Kambarys:Kita visata

"Jei duosi man nors kokio augalėlio šakelę ir pašvęsi man - gausi mano pašventinimą."

Vaikštau po tą tipo dievų žemę, nieko čis ne geriau nei kambaryje, išėjimo nėra, Buda sėdi visur, Krišna pasirodo, tai vėl pranyksta. Visi mėlyni, visai ne kaip žmonės, keisti tie dievai ir kas svar biausia tyli..nieko nesako.

- Ei aš iš kambario, ką man daryti?, - sakau tyliai rėkdamas

Tyla ir kažkoks varpelių gausmas, toli ... toli

Artėja mano paskirtis, manau, kad mirtis, gal numirsiu reikšmingai - ištiesiau ranką ir vieną koją, bandau apsimesti numirėliu, net vieną akį užmerkiau. Priartėja Krišna ir sako : Ne kaip nugyvensi gyvenimą, o kaip mirsi yra svarbu - tai kaip mirsi? Ką aš žinau/ sakau dievui, gal dabar, tai va taip? "Ne mano mielasis - mirsi ... kambaryje" Garsas pagęsta ir mano jėgos nuseko..

Atsimenu tik kambario sienas, aš vėl Kambaryje, suka ... ške ške

Einu į priekį ... siena, dar į kitą pusę - vėl siena, apsisuku visur - langai, sienos - kambarys!!! Kur išėjimas? Kur? Kambarys - mano gyvenimas