347
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Šviesos greitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 8 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{Protingas}} | {{Protingas}} | ||
[[Šviesa| | '''C''' raidė - tai [[Šviesa|šviesos]] greitis, dar populiariai vadinamas <i>c</i>, yra toksai greitis, katruo šviesos dalelės (populiariai vadinamos fotonais) arba tamsos dalelės (tachijonai) juda pirmyn arba atgal per šviesos eterį (vakuumą). Tai yra [[Melejonas|melejonai]] kilometrų per valandą - arba kitaip tariant, tokiu greičiu vykstant iš [[Vilnius|Vilniaus]] į [[Klaipėda|Klaipėdą]], praeina 0,001 sekundės. | ||
Tiksliai pamatuotas šviesos greitis yra lygiai 299 792 458 metrai per sekundę. Matavimams tikslėjant, idantinai nesukelti [[Kognityvinis disonansas|kognityvinio disonanso]] mokslininkų beigi paprastų žmonių tarpe, yra sugalvota, kad tai metras yra apibrėžtas kaip 1/299 792 458 atstumo, kurį nueina fotonai arba tachijonai šviesos [[Anodija|eteryje]] (vakuume) per sekundę. | Tiksliai pamatuotas šviesos greitis yra lygiai 299 792 458 metrai per sekundę. Matavimams tikslėjant, idantinai nesukelti [[Kognityvinis disonansas|kognityvinio disonanso]] mokslininkų beigi paprastų žmonių tarpe, yra sugalvota, kad tai metras yra apibrėžtas kaip 1/299 792 458 atstumo, kurį nueina fotonai arba tachijonai šviesos [[Anodija|eteryje]] (vakuume) per sekundę. | ||
Todėl metras ir sekundė yra reliatyvūs dydžiai, priklausantys nuo konkretaus tachijono greičio su [[Minusas|minuso]] ženklu konkrečiame vakuume. Kiek konkrečiai yra metras konkrečiu duotuoju atveju, konkrečiai apskaičiuoja [[Einšteino reliatyvumo teorija|specialioji reliatyvumo teorija]]. | Todėl metras ir sekundė yra reliatyvūs dydžiai, priklausantys nuo konkretaus tachijono greičio su [[Minusas|minuso]] ženklu konkrečiame vakuume. Kiek konkrečiai yra metras konkrečiu duotuoju atveju, konkrečiai apskaičiuoja [[Einšteino reliatyvumo teorija|specialioji reliatyvumo teorija]]. | ||
Dar įdomu, kad raidė [[C]] yra po raidės [[B]], todėl spėjam, kad B yra greitesnė, o štai [[D]] - lėtesnė, nes eina paskui C, todėl B žymi greitį, kuris didesnis už šviesos greitį, o D - mažesnį... Tiesa, mums čia įdomu, koks greitis būtų pas [[A]]? | |||
==Istorija== | ==Istorija== | ||
| 14 eilutė: | 16 eilutė: | ||
Tą mintį toliau vystė kitas graikas Aristotelis, katrasai išrado, kad šviesa neegzistuoja kaip savaiminis reiškinys, o tik yra [[Informacija|informacija]] apie matomus [[Šūdas(materija)|daiktus]]. Ryšium su tuo, kadangi daiktai egzistuoja arba ne visame kame, tai ir informacija apie juos visame kame yra iškart - o ir tachijonai tada neturi greičio ribos arba lekia begaliniu greičiu. Bėgant laikui, tas dėsnis tapo [[Gandai|neteisingas]] ir šiuo metu šviesa egzistuoja kaip savaiminis reiškinys. | Tą mintį toliau vystė kitas graikas Aristotelis, katrasai išrado, kad šviesa neegzistuoja kaip savaiminis reiškinys, o tik yra [[Informacija|informacija]] apie matomus [[Šūdas(materija)|daiktus]]. Ryšium su tuo, kadangi daiktai egzistuoja arba ne visame kame, tai ir informacija apie juos visame kame yra iškart - o ir tachijonai tada neturi greičio ribos arba lekia begaliniu greičiu. Bėgant laikui, tas dėsnis tapo [[Gandai|neteisingas]] ir šiuo metu šviesa egzistuoja kaip savaiminis reiškinys. | ||
Kiti graikai vardu Euklidas ir Ptolemėjus sugalvojo, kad tai visi | Kiti graikai vardu Euklidas ir Ptolemėjus sugalvojo, kad tai ne visi daiktai šaudosi šviesos korpuskulėmis, o atvirkščiai - tai akis šaudosi tamsos korpuskulėmis. Modernioje teorijoje šviesos korpuskulės vadinasi fotonais, o akies - tachijonais. | ||
Heronas iš Aleksandrijos (Egipete) atliko eksperimentą idantinai nustatytų šviesos greitį. Užsimerkdamas ir atsimerkdamas jis klaidingai nustatė, kad žvaigždžių šviesa akis pasiekia iškart, todėl neva | Heronas iš Aleksandrijos (Egipete) atliko eksperimentą idantinai nustatytų šviesos greitį. Užsimerkdamas ir atsimerkdamas jis klaidingai nustatė, kad žvaigždžių šviesa akis pasiekia iškart, todėl neva tachijonų greitis besąs begalinis. Šiuolaikinė fizika tąjį eksperimentą paneigė kaipo klaidingą, mat matuojant laiko tarpą tarp užsimerkimo ir atsimerkimo smėlio arba saulės laikrodžiu, taip pat reikia atsižvelgti į tachijonų kelią tarp matuotojo ir prietaiso. | ||
[[Islamas|Mahometonai]] iki šiol tiki, kad tachijonai lekia begaliniu greičiu, nes taip užrašė jų pranašai. Bet, kaip ir visi [[Religija|religingi]] žmonės, jie tiki [[Melas|netiesa]]. | [[Islamas|Mahometonai]] iki šiol tiki, kad tachijonai lekia begaliniu greičiu, nes taip užrašė jų pranašai. Bet, kaip ir visi [[Religija|religingi]] žmonės, jie tiki [[Melas|netiesa]]. | ||
Taip pat nustatė žymūs filosofai Kepleris ir Dekartas. Ryšium su jų dideliais atradimais astronomijoje ir matematikoje, galima drąsiai teigti, jog tuomet tachijonai ir lakstė begaliniu greičiu. | Taip pat nustatė žymūs filosofai Kepleris ir Dekartas. Ryšium su jų dideliais [[Atradimas|atradimais]] astronomijoje ir matematikoje, galima drąsiai teigti, jog tuomet tachijonai ir lakstė begaliniu greičiu. | ||
===Moderni mintis=== | ===Moderni mintis=== | ||
| 44 eilutė: | 46 eilutė: | ||
Ir tasai tariamai vėlgi išrasiąs šviesą. | Ir tasai tariamai vėlgi išrasiąs šviesą. | ||
Dar vienas XX a. filosofas Adamsas plačiai plėtojo virššviesinių kelionių idėją iki tokių [[Fluxus|absurdų]] kaip trys [[Penis|peniai]], negalimumo variklis ir protagonistas - pats sau senelis. Tai yra netiesa, ir patsai autorius tam neprieštarauja teiginiu, kad tėra viena teisybė - skaičius [[42]]. | Dar vienas XX a. filosofas Adamsas plačiai plėtojo virššviesinių kelionių idėją iki [[Toks|tokių]] [[Fluxus|absurdų]] kaip trys [[Penis|peniai]], negalimumo variklis ir protagonistas - pats sau senelis. Tai yra netiesa, ir patsai autorius tam neprieštarauja teiginiu, kad tėra viena teisybė - skaičius [[42]]. | ||
==Metro matavimas== | ==Metro matavimas== | ||
| 53 eilutė: | 55 eilutė: | ||
Ogi iš tikrųjų metras nustatomas paprastai ir netgi ne liniuote, o interferometru. Paimamas lazeris, kuriuo šviečiama per keliasdešimt kilometrų į veidrodį ir difrakcinę gardelę. Pamatuojama, kiek spindulys interferuoja ir tokiu būdu pagal panašiuosius trikampius nustatoma, kiek vieno spindulio fazė vėluoja nuo kito. Tuomet žinant šviesos (fotonų eteryje) greitį padauginama iš 299 792 458 m/s ir taip nustatomas metras. | Ogi iš tikrųjų metras nustatomas paprastai ir netgi ne liniuote, o interferometru. Paimamas lazeris, kuriuo šviečiama per keliasdešimt kilometrų į veidrodį ir difrakcinę gardelę. Pamatuojama, kiek spindulys interferuoja ir tokiu būdu pagal panašiuosius trikampius nustatoma, kiek vieno spindulio fazė vėluoja nuo kito. Tuomet žinant šviesos (fotonų eteryje) greitį padauginama iš 299 792 458 m/s ir taip nustatomas metras. | ||
Šis metro nustatymo būdas yra toks paprastas, kad netgi naudojamas tokiuose buitiniuose prietaisuose kaip GPS imtuvai ir [[Nokia|mobilūs telefonai]]. | Šis metro nustatymo būdas yra [[toks]] paprastas, kad netgi naudojamas [[Toks|tokiuose]] buitiniuose prietaisuose kaip GPS imtuvai ir [[Nokia|mobilūs telefonai]]. | ||
==Kitas pamatavimo būdas== | ===Kitas pamatavimo būdas=== | ||
Einšteinas sugalvojo lygtį E=mc<sup>2</sup>. Iš čia galima nustatyti tokį tai faktą: sudeginus kilogramą [[Šūdas(materija)|medžiagos]], išsiskiria energija, kvadratu proporcinga šviesos greičiui. Kadangi visiškai sudeginti galima tik medžiagą su antimedžiaga, tai deginant vien medžiagą, skaičiuojamas masių skirtumas. Dydis E yra energija, matuojama niutonais - tokiais dydžiais kaip kilogramas medžiagos spaudžia pagrindą jūros lygyje. Padalinę sudegintos medžiagos masės nedateklių iš šito niutono ir dar ištraukę šaknį, sužinome šviesos greitį, o iš jo galime sužinoti metro ilgį. | Einšteinas sugalvojo lygtį E=mc<sup>2</sup>. Iš čia galima nustatyti tokį tai faktą: sudeginus kilogramą [[Šūdas(materija)|medžiagos]], išsiskiria energija, kvadratu proporcinga šviesos greičiui. Kadangi visiškai sudeginti galima tik medžiagą su antimedžiaga, tai deginant vien medžiagą, skaičiuojamas masių skirtumas. Dydis E yra energija, matuojama niutonais - tokiais dydžiais kaip kilogramas medžiagos spaudžia pagrindą jūros lygyje. Padalinę sudegintos medžiagos masės nedateklių iš šito niutono ir dar ištraukę šaknį, sužinome šviesos greitį, o iš jo galime sužinoti metro ilgį. | ||
==Kiti dydžiai== | ===Kiti dydžiai=== | ||
Eksperimentiškai nustatyta, kad niutonas yra 9,81 m/s<sup>2</sup>, tuo ir remiamasi. Kadangi paprastam žmogui sunku atsiminti visus tuos skaičius, tai tūlas Maksas Plankas sugalvojo savo sistemą, kur visi dydžiai lygūs 1. | Eksperimentiškai nustatyta, kad niutonas yra 9,81 m/s<sup>2</sup>, tuo ir remiamasi. Kadangi paprastam žmogui sunku atsiminti visus tuos skaičius, tai tūlas Maksas Plankas sugalvojo savo sistemą, kur visi dydžiai lygūs 1. | ||
Tokiu būdu šviesos greitis yra 1. Tačiau metras nebėra 1. Siūlome smalsiam skaitytojui pačiam paskaičiuoti, kiek gi yra metras. | Tokiu būdu šviesos greitis yra 1. Tačiau metras nebėra 1. Siūlome smalsiam skaitytojui pačiam paskaičiuoti, kiek gi yra metras. | ||
==Faktoidai== | |||
1. Šviesos greitis yra [[toks]] greitis, kurį fizikiniu požiūriu vienintelį galima pavadinti "greitis [[toks]] greitis". | |||
2. Kol įprastu [[Rėžimas|rėžimu]] radijo bangos ateina nuo [[Vilnius|Vilniaus]] iki [[Klaipėda|Klaipėdos]], dėl eterio trinties jos užtrunka net 0,001 sekundės. Todėl pajūryje geriau nežiūrėti Ewrolygos, nes dar prieš krentant paskutiniam [[Kamsamolkė|Kamsamolkės]] tritaškiui, laikraščiuose galima perskaityti, kad jis būsiąs netaiklus. | |||
3. Atstumas tarp Vilniaus ir Klaipėdos yra viena tūkstantoji šviessekundės. Remiantis straipsnyje aprašytais metro matavimais, galima patikimai nustatyti, kad tarp Vilniaus ir Klaipėdos yra daugmaž 300 000 metrų. Buitiniams tikslams tokio tikslumo paprastai pakanka, todėl staigiai reikiant prisiminti metro dydį, galima pamatuoti atstumą tarp Vilniaus ir Klaipėdos beigi padalinti iš 300 000. Geõgrafai tuo tikslu panaudoja žemėlapį ir jojo [[Mąstas|mąstelį]]. | |||
[[Kategorija:Fizika]] | [[Kategorija:Fizika]] | ||
[[Kategorija:Tik teorijos]] | [[Kategorija:Tik teorijos]] | ||
[[Kategorija:Burtažodžiai]] | [[Kategorija:Burtažodžiai]] | ||
[[Kategorija:Mokslas]] | [[Kategorija:Mokslas]] | ||