Antisocialumas

00:21, 5 sausio 2026 versija, sukurta John Smith (Aptarimas | indėlis) (Naujas puslapis: '''Antisocialumas''' - tai prieš visuomenės interesus nukreiptas elgesys, darantis žalą aplinkiniams, tačiau pateisinamas kokiais nors mažareikšmiais, esmės nedarančiais pavienio asmens motyvais. Bendrai antisocialumu paprastai vadinamas tiktai sistemingas, pasikartojantis elgesys, kuris paremtas ne paskirų elgesio klaidų darymu, o bendrai blogomis nuostatomis, kur savo interesas statomas kardinaliai aukščiau kitų žmonių ir visuomenės intereso. Švelnus an...)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)

Antisocialumas - tai prieš visuomenės interesus nukreiptas elgesys, darantis žalą aplinkiniams, tačiau pateisinamas kokiais nors mažareikšmiais, esmės nedarančiais pavienio asmens motyvais. Bendrai antisocialumu paprastai vadinamas tiktai sistemingas, pasikartojantis elgesys, kuris paremtas ne paskirų elgesio klaidų darymu, o bendrai blogomis nuostatomis, kur savo interesas statomas kardinaliai aukščiau kitų žmonių ir visuomenės intereso.

Švelnus antisocialumas dar būna vadinamas asocialumu - tokiu atveju asmuo dažniausiai sugeba nedaryti nusikaltimų ar didelės žalos, tačiau nesugeba laikytis visuomenės normų ir smulkius nusižengimus daro taip, lyg tai būtų normalu, nesuprasdamas, kad elgiasi negerai.

Sunkus antisocialumas vadinamas sociopatija - tokiu atveju kalbame apie tokį sunkų antisocialumo lygį, kur asmuo iš principo jau nebegali sugyventi su visuomene.


Antisocialumo kriterijai ir pavyzdžiai

Būdingi antisocialumo kriterijai - kad aiškindami apie visuomenei žalingo elgesio pasirinkimus, antisocialūs asmenys pateikia kriterijus, kurie abejotini, labai mažai naudos duodantys asmeniui arba panaikinantys labai menką, neesminę to asmens patiriamą žalą. Kitaip tariant, asocialus asmuo netgi labai menkus savo įgeidžius ar labai nedidelius savo nepatogumus stato aukščiau visuomenės interesų netgi tada, kai visuomenės interesai yra daugybę kartų svarbesni.

Daugeliu atvejų antisocialus elgesys yra paremtas galios santykio realizacija, kai asmuo jaučiasi silpnas, užguitas šūdas, todėl kaip nors bando save įtvirtinti, tiesiog darydamas nusikaltimus. Nusikaltimų darymas tokiam asmeniui leidžia pasijusti aukščiau visuomenės bendrai, tuo pačiu pasijuntant ir aukščiau šiaip kitų žmonių.

Įvairūs antisocialaus elgesio pavyzdžiai:

  • Chuliganas gatvėje sudaužo stotelės stiklus, sulaužo suoliuką, atneša kokią nors kitą žalą, nes jam tiesiog taip elgtis patiko
  • Vagis įsilaužia į svetimą butą ir pavogia pinigus ir daiktus, padarydamas žalą kitiems žmonėms vardan savo interesų
  • Žmogus žemina kitus žmones, tyčiojasi, elgiasi su jais blogai, nes jaučia malonumą iš tokio žeminimo ir patyčių
  • Pareigūnas, turintis gaudyti žulikus, tų žulikų negaudo, o kaip tik naudojasi savo padėtimi ir ima iš jų kyšius, o paskui išsuka nuo teisingumo
  • Daktaras, turintis gydyti sunkiai sergantį ligonį, negydo jo tol, kol negauna kyšio, nors ligonis gali ir numirti ir gal būt ir numiršta
  • Nusikaltėlis, norintis nusipirkti sau eilinę dozę heroino, išdaužia mašinos langą, pavogia magelį, kurį parduoda už 20 eurų, tuo pat metu padarydamas bendrai apie 2000 eurų žalos
  • Gamyklos savininkas nutaria pilti gamybines atliekas į upę, ją užteršdamas, sunaikindamas žuvis ir padarydamas upę netinkama maudymuisi ir sukeldamas žalą šimtams ar tūkstančiams žmonių, nors atliekų tvarkymas nepadarytų jokio esminio poveikio jo verslui ir kainuotų sąlyginai nedideles sumas
  • Draudimo firmos vardan savo interesų prastumia privalomą draudimą net toms mašinoms, kurios nevažinėja ir kurioms draudimo poreikio nereikia, nes draudimo įmonių savininkams šitai duoda padidintus pelnus