Aposturiniksiksai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Aposturiniksiksai''' - anoks tolerancijos ir išminties kupinas visuomeninis judėjimas, susikūręs dar giliai viduramžiuose, bent jau labai senai. Jo išpažinėtojai teigia, kad žmogus gali [[myžti]] kur nori ir kaip nori, kada tik prispaudžia reikalas, nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų bei metų laiko. Pasak jų - tualetai yra absoliutus blogis, ypač kai mokami. Kadangi aplinkiniai šiųjų nelabai toleruoja, o viduramžiais netgi aklėjimo tikslais įkišdavo į [[šūdas|šūdų]] sklidiną statinę ir veždavo per miestą it kokį retą gyvulį, aposturiniksiksai aktyviai gindavo savo teises protestuodami ir keldami visokias įdomias akcijas. Daugiausiai populiarumo sulaukia vadinamos Aposturiniksazės akcijos, kada pasišaipydami iš puritoniškos visuomenės aposturiniksiksai viešai išsižada myžimo, teikdami kad galima apsieiti ir be jo, ir kaulija valstybės valdymo institucijų bei gydymo įstaigų pažymėjimo apie išsižadėjimą.

Lietuvoje aposturiniksiksų judėjimas yra gan populiarus, tačiau vis dar labai užsislaptinęs, mat ksenofobiška ir netolerantiška visuomenė padedant pareigūnų tokius gaudo arba muša. Arba šiaip labai kreivai pasižiūri. Manoma, kad šiam judėjimai, o taip pat visiems kitiems įmanomiems tolerastų, feministų, žaliųjų ir onanistų pakraipos judėjimams priklauso tokios ryškios asmenybės kaip [[Darius Pocevičius]], [[Kasparas Pocius]], [[Roberta Raudonė]] ir kiti.