Šokiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Šokiai'''– vienas iš prestižinių užsiėmimų ir laisvalaikio leidimo būdų dabartinėje Lietuvoje. Amato ištakos siekia pagoniškų bakchanalijų tradicijas gilioje senovėje, kuomet prabočiai iki išnaktų apie degantį laužą arba svilinamą [[kryžiuotis|kryžiuotį]] trypdavo [[klumpakojis|klumpakojį]] arba pergėrusį [[midus|midaus]] savo draugą. Lietuvai apsikrikštijus šokio samprata tapo humaniškesne ir peraugo į krikščionišką, civilizuotą, individualų fizinio asmens potyrį. Lietuvis ėmė šokti visur ir visada, ir tada, kai jam anot Donelaičio kakalį paleisdavo, ir džiugesnėmis progomis, ypač per uošvės laidotuves. XXI amžiuje stiprų impulsą šokėjo amato kanonizacijai suteikė nuo 2005 m. pasipylę visokiausi televiziniai konkursai, tokie kaip Šok su manimi, Šokiai ant ledo, Šok nuo tramplyno, Šok su savimi ir Šok nuo tilto su [[Pipiras|Pipiru]]. Valstybėje kilo masinė isterija. Šokti ėmė visi: [[krepšininko žmona|krepšininko žmonos]], Seimo nariai, verslininkai, aktoriai, muzikantai, storuliai ir plonuliai, pliki ir gauruoti, su mažais papais ir su dideliais, entelektualūs rašytojai, sportininkai, neįgalieji, prietrankos ir pasaulio perėjūnai ir net nepatikėsite, slaptais Pipedijos duomenimis, būdamas namuose vienas, pats [[Užkalnis|Užkalnis]]. To pasekoje, kaip niekada subujojo profesionalūs šokėjai, kurie tapo autoritetingais pokalbių laidose aiškinti viską: nuo skrandžio ir pimpalo dietų iki Lietuvos ekonomikos strategijos 2035 metams. Pipedija, žinoma, palaiko tokia įvykių eigą, nes šokanti liaudis yra linksma, ji niekuo nesiskundžia ir nekelia revoliucijų, todėl yra lengvai valdoma žydų-masonų pasaulinio sąmokslo.     

Pipedijos Istorinės atminties saugojimo tarybos nutarimu į UNESCO pasaulio kultūros nematerialaus paveldo sąrašą įtraukti šie lietuviški šokiai:

Klumpakojis – šokamas užsidėjus ant sunkias medines klumpes. Šių įtaisų paskirtis: prieš šokius ant drąsos iš  kibiro pasisemti degtinės, po šokių – trinktelti varžovui dėl kabinamos merginos per marmuzę.