3 496
pakeitimai
Gravitacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
→Viskas apie gravitaciją
| 13 eilutė: | 13 eilutė: | ||
Gravitacija traukia viską - fotonus, neutronus, elektronus, protonus ir taipogi [[kvarkas|kvarkus]] (tokias žemiškas būtybes, be kūno). | Gravitacija traukia viską - fotonus, neutronus, elektronus, protonus ir taipogi [[kvarkas|kvarkus]] (tokias žemiškas būtybes, be kūno). | ||
Gravitacija turi savo ribas, nes kuo mažesnė gravitacija, tuo mažesnis traukimas, ir kūnai krenta lėčiau. Gravitaciją įmanoma su didelėmis pastangomis įveikti ir jai pasipriešinti - taip veikia skraidymas. Leonardas da Vinčis tai jau šešioliktame amžiuje žinojo ir nubraižė antigravitacinius sparnus galinčius įveikti [[9001|9k]]km/h pagreitį ir sklandyti nemokamai. Bet pirmą kartą tokiu būdu gravitacija tebuvo įveikta tik [[1904]] su broliais Wright'ais, kurie pasistatė lėktuvą, pakilo į orą, pasklandė ir taip įrodė, kad gravitaciją galima įveikti. | Gravitacija turi savo ribas, nes kuo mažesnė gravitacija, tuo mažesnis traukimas, ir kūnai krenta lėčiau. Gravitaciją įmanoma su didelėmis pastangomis įveikti ir jai pasipriešinti - taip veikia skraidymas. Leonardas da Vinčis tai jau šešioliktame amžiuje žinojo ir nubraižė antigravitacinius sparnus galinčius įveikti [[9001|9k]] km/h pagreitį ir sklandyti nemokamai. Bet pirmą kartą tokiu būdu gravitacija tebuvo įveikta tik [[1904]] su broliais Wright'ais, kurie pasistatė lėktuvą, pakilo į orą, pasklandė ir taip įrodė, kad gravitaciją galima įveikti. | ||
Tarkim pvz. kaip kristi ir nenukristi - turi būti tam tikras judėjimo greitis, kuriuo krentame į gravitacijos objektą, bet vistiek judame savo pagreičiu. Taip juda visi palydovai (satelitai) ir krisdami į žemę nenukrenta, vien tik skrenda. Taip artimame kosmose pasiekiama antigravitacija t.y. nesvarumas: kosmonautai kosminiame laive juda tam tikru greičiu ir... krenta į žemę, bet kadangi ji apvali, pasiekus horizontą mes tolstame, bet ir vėl dėl gravitacijos krentame ir tai karts po karto. | Tarkim pvz. kaip kristi ir nenukristi - turi būti tam tikras judėjimo greitis, kuriuo krentame į gravitacijos objektą, bet vistiek judame savo pagreičiu. Taip juda visi palydovai (satelitai) ir krisdami į žemę nenukrenta, vien tik skrenda. Taip artimame kosmose pasiekiama antigravitacija t.y. nesvarumas: kosmonautai kosminiame laive juda tam tikru greičiu ir... krenta į žemę, bet kadangi ji apvali, pasiekus horizontą mes tolstame, bet ir vėl dėl gravitacijos krentame ir tai karts po karto. | ||