Gitaros stygos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gitaros stygos (žiūrėti kodą)

13:07, 22 rugsėjo 2026 versija

4 775 pridėti baitai , Antradienį 13:07

→‎Gitarų stygų medžiagos

Casablanca

543

pakeitimai

@@ 55 eilutė: / 55 eilutė: @@
 Sitntetinės stygos - dažniausiai būna iš nailono, katras primena žvejybinį valą, tik paprastai yra aukštesnio polimerizacijos lygio ir papilomai perkalibruotos, darant antrą stygos pratempimą per kalibracinę skylę, o paskui styga dažniausiai dar padengiama kokiomis nors medžiagomis, kurios kažkiek sumažina nailono gebėjimą sutraukti drėgmę. Tas nailono neatsparumas drėgmei yra esminė nailoninių stygų problema, kuri visus užknisa, nes dėl to vis reikia [[gitaros derinimas|perderinti gitarą]].
-Šiais laikais atsiranda ir modernesnės, karboninės stygos, kurios dar lengvesnės už nailonines. Tiesa, pakankamai brangios, tai daugelio laikomos išsidirbinėjimu.
+Šiais laikais atsiranda ir modernesnės, [[kevlaras|kevlarinės]] stygos, kurios dar lengvesnės už nailonines. Tiesa, pakankamai brangios, tai daugelio laikomos išsidirbinėjimu.
+=== Specifinės stygų medžiagos ===
+Šiais laikais natūralių stygų iš žarnų ir šilko niekur nerasit, netgi tikslingai ieškodami, tai čia štai vat realių stygų medžiagų sąrašas:
+* Metalinės stygos - paprastai sunkios, aukštos įtampos, todėl skirtos stipriems instrumentams, t.y., [[akustinės gitaros|akustinėms gitaroms]] ir [[elektrinės gitaros|elektrinėms gitaroms]]:
+** Plienas - dažniausiai iš gryno plieno būna tik plonosios stygos (be apvijų), kitu atveju būna tik plieninė šerdis. Plieno tankis yra 7,85g/cm3, tad šios stygos yra sunkios. Dėl savo didelio tankio jos turi daug energijos, ilgai skamba, tačiau mechaninę įtampą duoda labai didelę, todėl tinka tik stipriems instrumentams. Problema - plienas rūdija, ir rūdija netgi nerūdijantis plienas, tad stygos ilgainiui paruduoja.
+** Bronzinės arba varinės stygos - išties turi tą pat plieninę šerdį, tačiau apvijas iš bronzos. Kadangi bronzos tankis yra apie 9g/cm3, tai styga gaunasi ypatingai sunki, daug energijos turinti, gražų balsą gitarai duodanti, tačiau turinti ir itin didelį įtempimą, todėl tinkama tik stipriems instrumentams.
+*** 80/20 bronza - vienas iš populiarių bronzos variantų, nepaisant visokių marketinginių aiškinimų, realiai tai bronza kaip bronza
+*** Fosforinė bronza (phosphor bronze) - kitas iš populiarių bronzos variantų, irgi nepaisant marketingų, irgi bronza kaip bronza
+** Nikelis - stygos iš jo nėra labai dažnos, bet pasitaiko kartais. Nikelio tankis yra apie 8,9g/cm3, taigi, savo savybėmis jos labai panašios į plienines ir bronzines. Čia esminis išskirtinumas matyt yra tame, kad jos, pakolei naujos, tai labai skaisčiai blizga (jei apvijos irgi iš nikelio) ir yra atsparios korozijai, nerūdija. Naudojamos beveik vien tik elektrinėse gitarose.
+** Titanas - stygas, kurių šerdys yra realiai iš titano, gamina išimtinai tik [[Martin]] kompanija. Kadangi titano tankis yra 4,5g/cm3, tai stygos turėtų būti geras kompromisas tarp plieninių ir nailoninių, bent teoriškai. Gi praktiškai tai net ir Martin jas apvynioja nikelio apvijomis ir todėl didesnis skirtumas gaunasi tik plonosioms stygoms, o realiai titaninės veikia kaip sunkios, didelės įtampos stygos. Užtat kainuoja tris-keturis kartus brangiau už įprastas stygas.
+*** Visos kitos firmos jokių stygų iš titano negamina ir visi užrašai apie titanus reiškia tik visokias nailonui ar fluorokarbonui dažyti skirtas priemaišas, neturinčias jokios realios reikšmės, tad neapsigaukit.
+* Sintetinės stygos - paprastai turi mažą tankį ir dėl to mažą įtempimą, tad tinka silpniems instrumentams, kaip kad [[klasikinės gitaros]] ar [[ukulėlės]]:
+** Nailonas - naudojamas ir stygų šerdims, ir stygų apvijoms gaminti, jo tankis yra 1,15g/cm3. Dėl to, kad stygos labai lengvos, jos tinka naudojimui su bet kokiais silpnais instrumentais, įskaitant ir senovinius. Esminė nailoninių stygų problema - jos labai jautrios drėgmės ir temperatūrų pasikeitimams, blogu atveju dėl to gali tiesiog neįtikėtinai greit išsiderinti, o kol stabilizuosis aplinkoje - gali praeiti nemažai laiko.
+** Karbonas - realiai jokio karbono (t.y., anglies pluošto) stygose nėra, yra tik fluorokarbonas aka polivinylideno fluoridas (PVDF), kurio tankis yra 1,75g/cm3. Dėl didesnio tankio stygos turi didesnį įtempimą, nei nailoninės, bet smarkiai mažesnį, nei plieninės, tad savo garso aštrumu ir ryškumu yra tarpinės tarp plieninių ir nailoninių. Tokios stygos tinka ir silpnesniems instrumentams, nors su labai jautriais senoviniais instrumentais jų visgi geriau nenaudoti.
+** Kevlaras - jo tankis yra apie 1,44g/cm3, tačiau itin didelis tvirtumas, dėl ko stygos gali būti daug plonesnės už nailonines, savo storiu panašios į plienines ir galutiniam rezultate turi labai žemą įtampą. Tokios stygos pasitaiko labai retai, nes dėl mažo tankio gauna mažai energijos ir duoda silpną garsą. Kartais bandomos naudoti kombinuotoms stygoms, kaip šerdis.
+* Kombinuotos metalo/sintetikos stygos - tokios, kur plieninė šerdis ir plastiko apvijos arba atvirkščiai, plastiko šerdis ir metalo apvijos. Gali būti ir sunkios (aukštos įtampos), ir lengvos (žemos įtampos), tad kiekvienu atveju reikia žiūrėti, koks ten tų stygų tipas ir įtampa ir ar tiks jos kažkokiam instrumentui, ar netiks. Paprastai plastmasinės apvijos arba danga ant plieninės šerdies daroma tam, kad styga mažiau pjautų pirštus. Gi nailoninės stygos su metalinėmis apvijomis dažniausiai daromos kaip visokie kompromisiniai variantai tarp plieninių ir nailoninių - kad turėtų mažesnį tankį ir mažesnę įtampa, lyginant su plieninėmis, bet būtų sunkesnės už šiiap nailonines.
 == Gitarų istorija ir stygos ==