pastatų, nors įvairiose [[Naujamiestis|Naujamiesčio]] vietose visgi kažkiek galima atrasti. | ||
* [[Bauhaus]] - toksai Vokietijoje susiformavęs architektūros stilius, kur buvo bandoma derinti praktines pastato funkcijas ir visišką paprastumą su visgi gražiomis, dar iš art nouveau atėjusiomis bendromis formomis. Stilius davė pradžią visai šiuolaikinei utilitarinei architektūrai. | |||
* [[Stalinistinis stilius]] arba [[stalinistinis ampyras]] - įvairūs stiliai, kuriems būdinga juntama disproporcija, labai didelis pompastiškumas, imperiškumas. Stiliai varijuoja nuo pseudoklasicistinio, kaip [[Profsąjungų rūmai]], [[Mažvydo biblioteka]] ar [[Kablys]] iki stalinistiškai utilitaristinio, kaip Vyriausybės rūmai. Visgi dauguma pastatų pasižymi panašumu į ampyrą, tiktai kad prastą. | * [[Stalinistinis stilius]] arba [[stalinistinis ampyras]] - įvairūs stiliai, kuriems būdinga juntama disproporcija, labai didelis pompastiškumas, imperiškumas. Stiliai varijuoja nuo pseudoklasicistinio, kaip [[Profsąjungų rūmai]], [[Mažvydo biblioteka]] ar [[Kablys]] iki stalinistiškai utilitaristinio, kaip Vyriausybės rūmai. Visgi dauguma pastatų pasižymi panašumu į ampyrą, tiktai kad prastą. | ||
* [[Utilitarizmas]] - kai pastatai statomi be jokių aiškių idėjų ir formų, bile tik kažkaip tai gautųsi. Absoliuti dauguma dabartinių pastatų, įskaitant ir [[chruščiovkės|chruščiovkes]], ir visokius [[stiklainiai|stiklainius]] - tai tiesiog įvairūs konstruktyvistinio utilitarizmo pavyzdžiai. | * [[Utilitarizmas]] - kai pastatai statomi be jokių aiškių idėjų ir formų, bile tik kažkaip tai gautųsi. Absoliuti dauguma dabartinių pastatų, įskaitant ir [[chruščiovkės|chruščiovkes]], ir visokius [[stiklainiai|stiklainius]] - tai tiesiog įvairūs konstruktyvistinio utilitarizmo pavyzdžiai. | ||
* [[Konstruktyvizmas]] - toksai stilius, kur architektai dar ir tyčia bandydavo parodyti konstrukcinius pastatų elementus, kaip esminę pastatų dalį. Lyginant su utilitarizmu - gal kažkiek gražiau ir proporcingiau, bet šiaip tai tas pats galas. | * [[Konstruktyvizmas]] - toksai stilius, kur architektai dar ir tyčia bandydavo parodyti konstrukcinius pastatų elementus, kaip esminę pastatų dalį. Lyginant su utilitarizmu - gal kažkiek gražiau ir proporcingiau, bet šiaip tai tas pats galas. | ||