Kopūstas - tai beveik šventas augalas, po kuriuo visus diedukus ir senas babas jaunais rasdavo.

Anksčiau seksualinis vaikų auklėjimas, kai jokių ten XXX svetainių nebuvo net ekstrasensų fantazijose, buvo paprastas ir trumpas. Tas kopūstas buvo toks virš žemės augantis augalas, po kurį vaikčiojant randami ne tik vikšrai, o taipogi ir homo sapiens t.y. broliukai irgi sesutės.

Va taip ir gimsta vaikai, su maikėmis ir kepure. Gal tik veidą reiktų užbliūrinti

Kadangi tuos kopūstus atvežė kyžiuočiai, tai kai dar nebuvo kopūstų, matyt tik gandrai gelbėjo iki tada lietuvių populiaciją.

Šeip kopūstas yra didelė kopūstinių daržovių grupė, nuo baltagūžių iki brokolių, ar ten kinietiškų, ar net pietų koriejietiškų ir visokių ten kitokių belekokių.

Geriausiai valgomas - raugintas, žiemą, nes tada kopūstai neauga ir gandrai taipogi neskraido. Matyt nuo ir atsirado tokie vardai, kaip - Benkartas, ar panašiai, nes tuo metu gimusius vaikus nei po kopūstu rasdavo, nei gandrai nešdavo.

Dar gerai yra - po visokių pagėrimų, likusį maistą irgi vėmalus surinkti į krūvą ir troškinti su raugintais kopūstais, viską tai atšaldyti ir dar po to kelis kartus vėl troškinti. Lygtai tai mėgiamas Lenkų maistas, dar kažkaip ten lenkiškai vadinamas.

Dar galima iš viso, kaip tokių kopūstų nevalgyti, nes ten kažkokia tai ilgaamžė australė, visai tų kopūstų nevalgė.