Šizofrenijos eiga: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 190 pridėta baitų ,  19:48, 7 rugpjūčio 2016
(tarpinis išsaugojimas)
 
11 eilutė: 11 eilutė:
Visiškai neteisingai, prieštaraudami [[Snežnevskis|Snežnevskiui]], nevykę vakarietiški autoriai išskiria ir stabilią eigą, kurios metu ilgalaikis perėjimas į [[demencija|demenciją]] neįvyksta. Ir kažkodėl jie netgi drįsta teigti, esą tokia eiga yra dažniausia. Mes, palaikydami šventąjį tarybinį akademiką, kategoriškai neigiame išvis kokį nors stabilios eigos buvimą, nes tie vakarietiški nevykėliai nežino, kas yra [[vangioji šizofrenija]] ir nesugeba jos diagnozuoti.
Visiškai neteisingai, prieštaraudami [[Snežnevskis|Snežnevskiui]], nevykę vakarietiški autoriai išskiria ir stabilią eigą, kurios metu ilgalaikis perėjimas į [[demencija|demenciją]] neįvyksta. Ir kažkodėl jie netgi drįsta teigti, esą tokia eiga yra dažniausia. Mes, palaikydami šventąjį tarybinį akademiką, kategoriškai neigiame išvis kokį nors stabilios eigos buvimą, nes tie vakarietiški nevykėliai nežino, kas yra [[vangioji šizofrenija]] ir nesugeba jos diagnozuoti.


Vakarietiškas neteisingas skirstymas būna apie tai, esą eiga progresuojanti ar neprogresuojanti. O progresavimas tolygus arba su priepuoliais. O neprogresavimas atseit irgi tolygus arba su priepuoliais. Išties tai neteisybė, nes visos eigos yra arba su priepuoliais arba be priepuolių, o progresavimas yra lėtas arba greitas.
Vakarietiškas neteisingas skirstymas būna apie tai, esą eiga progresuojanti ar neprogresuojanti. O progresavimas tolygus arba su priepuoliais, tačiau tai jau detalės, kurios mažiau svarbios, nei paciento būklės sunkumas. O neprogresavimas atseit irgi tolygus arba su priepuoliais.
 
Išties tai vakarietiški šizofrenijos eigos skirstymai yra neteisybė, nes visos eigos yra arba su priepuoliais arba be priepuolių, todėl ir reikia taip skirstyti. O progresavimas yra lėtas arba greitas, bet tai jau nesvarbu. Nes [[tarybinė psichiatrija]] yra teisingesnė.




=== Tolygiai progresuojanti šizofrenija ===
=== Tolygiai progresuojanti šizofrenija ===
Visoms tolygiai progresuojančioms šizofrenijos rūšims būdinga, kad jos neturi pastebimų priepuolių, o pacientų būklė stabiliai blogėja. Priklausomai nuo blogėjimo tempų, išskiriama piktybinė, vidutiniškai progredientinė ir vangiai progresuojanti šizofrenija. Nepaisant tolygaus blogėjimo, visvien gali būti periodų, kai šizofrenija sustiprėja ar susilpnėja, simptomai kuriam laikui gali labai susilpnėti, bet pilnavertė [[remisija]] neatsiranda.
Melagingi ir tarybinės psichiatrijos nepripažįstantys [[Vakarai|Vakarų]] šarlatanai aiškina, kad tos remisijos ir reiškia, kad eiga netolygi, o tai kas vadinama priepuoliais - tai irgi eigos netolygumas.
==== Vangioji šizofrenija ====
==== Vangioji šizofrenija ====
==== Paprastoji šizofrenija ====
'''Vangioji šizofrenija''' - tai tolygios eigos šizofrenija, kuri sudaro maždaug 90% visų šizofrenijos atvejų. [[Vangioji šizofrenija]] turi eigą, kuri tiek lėtai progresuojanti, kad neišsivysto iki paciento gyvenimo pabaigos, neturi jokių priepuolių ir nepasižymi jokiais simptomais. Būtent vangiosios šizofrenijos egzistavimas - tai geriausias įrodymas, kad vakarietiški psichiatrai yra niekam tikę ir nieko nesuprantantys.
 
Vangi vangiosios šizofrenijos eiga, kurios metu nebūna priepuolių - tai įrodymas, kad būtent vakarietiški psichiatrai klysta, naudodami neteisingą klasifikaciją ir neteisingą diagnostiką, dirbtinai iškeldami reikalavimus simptomatikai ir taip nubraukdami visas neadekvačių pacientų gydymo pastangas.
 
 
==== Vidutiniškai progresuojanti šizofrenija ====
Melagingai neigdami vangiąją šizofreniją, vakariečiai neigia ir vidutinę šizofrenijos eigą, ją vadindami netgi [[atipinė šizofrenija|atipine šizofrenija]], [[nediferencijuota šizofrenija]] ar panašiai. Ir darr aiškina jie, esą tai netipiška, kai lėtai, keletą metų iš eilės, paciento būklė blogėja, tačiau ne taip smarkiai kaip kitais atvejais, nes nėra kažkokių ryškių priepuolių.
 
Susirgimas gali vystytis dešimt-dvidešimt metų, tačiau kai kada netgi galutinėse stadijose pacientai gali būti vis dar pajėgūs pasirūpinti savimi. Neretai tai yra klasifikuojama, kaip [[paprastoji šizofrenija]].
 
==== Piktybiškai progresuojanti šizofrenija ====
Vakarietiškoje psichiatrijoje absurdiškai aiškinama, kad čia esanti itin reta šizofrenijos forma, nes jos esmė yra tolygus ir greitas susirgimo vystymasis, kai per laikotarpį nuo kelių mėnesių iki kelių metų paciento būklė pablogėja tiek, kad pacientas tampa visiškai nedarbingu, su išsivysčiusia [[demencija]], kuri paskui toliau blogėdama tęsiasi iki pat paciento mirties.
 
Būdinga, kad pradinėje stadijoje neretai būna gana saikingas kiekis [[pozityvi simptomatika|pozityvios simptomatikos]], tačiau ilgainiui, jau po kelių mėnsių ima dominuoti [[negatyvi simptomatika]] - haliucinacijos ir kliedesiai nyksta, tačiau pacientas visiškai apstoja bendrauti, tampa vangus, vis sunkiau mąstantis ir suvokiantis aplinką, kol galų gale visiškai degraduoja.
 
Tipišku eigos atveju pacientas pirmiausiai nustoja vaikščioti į darbą ar mokytis, paskui nutraukia ir kontaktus su giminėmis bei draugais, paskui ima valkatauti, kol galų gale ima reikštis visiški [[demencija|demencijos]] požymiai.
 
Tarybinė psichiatrija nustatė, kad gali būti remisijos, kurių metu ir tolygiai piktybiškai progresuojanti šizofrenija pasitaiso lygiai taip pat, kaip ir kitos rūšys, ypač kaip priepuolinė progresuojanti šizofrenija, todėl ji gali būti diagnozuojama išsyk. Visiška nesąmonė, kad dalinė remisija reiškia, kad tai ne tolygiai progresuojanti šizofrenija, o skubinė šizofrenija.
 
Ne šiaip sau šita susirgimo eiga vadinama kaip [[paprastoji šizofrenija]], nes ji yra paprasčiausia. O jei paprasčiausia - tai reiškia, kad dažniausia.
 




=== Priepuolinė šizofrenija ===
=== Priepuolinė šizofrenija ===
Priepuolinė šizofrenijos eiga tuo ir pasižymi, kad būklė pas pacientą netolygiai blogėja, o priepuoliais. Pirepuolis būna ilgesnis ar trumpesnis, bet visada su ryškiais kliedesiais ir įvairaus stiprumo haliucinacijomis. Tarp priepuolių paciento būklė aiškiai pagerėja, bet tik lyginant su ta būkle, kuri yra paties priepuolio metu. Bendrai imant, būklė ilgainiui darosi vis blogesnė.
Priepuolinė šizofrenijos eiga tuo ir pasižymi, kad būklė pas pacientą netolygiai blogėja, o priepuoliais. Pirepuolis būna ilgesnis ar trumpesnis, bet visada su ryškiais kliedesiais ir įvairaus stiprumo haliucinacijomis. Tarp priepuolių paciento būklė aiškiai pagerėja, bet tik lyginant su ta būkle, kuri yra paties priepuolio metu. Bendrai imant, būklė ilgainiui darosi vis blogesnė.


==== Periodinė šizofrenija ====
==== Periodinė šizofrenija ====
'''Periodinė schizofrenija''', dar vadinama kaip rekurentinė šizofrenija - pasižymi laikas nuo laiko kylančiais priepuoliais, kurių trukmė gali būti labai įvairi, tačiau dažniausiai  
'''Periodinė schizofrenija''', dar vadinama kaip rekurentinė šizofrenija - pasižymi laikas nuo laiko kylančiais priepuoliais. Priepuolių trukmė gali būti labai įvairi, tačiau dažniausiai nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, tik retesniais atvejais gali pasiekti ir kelis metus. Pagal Akademiko Snežnevskio mokymą gali būti ir vienas priepuolis (psichotinis epizodas), tačiau kažkodėl nevykę vakarietiški psichiatrai atsisako tai diagnozuoti kaip šizofreniją ir netgi kaip [[šizoafektinis sutrikimas|šizoafektinį sutrikimą]] ir net apie [[šizotipinis sutrikimas|šizotipinį sutrikimą]] nekalba.
 
Vakarietiški psichiatrai absurdiškai aiškina, esą jei psichotinis epizodas tebuvo vienas, tai pasikartojimo nėra, o jei nėra pasikartojimo - tai nėra ir periodiškumo, o jei taip - tai nėra ir periodinės šizofrenijos.
 
Esant periodinei šizofrenijai, priepuolių eiga dažniausiai būna vienoda, nors kartais pasitaiko ir skirtumai. Paprastai pirmas priepuolis būna pats sunkiausias, pasiekiantis [[oneirodas|oneiroido]] lygį, paprastai pasireiškia kaip [[katatonija]]. Tuo tarpu kiti priepuoliai būna lengvesni. Prieš priepuolį paprastai pastebima lengvesnė simptomatika - [[astenija]], [[afektas]], [[neurozė|neurozes]] primenantys sutrikimai.
 
Lengvesniais priepuolių atvejais oneirodo lygis nepasiekiamas - pacientas pasiekia tik [[parafrenija|parafrenijos]] ar aštrių [[fantastiniai kliedesiai|fantastinių kliedesių]] lygį. Nereti [[inscenizacijos kliedesiai]], [[intermetamorfozė]], [[antagonistiniai kliedesiai]], [[antrininkų kliedesiai]]. Būna ir [[haliucinacijos]], [[afektas]].
 
Paprastai priepuoliai su [[depresija|depresijos]] ir [[paranoja|paranojos]] požymiais reiškia, kad ligos eiga linkusi blogėti. Esant stipriems nuotaikų svyravimams ligos eiga pereina į [[cirkuliarinė šizofrenija|cirkuliarinę šizofreniją]].


Būdingas dalykas, kad ilgalaikė paciento būsena išlieka gana stabili, nesparčiai blogėjanti netgi po daugelio priepuolių. Remisijos tarpai tarp priepuolių būna ilgesni už pačių priepuolių trukmę. Pačis remisijos metu paciento būklė gali juntamai gerėti iki kito priepuolio. Vakarietiškų psichiatrų aiškinimais, bendra prognozė priklauso nuo to, kokie ilgi tarpai buvo tarp priepuolių, o taip pat nuo to, ar pacientas remisijos metu gavo psichologinės pagalbos iš artimųjų ir draugų.




2 414

pakeitimų