Dantzig efektas

Dantzig efektas arba Dancigo efektas - tai toksai fenomenas, kai apie uždavinio sudėtingumą ir kontekstą nenumanantis asmuo imasi uždavinį spręsti ir išsprendžia dėl to, kad išdrįso spręsti, išvengdamas neproduktyvių sprendimų ir užstrigimo vien dėl to, kad neturi pakankamai žinių.

Šnekant paprasčiau - "išsprendė užduotį todėl, kad nežinojo, kad jos sprendimas neįmanomas".

Pavadinimas kilo nuo tokio George Dantzig, labai pagarsėjusio matematiko, kuris dar studentavimo metais išsprendė porą statistikos problemų, kurioms gan ilgai niekas negalėjo rasti sprendimų.

Taigi, kartą, 1939 metais, tasai George Dantzig pavėlavo į paskaitą, per kurią profesorius Jerzy Neyman dėstė apie kai kuriuos statistikos panaudojimo apribojimus ir neišsprendžiamas problemas. Atėjęs į paskaitos pabaigą, Dantzig pamatė, kad lentoje užrašyti du uždaviniai, kuriuos jis persirašė kaip namų darbus.

Dantzig tuos namų darbus pradėjo daryti, per kelias dienas padarė ir nunešė savo profesoriui. Tasai paėmė tuos uždavinius, o po kiek laiko pranešė studentui, kad jau pradėjo jam organizuoti mokslinio darbo publikaciją, nes šis išsprendė dvi pagarsėjusias ir neišsprendžiamas statistikos problemas.

Kaip paskui aiškino George Dantzig, jis pastebėjo, kad uždaviniai esą truputį sunkesni, nei įprasta, bet galvojo, kad taip ir turi būti, o jei jau tie uždaviniai duoti namų darbams, tai sprendimas turi būti atrandamas. Štai taip ir atrado tuos sprendimus, nors tebuvo studentas, dar tik bepradedantis mokytis tos naujos srities.

Dar žr.

Savo laiku kaip ypatingai aktyviai naudojantis Dantzig efektą pagarsėjo toksai Seymour Cray, kuris kviesdavosi į darbą nelabai patyrusius, bet labai gabius studentus, o paskui duodavo spręsti inžinerijos ir programavimo uždavinius, kurie buvo laikomi neįveikiamais. To dėka Cray kompiuteriai pasiekdavo tokius našumo rekordus, kurie būdavo laikomi nepasiekiamais.