1 637
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
(Naujas puslapis: '''Kernelis''' - tai dar taip vadinamas '''branduolys''', jei jau labai lietuviškai sakant. Esminė bet kurios OS dalis - tai ir yra branduolys, paprastai šnekant - OS išties ir yra ne kas kita, kaip branduolys, nes visa kita - tai tik antstatas ant to branduolio, o antstatas gali būti įvairus. Jei taip paprastai kalbant, tai kernelis veikia kaip tam tikras programinis antstatas ant kompiuterio geležies (būtent ANT), kuris visą tą geležį paverč...) |
|||
| 24 eilutė: | 24 eilutė: | ||
* Modulinis kernelis - čia jau kernelis būna gerokai labiau nutolęs nuo statinių, nes turi paskiras dalis (modulius), kuriuos gali pasikrauti ar išsikrauti pagal reikalą. Pvz., pasikrauti tam tikrus draiverius, tam tikrą funkcinį modulį ar panašiai. Kadangi visą tą reikia persikraudinėti, tai dinamiškai keičiasi ir poreikis kernelio kintamiesiems. Žodžiu, paties kernelio viduje atsiranda tam tikri procesai, o kernelis pasidaro panašus į atskirą mažą operacinę sistemą, kuri skirta tam, kad realizuotų kažkokią didesnę operacinę sistemą. Tokios būna įvairios modernios [[OS]], įskaitant ir šiuolaikinius [[BSD]] ar [[Linux]]. | * Modulinis kernelis - čia jau kernelis būna gerokai labiau nutolęs nuo statinių, nes turi paskiras dalis (modulius), kuriuos gali pasikrauti ar išsikrauti pagal reikalą. Pvz., pasikrauti tam tikrus draiverius, tam tikrą funkcinį modulį ar panašiai. Kadangi visą tą reikia persikraudinėti, tai dinamiškai keičiasi ir poreikis kernelio kintamiesiems. Žodžiu, paties kernelio viduje atsiranda tam tikri procesai, o kernelis pasidaro panašus į atskirą mažą operacinę sistemą, kuri skirta tam, kad realizuotų kažkokią didesnę operacinę sistemą. Tokios būna įvairios modernios [[OS]], įskaitant ir šiuolaikinius [[BSD]] ar [[Linux]]. | ||
** Geru atveju tokių sistemų nereikia perkraudinėti, netgi perinstaliavus kokius nors esminius draiverius ir pan., tai labai palengvina gyvenimą [[adminai|adminams]] | ** Geru atveju tokių sistemų nereikia perkraudinėti, netgi perinstaliavus kokius nors esminius draiverius ir pan., tai labai palengvina gyvenimą [[adminai|adminams]] | ||
* Mikrokernelis - tai toksai modulinis kernelis, kurio esmė yra išmesti iš kernelio visiškai viską, ką tiktai įmanoma lauk, viską paliekant moduliams. Geru atveju kernelis beveik nieko nedaro, nes beveik viską daro tik visokie įvairių paskirčių kernelio moduliai, kurie dalinasi visokiomis veiklomis tarpusavy, o kernelis tik perdavinėja jiems tarpusavio informaciją. Bene vienintelė sėkminga tokio tipo OS buvo [[QNX]], kuriam kernelį ir esminius kontrolės modulius praktikoje rašė [[asembleris|asembleriu]]. Dauguma kitų atvejų bandymai sukurti mikrokernelines sistemas žlugdavo, nes visiems tiems persijungimams ir duomenų perdavimams tarp sistemos modulių tiek neįtikėtinai smarkiai ėsdavo resursus, kad visos tokios OS dar iki gimimo tapdavo negyvais kūdikiais - tipišku tokiu [[feilas|feilo]] pavyzdžiu gali būti [[GNU/Hurd]]. | * [[Mikrokernelis]] - tai toksai modulinis kernelis, kurio esmė yra išmesti iš kernelio visiškai viską, ką tiktai įmanoma lauk, viską paliekant moduliams. Geru atveju kernelis beveik nieko nedaro, nes beveik viską daro tik visokie įvairių paskirčių kernelio moduliai, kurie dalinasi visokiomis veiklomis tarpusavy, o kernelis tik perdavinėja jiems tarpusavio informaciją. Bene vienintelė sėkminga tokio tipo OS buvo [[QNX]], kuriam kernelį ir esminius kontrolės modulius praktikoje rašė [[asembleris|asembleriu]]. Dauguma kitų atvejų bandymai sukurti mikrokernelines sistemas žlugdavo, nes visiems tiems persijungimams ir duomenų perdavimams tarp sistemos modulių tiek neįtikėtinai smarkiai ėsdavo resursus, kad visos tokios OS dar iki gimimo tapdavo negyvais kūdikiais - tipišku tokiu [[feilas|feilo]] pavyzdžiu gali būti [[GNU/Hurd]]. | ||
** Veikimo atveju tokios sistemos pasižymi tuo, kad gali būti sukišamos į neįtikėtinai mažus kiekius atminties ir disko. Lengendinis [[QNX diskelis]] į pusantro megabaito talpino visą grafinę OS su langais, [[interneto naršyklė|interneto naršykle]] ir dar kažkokiomis nesąmonėmis. Taip, pusantro megabaito. Taip, mes žinome skirtumą tarp [[megabaitas|megabaito]] ir [[gigabaitas|gigabaito]]. Taip, tūkstantį kartų mažiau, nei kokia nors dabartinė OS. Ne, atrodė gerai ir gražiai. | ** Veikimo atveju tokios sistemos pasižymi tuo, kad gali būti sukišamos į neįtikėtinai mažus kiekius atminties ir disko. Lengendinis [[QNX diskelis]] į pusantro megabaito talpino visą grafinę OS su langais, [[interneto naršyklė|interneto naršykle]] ir dar kažkokiomis nesąmonėmis. Taip, pusantro megabaito. Taip, mes žinome skirtumą tarp [[megabaitas|megabaito]] ir [[gigabaitas|gigabaito]]. Taip, tūkstantį kartų mažiau, nei kokia nors dabartinė OS. Ne, atrodė gerai ir gražiai. | ||
* Virtualizuojantis kernelis - toksai kernelis, kuris gali paleisti savo paties klonus ar kitus kernelius ant virutalių mašinų, taip sukurdamas galimybę vienu metu ant vieno kompiuterio dirbti daugeliui OS. Pirmi tokie kerneliai buvo sukurti dar [[System/370]] kažkokiais priešistoriniais laikais, tačiau labiau išpopuliarėjo tik po to, kai atsirado [[Solaris]] sistemoje. Po to greitai tokio tipo kerneliai atsirado ir kitur, taip pat ir [[Linux]]. | * Virtualizuojantis kernelis - toksai kernelis, kuris gali paleisti savo paties klonus ar kitus kernelius ant virutalių mašinų, taip sukurdamas galimybę vienu metu ant vieno kompiuterio dirbti daugeliui OS. Pirmi tokie kerneliai buvo sukurti dar [[System/370]] kažkokiais priešistoriniais laikais, tačiau labiau išpopuliarėjo tik po to, kai atsirado [[Solaris]] sistemoje. Po to greitai tokio tipo kerneliai atsirado ir kitur, taip pat ir [[Linux]]. | ||
** Tokių sistemų požymis - tai būtent galimybė leisti virtualias mašinas pačios OS priemonėmis. | ** Tokių sistemų požymis - tai būtent galimybė leisti virtualias mašinas pačios OS priemonėmis. | ||
== OS branduolys ir jo nesupratimas == | == OS branduolys ir jo nesupratimas == | ||
pakeitimai