53
pakeitimai
Aptarimas:Supermamos šmaikštašiknės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Aptarimas:Supermamos šmaikštašiknės (žiūrėti kodą)
10:51, 8 balandžio 2010 versija
, 10:51, 8 balandžio 2010→Skerdynėlės ant staltiesėlės
| 31 eilutė: | 31 eilutė: | ||
: Gerbiamas AŠ, noriu Jus patikinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamos teisės į asmeninio gyvenimo privatumą nebuvo pažeistos talpinant šį, daugelį Supermamų taip sujaudinusį, paveikslėlį. Informuoju, kad jeigu atsiras žmogus, kuris pareikš, kad ta nuotrauka pažeidžia jo teises į asmeninio gyvenimo privatumą ir sugebės paaiškinti, kaip ji galėjo atsidurti mūsų dispozicijoje - ji bus nedelsiant išimta ir gražinta jam.--[[Naudotojas:Vyr.redaktorius|Vyr.redaktorius]] 05:49, 2010 balandžio 8 (UTC) | : Gerbiamas AŠ, noriu Jus patikinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamos teisės į asmeninio gyvenimo privatumą nebuvo pažeistos talpinant šį, daugelį Supermamų taip sujaudinusį, paveikslėlį. Informuoju, kad jeigu atsiras žmogus, kuris pareikš, kad ta nuotrauka pažeidžia jo teises į asmeninio gyvenimo privatumą ir sugebės paaiškinti, kaip ji galėjo atsidurti mūsų dispozicijoje - ji bus nedelsiant išimta ir gražinta jam.--[[Naudotojas:Vyr.redaktorius|Vyr.redaktorius]] 05:49, 2010 balandžio 8 (UTC) | ||
::Tamsta nesupranti, apie ką aš. Bandysiu paaiškinti kitaip. Atpažįstu šioje situacijoje savo pačios patirtas situacijas, kurios gal nesugriovė mano gyvenimo, tačiau pakreipė negera linkme, ir tikrai niekam nelinkėčiau, bei manau, jei suprastumėte, nelinkėtumėte ir jūs. Papasakosiu, nes po galais, tikrai nelinkėčiau. Alegoriškai. Tarkim, žmogaus gyvenimas - kaip virtuvė, kurioje jis verda savo gyvenimo košę. Taigi, viriau aš tą košę, bet virtuvės durys buvo atviros bet kam, t.y. praktiškai tik tiems, kurie apie mano virtuvės egzistavimą žinojo ar atsitiktinai papuldavo praeiti, bet teoriškai bet kam (paaiškinsiu toliau). Jeigu niekas nekviestas ten nebūtų įžengęs, neprašytas nebūtų pridėjęs į MANO košę savo nuožiūra visokiausių prieskonių, kurie nors ir buvo virtuvėje, tačiau tai nereiškia, kad aš juos ketinau į savo košę maišyti, jau nekalbant apie tuos prieskonius, kurių tie žmogeliai su savim atsitempė, mano košė būtų gavusis jei ir ne baisiausiai skani, bet valgoma. Tuo tarpu dabar yra taip, kad dar labai ilgai turėsiu valgyti tą sugadintą košę, ja dalintis su kitais, ir dar esu laikoma nepataisomai bloga virėja, nors faktiškai esu gera virėja, tik tuomet nežinojau, kad kiti žmonės leistų sau sukinėtis ties mano puodu, nes pati taip nedaryčiau, ir vertinam pasaulį kiekvienas pagal save. Tad mano klaida, kad puodą laikiau atidengtą, duris atviras, ir t.t., nes man nei į galvą neatėjo, kad atsiras tokių žmonių, kurie jei tiesiogiai su savo prieskoniais ir nesikiš, bet bent jaus pareigą paskelbti platesniam žmonių ratui, kad ten kažkur yra virtuvė su atvirom durim ir visokiais prieskoniais ir kad galima ten viską nebaudžiamam maišyti ir blabla. O tuomet jau atsiranda pakankamai vargšų irba žmogelių su gerais ketinimais, kurie gal neturi savo virtuvės ar puodo ar košės ir neprašyti pradeda talkininkauti kitiems. Tai šitam veiksme ant staltiesėlės, aš nežinau, kiek reikšminga yra tos nuotraukos įkėlimas tos moters gyvenimui, tačiau jos pakanka asmens tapatybės identifikavimui, ir jūs veikiate kaip tie, kurie praneša platesniam ratui žmonių, kad jos virtuvėje yra tokių ir tokių prieskonių, ir kad tokiu ir tokiu būdu į jos virtuvę galima įeiti. Ir jei tame platesniame rate nepapuls piktybiškų žmonių, nieko ir nebus blogo, bus galima kada nors pasijuokti tik iš visko. Tačiau į mano košę primaišė ir tie visai nepiktybiški žmogeliai, kurie tikrai labai norėjo padėti išvirti skaniai, tiesiog jie nežinojo, kokią košę aš nusimačius išvirti, na užtenka fakto,kad puodas vienas, o virėjais pasišovusių belekiek, kad suprastumėt, jog greičiausiai gausis košė-pravalas. Ir rezultatas paverčia tų įsikišusių žmonių smulkius prisidėjimus nemaža atsakomybe, tai kas, kad teisiškai nepagaunama (nebuvo liudininkų ar įstatyme nėra aprašyta ar pan.), tačiau juk suvokia tie žmonės, kad jei nebūtų prikišę nagų, tyčiom ar netyčiom, man viskas būtų gerai. Ir tai nėra ypatingai lengvas supratimas. Tai ar verta jums tokiais prieskoniais užsiimti vien iš principo, kad savo kailiu patirtumėte tą supratimą, kito gyvenimo sumakalavimo, kai to visai net nebuvo būtina, manau, kad ne. Iš veiksmų ties ta nuotrauka, akivaizdu, kad ji NENORI, kad ta nuotrauka ČIA būtų, kitaip tariant,to prieskonio į savo košę ji nenori dabar ar išvis dėti. Jūs turite teisę jos pasirinkimą gerbti, bet neturite pareigos jos pasirinkimo negerbti. Ar suprantat :) | |||