Žmogus

Žmogus - tai skamba išdidžiai

Išdidžiai tai skamba tiktai tol, kol tuo didžiuojies tiktai prieš save. Kiti juk menkesni, tiesa? Bet jie apie save galvoja juk tą patį, besididžiuodami savim prieš tave. Ogi iš šono žiūrint, žmogus - tai nulis, tik varžtelis, besisukantis kažkokioj sistemoje.

Geriausiai tą gal būt gali pajusti, pakliuvęs į kalėjimą ar durnyną - išsyk suprasi galimybes didžiuotis savimi, vos tik pabandęs, pamatysi savo vietą. O dar geriau senolių išmintis byloja užrašais ant kapinių vartų: "Iš dulkių kilai, dulke ir pavirsi".