Anankastinis asmenybės sutrikimas

Anankastinis asmenybės sutrikimas yra dar dažnai vadinamas kaip obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas, todėl labai labai dažnai yra klaidingai painiojamas su visiškai kitu, nieko bendro neturinčiu obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu. Būten todėl, kad būtų mažiau painiavos, ir buvo pervadintas į anankastinį. Tiesa, dabar niekas nežino, ką reiškia tas žodis "anankastinis", tai painiavos dėl to gal ir nesumažėjo.

Žodis "anankastinis" reiškia tokią būseną - anankastiją, kurios esmė yra, kad žmogus elgiasi šabloniškai, kartodamas kokius nors veiksmus, o jei jam taip elgtis kas nors neleidžia, tai tada patiria labai daug nerimo ir nervų. Kitaip tariant - tai reiškia tą patį obsesinį-kompulsinį elgesį.

Tas obsesinio-kompulsinio sutrikimo painiojimas su obsesiniu-kompulsiniu asmenybės sutrikimu yra toksai gilus ir paplitęs, kad svarbiau netgi ne išsiaiškinti, kas yra vienas ar kitas iš šitų sutrikimų, o išsiaiškinti kuo vienas nuo kito tie sutrikimai skiriasi.

Anankastinio asmenybės sutrikimo požymiai

Taigi, esminiai anankastinio arba obsesinio-kompulsinio asmenybės sutrikimo požymiai yra tokie:

• Žmogus turi bendrai visas gyvenimo sritis apimančių elgesio ir suvokimo sutrikimų, kurie trukdo jam darbe ar asmeniniame gyvenime
• Tie elgesio sutrikimai yra susiję su kraštutiniu pedantiškumu, perfekcionizmu, tvarkingumu, biurokratiškumu, elgesio taisyklių nustatymu ir biurokratiškumu
• Žmogus prisigalvoja tiek gyvenimo taisyklių ir biurokratijų, kad per jas gadina gyvenimą ir sau, ir bendradarbiams, ir šeimos nariams
• Tos pačios taisyklės ir biurokratijos sužlugdo ir darbą, ir šeimyninius santykius, ir draugystę
• Žmogus niekaip negali tų taisyklių, pedantiškumo ir taip toliau apriboti ir atsisakyti, nes jam tai atrodo neįmanoma
• Tos taisyklės, pedantiškumai ir panašios nesąmonės lenda per visas to žmogaus gyvenimo ir veiklos sritis

Žodžiu, jei susitiksite su biurokratu, kuris kažkokią biurokratiją davedinėja iki absurdo, tai jau įtarkite, kad tai žmogus, kuris turi anankastinį asmenybės sutrikimą.

Deja, kaip tik tokį sutrikimą turintys žmonės itin noriai lenda į visokias valdžios įstaigas, o kaip tik tose įstaigose gauna ir neribotas galimybes diegti savo absurdiškas taisykles, kuriamas dėl taisyklių ir be jokios prasmės. Taip ir gaunasi, kad paskui žiūrime į valdiškas įstaigas ir nesuprantame, kas ten per bepročiai visas nesąmones sugalvojo. O išties visas nesąmones ten sugalvojo nykūs, nuobodūs, kraštutinai priekabūs ir viską biurokratizuojantys asmenys, turintys tą patį sutrikimą, apie kurį čia ir kalbame.